- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-924/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- I. V., J. K.
- Atsakovas
- V. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1662-560/2012 pagal ieškovų I. V. ir J. K. ieškinį atsakovams V. L. ir V. L. dėl sumokėto avanso bei investuotų į nekilnojamojo turto pagerinimą lėšų priteisimo bei pagal atsakovų V. L., V. L. priešieškinį ieškovams I. V., J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai I. V. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. L. ir V. L., kurį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovų 42 000 Lt sumą, ieškovų sumokėtą atsakovams 2005 m. liepos 8 d. preliminariosios sutarties pagrindu, ir 189 010 Lt sumą, ieškovų investuotą į gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimą bei žemės sklypo sutvarkymą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. liepos 8 d. ieškovai su atsakovais pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovams nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį 25 arų žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovai atsakovams sumokėjo 40 000 Lt sumą, kuri pagal susitarimą turėjo būti įskaityta į parduodamo turto vertę, o likusią 57 000 Lt sumą už perkamą namą ir žemės sklypą ieškovai įsipareigojo sumokėti pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu. Preliminaria sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo parengti visus dokumentus sandorio patvirtinimui iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. Taip pat atsakovai įsipareigojo tuo atveju, jei laiku neparengs dokumentų sandoriui patvirtinti, grąžinti ieškovams gautus 40 000 Lt bei sumokėti 40 000 Lt baudą. Anot ieškovų, atsakovai sutartyje nustatytų įsipareigojimų neįvykdė, leidimą statybai ir kitus dokumentus, reikalingus sandoriui patvirtinti, pateikė tik 2008 m. sausio 11 d., dėl atsakovų kaltės sandoris, numatytas preliminariojoje sutartyje, nebuvo patvirtintas. Ieškovai taip pat teigė, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovai leido ieškovams perimti nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą ir tinkamai įsirengti gyvenimui. Nuo 2005 m. liepos mėn. ieškovų šeima persikėlė į nebaigtą įrengti namą ir jį įrengė - sudėjo langus, duris, atliko vidaus apdailos darbus, įvedė elektrą, vandentiekį, sutvarkė žemės sklypą, tačiau iškilus ginčui dėl ieškovų iškeldinimo iš ginčo namo, atsakovai atsisako gera valia grąžinti ieškovams jų sumokėtą avansą, kompensuoti ieškovų išlaidas būsto ir sklypo įrengimui, sutvarkymui, kurios pagal eksperto atliktus paskaičiavimus sudaro 189 010 Lt.
Atsakovai V. L. ir V. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 47 700 Lt žalos, atsiradusios dėl ieškovų naudojimosi nekilnojamuoju turtu, ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų V. L. ir V. L. ieškovams I. V. ir J. K. 42 000 Lt sumokėto avanso ir 260 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 42 260 Lt. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino, atsakovų priešieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovų I. V. ir J. K. 4480 Lt žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas ieškovams paduodant ieškinį buvo atidėtas, t. y. iš kiekvieno priteisė po 2240 Lt. Priteisė valstybei iš atsakovų V. L. ir V. L. 1000 Lt žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo paduodant ieškinį buvo atleisti ieškovai bei 931 Lt žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo paduodant priešieškinį buvo atleisti atsakovai, iš viso priteisė 1931 Lt, t. y. iš kiekvieno priteisiant po 965,50 Lt.
Ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovų sumokėtą 42 000 Lt avansą, atsakovams teismo posėdžio metu sutikus, kad ši suma ieškovams būtų priteista, t. y. nesant tarp šalių ginčo dėl šios sumos.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai, prašydami iš atsakovų priteisti 189 010 Lt, investuotus gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimui bei žemės sklypo sutvarkymui, tokiems nuostoliams įrodyti nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Anot teismo, ieškovų pateikta lokalinė sąmata tik parodo, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir gerbūvio įrengimas 2006 m. sausio 1 d. kainų lygiu kainuotų 189 010 Lt, tačiau neįrodo, jog būtent tokią pinigų sumą ieškovai patys panaudojo namo bei gerbūvio įrengimui. Teismas sprendė, jog tikėtina, kad ieškovai, ruošdamiesi gyventi name, įdėjo ir langus bei duris, taip pat kitaip pagerino jo būklę, tačiau aplinkybes, jog jiems tai kainavo tokią pinigų sumą, kurią jie prašo priteisti iš atsakovų, jie privalo įrodyti. Pažymėjo, jog šalys nesudarė jokio susitarimo dėl galimybės ieškovams įsirenginėti namą bei tvarkyti gerbūvį iki tol, kol nėra sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo vertinimu, ieškovai, investavę savo lėšas į namo bei gerbūvio tvarkymą, veikė savavališkai, neturėdami garantijų, jog investuoti pinigai į namo bei gerbūvio tvarkymą sutarties nesudarymo atveju jiems bus grąžinti, todėl patys ir turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Todėl teismas atmetė šią ieškinio dalį, kaip neįrodytą. Teismas netenkino atsakovų priešieškinio, pripažinęs, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, jog ieškovai neatlygintinai be jokio pagrindo naudojosi atsakovams priklausančiu turtu, kuris galėjo būti parduotas ar išnuomotas kitiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškinio reikalavimo dėl investuotos gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimui bei žemės sklypo sutvarkymui 189 010 Lt sumos priteisimo, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo įsigytas namas buvo pagerintas. Kadangi namo būklė buvo pagerinta po preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, akivaizdu, jog namas buvo pagerintas ne atsakovų, o būtent ieškovų iniciatyva, jėgomis ir būtent ieškovai patyrė tam tikras išlaidas.Papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovai investavo sumas į gyvenamojo namo įrengimą ir žemės sklypo sutvarkymą, laiku nebuvo pateikti, nes prieš pat termino pateikti papildomus įrodymus pabaigą teisinės pagalbos sutartis su advokatu J. L. buvo nutraukta ir advokatas teismui nepateikė prašymo pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti. Apeliantė pažymi, kad dėl patirties neturėjimo ir streso, kad terminas papildomiems dokumentams pateikti baigiasi, o ji neturi advokato, per klaidą prašymą dėl teisinės pagalbos šioje civilinėje byloje suteikimo pasirašė ne ji, o jos sutuoktinis A. V.. 2012 m. kovo 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7) - S - 1067 - 12 A. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1662-560/2012, pavedant pagalbą teikti advokatei G. G. B., tačiau susitikti su advokate ir aptarti visus svarbius klausimus, paruošti būtinus teismui pateikti įrodymus ir pan., turėjo vos kelias valandas. Advokatė suprato, jog A. V. nėra ieškovas šioje byloje, bet buvo susitarta, jog į teismo posėdį atvyks tiek I. V., tiek advokatė, tiek A. V., tačiau teismo dienos rytą pablogėjo I. V. sergančios dukros sveikata, dėl ko buvo būtina iškviesti greitąją pagalbą. Apeliantė manė, jog jos vyras A. V. yra ieškovas byloje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti 2012 m. kovo 29 d. posėdį ir bylą išnagrinėjo, ieškovei I. V. nedalyvaujant. Anot apeliantės, teismas buvo pernelyg kategoriškas, vertindamas jos neatvykimo į teismo posėdį priežastį, tuo labiau, kad jos sąžiningumą, rūpinimąsi greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu patvirtina tai, kad ji iš karto po teisinės pagalbos sutarties su advokatu J. L. nutraukimo kreipėsi su prašymu dėl valstybės advokato paskyrimo.Byloje liko nesurinkti būtini įrodymai, neišsiaiškinta kas, kada ir už kokią pinigų sumą padarė ginčo objekto pagerinimus.Teismas pats užkirto ieškovei kelią pateikti trūkstamus įrodymus, atėmė galimybę pateikti teismui išsamius paaiškinimus ir tuo pažeidė rungimosi principą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad „<...>tikėtina, jog ieškovai, ruošdamiesi gyventi name, įdėjo ir langus bei duris, taip pat kitaip pagerino jo būklę“. Taigi, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad labiau tikėtinas faktas, jog apeliantė tam tikrą pinigų sumą investavo, nei kad neinvestavo.Faktą, kad ne L. atliko ginčo įrengimo darbus, patvirtina aplinkybė, jog V. L. net nežino, iš kokių medžiagų name įrengtos grindys, kokios yra apdailos detalės ir pan. Teismas privalėjo vadovautis protingumo, sąžiningumo principais, visuotinai žinomomis kainomis (pvz. vidutine langų, durų ir pan.) rinkoje ir priteisti bent minimalią sumą apeliantės patirtų išlaidų, susijusių su investavimu į namo pagerinimą, tačiau to nepadarė. Papildomi įrodymai apie apeliantės šeimos patirtas išlaidas namo ir žemės sklypo pagerinimui yra svarbūs bylai, jie įrodo, už kokią konkrečiai sumą faktiškai negyvenamas pastatas buvo paverstas gyvenamuoju namu, sutvarkyta aplink pastatą esanti aplinka. Dėl to, nebuvus galimybių pateikti papildomus įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliantė prašo šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teismo, teigdama, kad akivaizdu, jog ginčo objektas buvo pagerintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalis naikintina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 sprendimo, kuria nuspręsta netenkinti ieškovų I. V. ir J. K. ieškinio reikalavimo dėl 189 010 Lt, investuotų gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu nutarė civilinės bylos nagrinėjimą atidėti, suteikdamas ieškovams galimybę ginčą išspręsti taikiai (98-99 b. l., 1 t.), šalims ginčo neišsprendus taikiai, 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta civilinę bylą nagrinėti iš esmės (106 b. l., 1 t.). Šio posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, be kitko, nutarė įpareigoti ieškovus pateikti įrodymus, pavirtinančius, iš kur tiek pinigų sumokėta už pagerinimus, o būtent čekius, kvitus, taip pat dokumentus dėl butų pardavimo, ir kitą teismo posėdį paskyrė 2012 m. kovo 29 d. (110 b. l., 1 t.). Prieš teismo posėdį (2012 m. kovo 21 dieną) ieškovės I. V. atstovas advokatas J. L. informavo Vilniaus apygardos teismą, jog tarp jų sudaryta atstovavimo sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu (118 b. l., 1 t.). Į 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdį ieškovai I. V. ir J. K. neatvyko. Kaip matyti iš šio teismo posėdžio protokolo, į teismo posėdį atvyko ieškovės I. V. vyras ir jį atstovaujanti atstovė, ieškovės vyras teismui paaiškino, jog jo žmona negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes laukia greitosios pagalbos (133 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs atsakovų atstovės poziciją dėl bylos nagrinėjimo eigos, nutarė tęsti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nedalyvaujant ieškovams. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą, kurio dalies teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju ir ginčija ieškovė I. V..
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) – nagrinėjamu atveju ieškovams. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taigi, nagrinėjant tarp šalių kilusius ginčus, svarbu užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas betarpiškumo principo įgyvendinimas ir byloje bus nustatyta tiesa.
Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl patirties neturėjimo ir streso, kad terminas papildomiems dokumentams pateikti baigiasi, o ji neturi advokato, prašymą dėl teisinės pagalbos šioje civilinėje byloje suteikimo per klaidą pasirašė ne ji, o jos sutuoktinis A. V.. Sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo advokatė gavo 2012 m. kovo 27 d., o ji – 2012 m. kovo 29 d.
Iš tiesų ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-1067-12 nuspręsta A. V. (ieškovės I. V. vyrui) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1662-560/2012, paskiriant advokatę G. G. B. (171-173 b. l., 1 t.), advokatė G. G. B. šį sprendimą gavo elektroniniu paštu 2012 m. kovo 27 d. (174 b. l., 1 t.), teisines paslaugas A. V. advokatė suteikė 2012 m. kovo 28 d. ir 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdyje (199 b. l., 1 t.).
Įvertinusi šių duomenų visumą bei tai, kad ieškovė I. V. 2012 m. kovo 29 d. įvykusiame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes susirgo jos dukra, kurią ji privalėjo slaugyti (154 b. l., 1 t.), teisinių paslaugų sutartis su buvusiu ieškovės I. V. atstovu advokatu J. L. buvo nutraukta, likus per mažai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu (tuo labiau, kad buvo kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo), ieškovė manė, jog jos sutuoktinio dalyvavimas teismo posėdyje bus laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (tuo leidžia tikėti ir ta aplinkybė, jog ieškovės sutuoktinis A. V. kreipėsi į valstybės instituciją su prašymu suteikti teisinę pagalbą būtent šioje civilinėje byloje Nr. 2-1662-560/2012), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, suteikti galimybę pašalinti tokius trūkumus – pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tuo labiau, kad teismas neturėjo pagrindo šioje civilinėje byloje pripažinti tokius ieškovės veiksmus (neatvykimą į teismo posėdį) nesąžiningais (ieškovė manė, jog jos sutuoktinio dalyvavimas bus laikomas tinkamu), t. y. jais nebuvo siekiama vilkinti bylos, nes 2012 m. kovo 29 d. įvyko tik antras civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės posėdis. Taigi, yra pagrindas sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, nutardamas 2012 m. kovo 29 d. posėdyje civilinę bylą išnagrinėti, nedalyvaujant ieškovei, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes tokiu būdu ieškovei buvo užkirstas kelias pateikti trūkstamus įrodymus, iš jos buvo atimta galimybė pateikti teismui išsamius paaiškinimus, tuo pačiu nebuvo užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.).
Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės atidėjo būtent siekdamas surinkti papildomus įrodymus, reikšmingus nagrinėjant ieškovų reikalavimą dėl 189 010 Lt, investuotų gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui, priteisimo (žr. 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio protokolą), be to, teismo posėdžio metu atsakovė sutiko atlyginti dalį ieškovų patirtų išlaidų dėl nekilnojamojo turto pagerinimo (108 b. l., 1 t.), o skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tikėtina, kad ieškovai, ruošdamiesi gyventi name, įdėjo ir langus bei duris, taip pat kitaip pagerino jo būklę. Todėl nutardamas bylą išnagrinėti iš esmės ir atmesdamas ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškovai iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų investicijų į namą dydį, teismas iš esmės užkirto kelią byloje nustatyti tiesą, t. y. iki galo neatskleidė bylos esmės - aplinkybių, susijusių su ieškovų reikalavimu dėl 189 010 Lt priteisimo. Be to, ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais ji įrodinėja patirtų nuostolių, susijusių su įsigyto turto pagerinimu, dydį, todėl jie turi būti taip pat įvertinti pirmosios instancijos teisme.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą dėl 189 010 Lt, investuotų nekilnojamojo turto sutvarkymui, priteisimo, neatskleidė bylos esmės, dėl ko susiklostė neleistina procesinė situacija, sukliudžiusi ieškovams įgyvendinti teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, todėl neteisėtai priimta skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta netenkinti ieškovų reikalavimo dėl 189 010 Lt sumos priteisimo, naikinama, o kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Advokatė G. G. B. pateikė prašymą priteisti iš atsakovų valstybei išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 480 Lt, todėl ši suma priteisiama valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 240 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškovų reikalavimo dėl 189 010 Lt, investuotų į gyvenamojo namo ir kitų statinių įrengimą bei žemės sklypo sutvarkymą, priteisimo, ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš atsakovų V. L. ir V. L. valstybei po 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.