- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-194-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43072-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar gydymusi.
R. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. Ž. R. S. priteista 168,19 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, 800 eurų atstovavimo išlaidos.
Iš J. Ž. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1279,88 eurų R. S. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. nuteistas už tai, kad, 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptų aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia nustūmė R. S. nuo 1,89 m. aukščio laiptų aikštelės ir R. S. nukritus ant kaklo apatinės ir nugaros viršutinės dalies, padarė VI, VII kaklo, I, II, III krūtininių slankstelių keterinių ataugų, IV krūtininio slankstelio kūno kompresinį, bei abipus užpakalinių lankų, V krūtininio slankstelio kūno, VII kaklo slankstelio lanko dešinėje, I šonkaulių abipus, II šonkaulio dešinėje, III šonkaulių abipus ir IV šonkaulio kairėje, lūžimus ir sukėlė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl slankstelių ir šonkaulių lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt parų.Kauno apylinkės teismas, priimdamas J. Ž. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas dėl neturtinės žalis atlyginimo, teismas įvertino nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat įvertino nuteistojo finansinę padėtį, kad yra senatvės pensininkas, dirba budėtoju ir šias aplinkybes vertindamas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl ieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas 3 000 eurų padarytos neturtinės žalos dydį. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybesApeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį: priteisti jam iš J. Ž. 20 000 ( dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir paskirti nuteistajam griežtesnę nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad dėl J. Ž. nusikalstamų veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, nes įvykis jį dvasiškai labai sukrėtė, jautėsi pažemintas, nes jį tyčia sužalojęs asmuo ne tik nesuteikė jokios pagalbos, bet ilgą laiką ramiai stebėjo jo kančias. Ilgai trukusį gydymą lydėjo nepatogumai - gydymas stacionare, po jo ilgai trukusios skausmingos medicininės procedūros, nuolatinis vaistų vartojimas, neišvengiamas ilgalaikis ortopedinio kaklo įtvaro nešiojimas, lydimas higienos problemų, sukeliantis nepatogumų apsirengiant ir nuolat traukiantis aplinkinių žmonių dėmesį, visa tai lydėjo ir dideli dvasiniai išgyvenimai, kadangi sužalojimų pobūdis buvo toks, jog ilgą laiką smarkiai jaudinausi būdamas nežinioje, kokias pasekmes tai sukels mano sveikatai. Skunde nurodoma, kad sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., tokios pasekmės laikomos neturtine žala, teismo įvertinama pinigais, o sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai, todėl padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta ne mažiau, kaip 20 000 (dvidešimčia tūkstančių) eurų, tokią sumą teismo apeliantas ir prašė priteisti iš J. Ž., kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
3.2. Skunde nukentėjusysis R. S. teigia, kad nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir nurodė, kad, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau pačiame nuosprendyje sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kaltės klausimas liko niekaip neįvertintas. Šiame kontekste jis pabrėžia, kad J. Ž. nusikalstami veiksmai prieš jį buvo padaryti tiesiogine tyčia, tačiau savo kaltės jis nepripažino, siekė išvengti atsakomybės, todėl, apelianto nuomone, ir J. Ž. kaltę tinkamai ir objektyviai įvertinus kaip vieną iš CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, jam iš nuteistojo neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista didesnė pinigų suma, nei priteistoji skundžiamu nuosprendžiu.
3.3. Be to, apelianto teigimu, atsižvelgiant į kaltę, kaltininko nuostatą dėl jam pateikto kaltinimo, itin skaudžias ir ilgalaikes, tyčine nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, J. Ž. turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė sutiko su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu ir prašė skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.Nukentėjusiojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014). Šiuo atveju ginčo dėl J. Ž. veikos kvalifikavimo ir kaltės nėra. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
7. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
7.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas nukentėjusiajam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas tokios žalos dydį, tinkamai taikė tiek baudžiamuosius, tiek civilinius įstatymus, reglamentuojančius tokios žalos priteisimo pagrindus bei kriterijus, lemiančius priteistinos neturtinės žalos dydį. Byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl J. Ž. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. S. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra, tačiau kyla ginčas dėl neturtinės žalos dydžio. Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas, išlaikydamas nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat CK 6.282 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Iš bylos matyti, kad teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarinius (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus) dėl nukentėjusiajam R. S. padarytų kūno sužalojimų, jų pasekmes, atsižvelgė į nepatogumus, paturtus gydantis stacionare, taip pat ir problemas, atsiradusias nešiojant kaklo įtvarą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino ir nuteistojo J. Ž. turtinę padėtį, kad jis yra senatvės pensininkas, dirba budėtoju.
7.2. Negalima nesutikti su skundo teiginiu, kad teismui sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kaltės klausimas liko neįvertintas. Tačiau kad aplinkybė, jog spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas nenurodė žalą padariusio asmens kaltės, neduoda pagrindo teigti, kad ji teismo apskritai nebuvo įvertinta ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Kaip minėta aukščiau, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taigi, kaip matyti, vertintinų kriterijų įstatyme numatytas ne vienas ir jų sąrašas nėra baigtinis, todėl laikytina, kad vieno iš kriterijų neaptarimas, juo labiau, kad teismo buvo konstatuota kaltinimo tiesioginė tyčia, vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos sudėties elementus, nepadarė teismui esminės įtakos ir nesuklaidino nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Tai, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nepažeidė įstatymų nuostatų, patvirtina ir sprendimo atitikimas formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio byloje. Išanalizavus LAT teisminę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis nedarbingas ilgiau nei 10 d., dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 145 Eur iki 7240 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 3 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-227-139/2016 ir kt.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 3 000 Eurų suma už nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinka teismų praktiką, todėl nėra neproporcingai maža, kaip teigia apeliantas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Teismai, nustatydami tokio dydžio pinigines kompensacijas, atsižvelgė ir į realaus išieškojimo iš nuteistosios tikimybę. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu 3 000 Eur dydžiu nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes toks dydis atitinka tiek byloje surinktus duomenis, tiek ir aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį nėra pagrindo.
Dėl bausmės
8. Apeliantas tų pačių skundo argumentų pagrindu – atsižvelgiant į J. Ž. kaltę, jo nuostatą dėl pateikto kaltinimo, itin skaudžias ir ilgalaikes, tyčine nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę. Kolegija konstatuoja, kad teismas, parinkdamas nuteistajam J. Ž. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nukentėjusiajam padarytą žalą bei kitas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, kad J. Ž. yra garbaus, pensijinio amžiaus, turi sveikatos problemų, kad nusikalto pirmą kartą, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti neskyrus su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nors byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nei atsižvelgęs į nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo sveikatos būklę, paskirdamas mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, bausmės skyrimui reikšmingų įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl tenkinti nukentėjusiojo R. S. skundą ir griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.