Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-788-668/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1-788-668/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43072-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
J. Ž.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius, Edgaras Jautakis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-788-668/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43072-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.14; 1.2.4.5; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam J. Ž., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,nukentėjusiajam R. S., jo atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini)namo laiptų aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia nustūmė R. S. nuo 1,89 m. aukščio laiptų aikštelės ir R. S. nukritus ant kaklo apatinės ir nugaros viršutinės dalies, padarė VI, VII kaklo, I, II, III krūtininių slankstelių keterinių ataugų, IV krūtininio slankstelio kūno kompresinį, bei abipus užpakalinių lankų, V krūtininio slankstelio kūno, VII kaklo slankstelio lanko dešinėje, I šonkaulių abipus, II šonkaulio dešinėje, III šonkaulių abipus ir IV šonkaulio kairėje, lūžimus ir sukėlė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl slankstelių ir šonkaulių lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt parų.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad R. S., su kuriuo jis naudojasi bendru kiemu apkaltino jo žmoną, kad ji sudaužė šviestuvą, užsipuolė jį necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgius į krūtinę ir į pilvą. Žmona jį palydėjo į pavėsinę, davė vaistų ir grįžo namo. Kaltinamasis, pasėdėjęs pavėsinėje, grįžinėjo namo, užlipo laiptais iki įėjimo į savo ir kaimyno R. S. gyvenamąsias patalpas. Tuo metu R. S. išėjo iš savo buto. Kaltinamasis paklausė jo, kodėl jis daužosi, tada R. S. jį puolė ir, kaltinamajam pasitraukus į šoną, persivertė per turėklą ir nukrito. Kaltinamasis nuėjo į savo butą. Po kurio laiko atvažiavo policija ir greitoji. Kaltinamasis teigė, nenustūmęs nukentėjusiojo, pats patyrė sužalojimus.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kaimynams Ž. grįžus iš miesto, kilo konfliktas dėl sudaužyto žibinto, po kurio visi išsiskirstė. Po 7 minučių nukentėjusysis išėjo į kiemą. Pro gretimas duris išėjo kaltinamasis ir puolė jį, stumdamas abiem rankom į krūtinę. Nukentėjusysis pervirto per sienelę ir nukrito nugara ant pievoje buvusio kelmo. Nukentėjusiojo draugė J. M. iškvietė policiją ir greitąją. Gydėsi ligoninėje iki balandžio 28 d. Po to, dėl besitęsiančio skausmo pasiėmė atostogas. Lūžo trys šonkauliai, trūko kaklo slanksteliai, buvo sutrenkta galva.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad nematė, kaip susižalojo R. S., tačiau patvirtino, kad iki įvykio buvo kilęs konfliktas dėl sudaužyto žibinto, nes nukentėjusysis dėl to kaltino ją ir jos vyrą J. Ž..

Liudytoja J. V. M. parodė, kad ji iš trijų metrų atstumo matė, kaip kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį, kuris nukrito atbulas ant kelmo, o J. Ž. pasakė, kad R. S. gavo ko norėjo. Liudytoja nubėgo pas kaimynę Danguolę paprašė, kad paliudytų įvykio aplinkybes ir iškvietė greitąją ir policiją.

Liudytojas D. T. parodė, kad jis dirba policijoje, pagal iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą, prisiminė, kad konflikto dalyviai kaltino vienas kitą. Vienas žmogus lauko pavėsinėje skundėsi, kad jam svaigsta galva. Tada atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Visas aplinkybes aprašė tarnybiniame pranešime, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. patruliavo kartu su A. R.. Apie 15.45 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, kurio metu kaimynas nustūmė kitą kaimyną nuo laiptų. Nuvykus minėtu adresu, kieme rado keturis asmenis – 2 moteris ir 2 vyrus. Vienas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusysis R. S., gulėjo pavėsinėje ir skundėsi skausmais. Išorinių smurto požymių ant jo nesimatė. Jis ir šalia buvusi jo sugyventinė aiškino, kad ant laiptų aikštelės tarp R. S. ir J. Ž. kilo konfliktas, kurio metu J. Ž. nukentėjusįjį pastūmė, ir jis nukritęs susižeidė. J. Ž. paaiškino, kad tarp jo ir R. S. kilo konfliktas dėl bendro naudojimo kiemo. J. Ž.nurodė, kad kaimynas R. S. konflikto metu jį išprovokavo suduodamas kumščiu į kairįjį šoną, dėl to J. Ž. jį pastūmė, ir šis nukrito nuo laiptų aikštelės. Ant J. Ž. jokių išorinių smurto žymių nebuvo matyti. Visi konflikto dalyviai atrodė blaivūs (1 t., b. l. 144).

Liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba policijoje, pagal iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą Ramučiuose. Nukentėjusysis R. S. gulėjo palapinėje, skundėsi skausmais. Kaltinamasis sakė, kad gynėsi ir nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu D. T.. Apie 15:45 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)vyksta konfliktas, kurio metu kaimynas nustūmė kitą kaimyną nuo laiptų. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko J. Ž.. J. Ž.paaiškino, tarp jo ir jo kaimyno R. S. kilo konfliktas dėl lempučių. Konflikto metu R. S. jam sudavė į kairį šoną, dėl to jis R. S.pastūmė, ir jis užkliuvęs už laiptų tvorelės atbulas vertėsi nuo laiptų aikštelės ir nukrito ant žemės. Ant J. Ž. jokių išorinių smurto žymių nebuvo matyti. Įvykio vietoje J. Ž. atrodė ramus, kalbėjo mandagiai, su pareigūnais nesiginčijo, sutiko važiuoti į operatyvaus valdymo skyrių, atrodė blaivus (1 t., b. l. 142).

Liudytoja D. N. parodė, kad kaltinamasis J. Ž. ir R. S. yra jos kaimynai. 2016-09-10 įvykio nematė, turėjo svečių, išgirdo triukšmą. Išlydėjus svečius, atėjo kaimynė J., gyvenanti kartu su R. S., klausė, kaip paskambinti į policiją, sakė, kad su Rimu blogai. Liudytoja teigė mačiusi ir girdėjusi, kaip J. Ž., stovėdamas prie savo durų sakė, kad R. S. gavo, ko norėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. N.parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d., dienos metu, būdama namuose, girdėjo tarp kaimynų vykstantį ginčą, triukšmą. Kiek vėliau, ji išlydėjo svečius iš namų. Kieme prie jos pribėgo kaimynė J. ir pasakė, kad R. ir J. mušasi. J. pamačiusi, kad pas ją yra svečių, nubėgo atgal į savo kiemą. Kai atbėgo J., triukšmo jau negirdėjo. Vėliau pamatė, kad į kaimynų kiemą atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Kitą dieną Jūratė jai pasakojo, kad R. lūžo šonkauliai, nes J. jį pastūmė (1 t., b. l. 136).

Ekspertas D. T. patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiajam yra kaklinės apatinės dalies ir krūtininės viršutinės dalies slankstelio keterinės ataugos ir šonkaulių lūžimai, atsiradę dėl kontakto su kietu buku daiktu. Detalizuoti kieto buko paviršiaus pagal šiuos sužalojamus nėra galimybės. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo kelmo, ir nuo akmens, ir nuo laiptų pakopos, nugara atitrenkus į kietą buką daiktą.

Specialisto išvada Nr. G 105/2017(02) nustatyta, kad R. S. konstatuoti VI, VII kaklo, I, II, III krūtininių slankstelių keterinių ataugų, IV krūtininio slankstelio kūno kompresinis, bei abipus užpakalinių lankų, V krūtininio slankstelio kūno, VII kaklo slankstelio lanko dešinėje, I šonkaulių abipus, II šonkaulio dešinėje, III šonkaulių abipus ir IV šonkaulio kairėje, lūžimai susidarė kaklo apatinei ir nugaros viršutinei daliai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai ir vieno trauminio kontakto pasekoje. Sužalojimas galėjo gautis nukentėjusiajam griūnant ant nugaros. Duomenų, kad R. S. būtų vartojęs alkoholį, nėra. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl slankstelių ir šonkaulių lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt parų (1 t., b. l. 79,80)

Apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-10).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, (duomenys neskelbtini), apžiūrėta ir išmatuota laiptų aikštelė. Laiptų aikštelės sienelės plotis 17 cm., laiptų aikštelės aukštis matuojant nuo aikštelės pagrindo apie 60 cm., laiptų aikštelės sienelės aukštis matuojant nuo žemės yra 189 cm., atstumas nuo laiptų aikštelės sienelės iki kelmo 67 cm., kelmo skersmuo apie 19,5 cm (1 t., b. l. 11-18).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas ir padaryta stenograma 2016-09-10 14.45 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigė sužalojęs nukentėjusįjį, jo kaltė yra įrodyta duomenis, užfiksuotais nukentėjusiojo R. S., liudytojų J. V. M., A. R., D. T. parodymuose, iš kurių matyti, kad konflikto metu J. Ž. stūmė nukentėjusįjį, o dėl kaltinamojo veiksmų R. S. nukrito bei susižalojo. Šias aplinkybes patvirtina ir duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje ir eksperto D. T. parodymuose, iš kurių matyti, kad sužalojimo pobūdis atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad R. S. buvo kaltinamojo nustumtas, krito ant nugaros, atsitrenkė į kelmą ir nesunkiai susižalojo. Kaltinamojo J. Ž. pateiktos įvykių versijos apie tai, kad nukentėjusysis pats nukrito, puldamas kaltinamąjį, nepatvirtina jokie duomenys, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Sužalojimo pobūdis rodo, kad nukentėjęs nukrito ant nugaros. Prielaida, kad krisdamas jis galėjo apsiversti yra mažai tikėtina ir neįtikinanti. Liudytojų A. R. ir D. T. parodymai apie tai, kad iš karto po įvykio J. Ž. prisipažino stūmęs nukentėjusįjį dėl netinkamo pastarojo elgesio rodo, kad vėlesnėje tyrimo stadijoje kaltinamasis pakeitė savo parodymus. Tai vertintina, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo J. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sužalojo R. S..

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame patirtą turtinę žalą įvertino –168,19 eurų, neturtinę – 20000 eurų. Taip įvertino patirtą skausmą, taip pat patyrė nuostolius dėl sumažėjusių pajamų, nes ligos išmoka mažesnė, nei atlyginimas.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį smurtą, sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo stacionare, įtvaro nešiojimo, problemų tvarkantis buitį. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, dirba budėtoju. Šias aplinkybes vertinant vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 3000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-14 nutartis byloje 2K-24-895/2017).

Ieškinio dalis dėl 168,19 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 800 eurų atstovavimo išlaidų yra tenkintina visiškai, nes pagrįsta vaistų pirkimo, automobilio parkavimo ir advokato pinigų priėmimo kvitais. Duomenų, kad patirtos išlaidos būtų nesusijusios su patirtu sužalojimu, nenustatyta.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas 1279,88 eurų. Ieškinys yra pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, todėl kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant jos dydį atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo sveikatos būklę ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, todėl kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar gydymusi.

R. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. Ž. R. S. 168,19 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 800 eurų atstovavimo išlaidas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš J. Ž. Kauno teritorinei ligonių kasai 1279,88 eurų R. S. gydymo išlaidų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta