- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-295-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28435-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nuteistojo E. P. skundas dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. sausio 23 d., pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija), išnagrinėjusi nuteistojo E. P. prašymą, 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir nuteistojo prašymą atmetė, rekomendavo nuteistajam tęsti darbą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikinus jam šios bausmės vykdymo atidėjimą, nes laisvėje jis nesilaikė nustatytų įpareigojimų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai 7 dienos. Nors nuteistasis faktiškai yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tik iš dalies vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, neturėjo pakankamai motyvacijos dalyvauti visose jam paskirtose programose, keisti elgesį bei mąstymą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 93 balų iki 76 balų, taigi, rizika išlieka pakankamai didelė, taip pat išlikę nemažai kriminogeninių veiksnių. Komisija nurodė, kad teigiamai vertina nuteistąjį palankiai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu turi teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Visgi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Pirmosios instancijos teismas pritarė komisijos nutarimui. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatavo, kad komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis E. P. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuris nuteistajam būtų palankesnis.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei padarytų nusižengimų. Teigiama, jog jis stengiasi pakeisti savo elgesį bei vykdyti nustatytą įkalinimo įstaigos individualų socialinės reabilitacijos planą. Jis stengiasi nepažeidinėti vidaus tvarkos, nėra baustas įkalinimo įstaigoje, dirba ir gali išvykti be palydos.
5.2. Nurodoma, jog nuteistasis nori išeiti anksčiau laiko namo pas šeimą, nes turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas turi autizmo neįgalumą, stengiasi pažeidimų daugiau nebedaryti bei vykdyti visus nustatytus įpareigojimus, jog daugiau į įkalinimo įstaigą nepatektų.
5.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam pagal 2020 m. vasario 24 d. prašymą, leista tęsti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namuose.
6. Atsiliepimo į nuteistojo E. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. P. skundas atmetamas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo. Iš skundžiamos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo E. P. nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 76 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti jo pažangą mažinant šią riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
11. Įvertinus nuteistojo E. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos nuteistasis akcentuoja savo skunde, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis žino (duomenys neskelbtini) pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir jų nepažeidinėja, bausmės atlikimo metu nebaustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo vytelių rūšiuotoju, šiuo metu dirba darbininku, mokosi profesinėje mokykloje, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis artimai bendrauja su buvusia žmona ir jų dviem vaikais, taip pat bendrauja su broliais ir seserimis. Be to, nuteistasis vieną kartą buvo išvykęs į trijų parų trumpalaikę išvyką, grįžo laiku, be pažeidimų.
12. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo E. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
13. Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 93 balų iki 76 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 41 balas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo E. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
14. Pažymėtina, kad vis dar išskiriami E. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis abu kartus pažeidė atidėjimo sąlygas. Nuteisto asmens praeities jo elgesio bausmės atlikimo metu kontekste vertinimas leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, įvertinus E. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam E. P. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo šešis kartus teistas už ne vieną veiką (BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį), kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam E. P. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris dėl įpareigojimų nevykdymo buvo panaikintas ir E. P. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (t. y., laisvės atėmimo bausmę atlieka panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą). Tai, jog nuteistasis vėl padarė nusikalstamą veiką suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo E. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
16. Vertinant E. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, teistas už smurtinius nusikaltimus, anksčiau buvo priklausomas nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes neturi pakankamai motyvacijos dalyvauti visose jam paskirtose programose (t. y., programomis susidomėjimo nerodo), siekiant keisti elgesį bei mąstymą, skatintas pataisos įstaigoje nebuvo.
17. Nors nuteistasis itin akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais ir teigia, jog šie santykiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokią išvadą daryti pagrindo nėra. Nusikaltimą, už kurį E. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė jau esant gimusiam jo sūnui (gimęs 2011 m. spalio mėn.), o nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas po to, kai gimė antrasis sūnus, o pirmajam buvo nustatytas neįgalumas. Taigi, nuosprendį priėmusiam teismui atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, buvo suteikta galimybė gyventi dorai, rūpintis šeima, tačiau nuteistasis šia jam suteikta galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė ir, jau gimus antrajam sūnui, pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taigi, akivaizdu, jog nuteistojo turėti socialiniai ryšiai neatliko apsauginės funkcijos nuo jo priešingo teisei elgesio, todėl spręsti, kad šie ryšiai paveiks jo elgesį ateityje taip pat pagrindo nėra.
18. Neabejotina, kad perkeldama E. P. į pusiaukelės namus, pataisos namų administracija parodė ypatingą pasitikėjimą nuteistuoju, tačiau tai nesudaro pagrindo savaime taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis tik nuo 2020 m. vasario 24 d. yra perkeltas į pusiaukelės namus, todėl daugiau nei vieno mėnesio laikotarpis atliekant bausmę pusiaukelės namuose yra nepakankamas spręsti, jog išleistas į laisvę E. P. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, padaryto nusikaltimo pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog E. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas, todėl sprendžiama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.