- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- TS-6-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28435-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- E. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.
Nuo 2019 m. vasario 7 d. nuteistasis E. P. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2019 m. gruodžio 12 d. jis pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 60).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 357-4 netaikyti E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį ir nuteistojo prašymą atmetė 5 mėnesiams, rekomendavo nuteistajam tęsti darbą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (asmens byla, I dalis, b. l. 18–19). Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikinus jam šios bausmės vykdymo atidėjimą, nes laisvėje jis nesilaikė nustatytų įpareigojimų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai 7 dienos. Nors nuteistasis faktiškai yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tik iš dalies vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, neturėjo pakankamai motyvacijos dalyvauti visose jam paskirtose programose, keisti elgesį bei mąstymą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 93 balų iki 76 balų, taigi, rizika išlieka pakankamai didelė, taip pat išlikę nemažai kriminogeninių veiksnių. Komisija nurodė, kad teigiamai vertina nuteistąjį palankiai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu turi teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Visgi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ne dėl to, kad jis padarė naują nusikaltimą, todėl Komisijos išvados, kad laisvėje jis gali padaryti naują nusikaltimą, nepagrįstos. Taip pat jis nesutinka su Komisijos neigiamu vertinimu, kad jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes jis nevykdo visų reabilitacijos priemonių tik dėl to, kad jos vyksta darbo dienomis, o jis dirba, stengiasi išdirbti kuo daugiau dienų, gauti didesnį atlyginimą, kad galėtų prisidėti prie savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuriems teikia išlaikymą kiekvieną mėnesį. Vyresnysis jo sūnus yra neįgalus, dėl to sutuoktinė negali dirbti, ir nuteistasis yra vienintelis šeimos maitintojas. 2020 m. gegužės mėn. sūnui baigiasi nustatytas neįgalumas, sūnus vėl važiuos gydytis, todėl šeimai ypač reikės nuteistojo pagalbos. Laisvėje jis jau turi darbo pasiūlymą, todėl galės padėti šeimai ir toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jis gailisi dėl padarytų klaidų, padarė išvadas ir ateityje nusikaltimų tikrai nedarys, laikysis jam skirtų įpareigojimų (b. l. 1–2).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priimtas vienbalsiai. Nuteistasis E. P. atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui, t. y. jis pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį – 1/3 bausmės. Tačiau, kaip jau minėta, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visumai, o būtent be formaliųjų pagrindų būtina įvertinti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 76 balai pagal OASys, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė. Teismo nuomone, jau vien tai, kad šiuo metu nustatomi net šeši nuteistojo kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės bei režimo pažeidimai; išsilavinimo, darbo išlaikymo problemos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys; nuostatos) neleidžia spręsti apie akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 76 balų dinaminiai yra net 41 balas, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo pakeisti. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. P. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis anksčiau nusikalsdavo grupėje asmenų ir jo gyvenimo stilius bei draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasirengimo išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Nuteistasis pripažįsta, kad laisvėje yra vartojęs amfetaminą, taip pat vartodavo alkoholį dažnai ir dideliais kiekiais, būdamas neblaivus darė nusikaltimus. Jis bausmės atlikimo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus ir teigia, kad alkoholio vartojimo problemą jau išsprendė, tačiau piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis išlieka kriminogeniniu veiksniu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, ilgesnį laiką sugebės atsisakyti šio žalingo įpročio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, pats nuteistasis kaip elgesio problemą nurodo savitvardos praradimą. Jis iki šiol laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose. Šios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo elgesio ir nuostatų korekciją. Nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kas tik padidina riziką vėl nusikalsti. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad viena iš tokių priemonių – dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, tačiau jis šios programos nelankė, tuo tarpu jo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde nurodo, jog nelankė visų jam paskirtų programų dėl to, kad jos vyksta darbo dienomis, o jis dirba, stengiasi gauti kuo didesnį atlyginimą ir taip prisidėti prie savo dviejų vaikų išlaikymo. Tačiau nuteistojo asmens byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl darbo grafiko nuteistasis negalėjo lankyti elgesio korekcijos programos. Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme dieną, t. y. 2020 m. kovo 3 d., gautas nuteistojo papildomas skundas, kuriame jis nurodo, kad 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į besargybos būrio viršininkę dėl socialinės reabilitacijos plano vykdymo ir būrio viršininkė jam nurodė, kad paskirtas planas jau įvykdytas ir vykdomas toliau, t. y. jis turi tęsti darbą ir atlyginti žalą (b. l. 26–27). Tačiau šie nuteistojo papildomame skunde nurodyti teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir jie nepaneigia klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nagrinėjimo metu nustatytų ir Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymu. Be kita ko, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuo 2019 m. vasario 7 d. į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 249,80 Eur, išleido 1 093,62 Eur, tuo tarpu sutuoktinei per šį laikotarpį yra išsiuntęs tik 100 Eur. Akivaizdu, kad tokia pinigų suma, skirta šeimai beveik per metus laiko (socialinio tyrimo išvada surašyta 2019 m. gruodžio 18 d.), tikrai nerodo didelių nuteistojo pastangų prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nepatvirtina nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis kiekvieną mėnesį siunčia vaikams išlaikymą. Teismas, vertindamas nuteistojo socialinius ryšius, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, neketina gyventi su buvusia savo sutuoktine (jų santuoka nutraukta) ir vaikais, kuriems, kaip pats teigia skunde, būtina jo pagalba, jis nurodo, jog planuoja gyventi pas savo seserį. E. P. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, jau turėdamas mažametį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas, taigi, jis ir anksčiau turėjo vykdyti tėvų pareigas tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė. Teismas, atidėdamas E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė jam galimybę gyventi dorai, rūpintis šeima, dirbti ir išlaikyti vaiką, tačiau nuteistasis šia jam suteikta galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. E. P. anksčiau teistas net šešis kartus, jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir abu kartus jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Taigi, teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir nustatytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, lankė anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, taip pat dalyvavo Teisinio ir socialinio švietimo programoje; nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, jis drausmine tvarka nebaustas, turi vieną paskatinimą, mokosi siuvėjo profesijos, dirba ir pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus. Atkreipiamas dėmesys, kad ši teigiama nuteistojo charakteristika pataisos namų administracijos jau yra tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta priemonė – nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. jam suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.