Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-245-1140/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-04
Bylos Nr.: 1A-245-1140/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12725-2025-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis
Nuteistasis: J. P.
Advokatai: Zoja Kastėnienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12725-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.10.1.1; 1.2.23.1.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,nuteistajam J. P., jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. P. paskirta bausmė – areštas 20 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 19 parų arešto bausme, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 39 paroms.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas J. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 arešto para, likusios neatliktos 38 arešto paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ir laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,1193 g 3-CMC (3- chlormetkatinono), kol 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, policijos pareigūnai automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo paskirti jam bausmę, kurią jis galėtų atlikti būdamas laisvėje. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė sukels problemų ne tik jam, bet ir jo šeimai, nes jis su drauge turi bendrų paskolų, be to, jis turi mokėti įmokas Sodrai pagal praėjusių metų deklaraciją. Teigia, kad jis narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja, po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jokio nusižengimo nebepadarė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. P. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam bausmę, kurią jis galėtų atlikti būdamas laisvėje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl J. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir J. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad J. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. J. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, po 2025 m. sausio 17 d. jam priimto baudžiamojo įsakymo nepraėjus nė trims mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 77–80, 82–86). Tai rodo, jog J. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas nuteistojo netinkamo elgesio rezultatas. J. P. yra daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 87–97), dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus J. P. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta ir švelnesnė bausmė negu areštas (laisvės apribojimas), 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta arešto bausmė ir šios bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnyje, ir tai rodo, jog švelnesnės bausmės skyrimas ir taikytas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis institutas (arešto bausmės vykdymo atidėjimas) J. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, skirti nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu areštas (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus J. P. arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Žemesnės instancijos teismas

9. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju J. P. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pastarajam paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmę. Pastebėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija nedraudžia teismui paskirti kaltininkui didesnę už straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – areštas 30 parų, savo dydžiu yra tik kiek didesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros), todėl daryti išvadą, kad apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki arešto 20 parų. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. P. padarė jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir nauju nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrino su minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 39 paroms, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra per griežta, mažinti šią bausmę nuteistojo skunde nurodytais argumentais, t. y. atsižvelgiant į tai, kad jis turi mokėti įmokas Sodrai, su drauge turi bendrų paskolų, narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja, po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jokio pažeidimo nebepadarė, nėra pagrindo. Be to, tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, nes visi asmenys privalo laikytis įstatymų, jų nepažeidinėti, o duomenų apie nuteistojo įsiskolinimus bylos medžiagoje nėra.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

12. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

13. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 259 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis), ir jam paskirta arešto bausmė, taigi, egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad J. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, J. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą teistas 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, po 2025 m. sausio 17 d. jam priimto baudžiamojo įsakymo nepraėjus nė trims mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra daug kartų baustas administracine tvarka.

14. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. P. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo nepakaktų J. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu J. P. atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskyrus jam įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad J. P. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamo elgesio.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir teismo posėdžio metu nuteistojo pateiktus papildomus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį dėl nuteistajam J. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis J. P. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistajam J. P. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė (2 t., b. l. 47). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo“ 14.3.3, 11 punktais, prašoma iš J. P. valstybės naudai priteisti 114,58 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis dirba, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nuteistojo finansinė padėtis būtų itin sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. P. valstybės naudai 114,58 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 58 ct) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintarė BunikienėMartynas GalvičiusNerijus Masiulis