Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniame dokumente nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, jog šiuo metu teikiamo išlaikymo dydžio nepakanka vaiko poreikiams tenkinti, vaiko poreikiai išaugo. Papildomai paaiškino, jog nuo birželio mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui skirią didesnę sumą (150 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnis). Atsakovui išaiškinta teisė turėti byloje atstovą bei pareiga, nepasirinktus atstovo, paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai, išaiškintos šios pareigos nevykdymo pasekmės (CPK 805 straipsnis). Atsakovas atstovo nepasirinko, įgalioto asmens, kuriam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, nenurodė.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (CPK 117 straipsnis, 133 straipsnis, 175¹ straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nepadalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo momento vaiko poreikiai išaugo, visiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti teikiamo išlaikymo nepakanka.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį šalių nepilnametis sūnus išaugo (vaikui yra 12 metų), atitinkamai padidėjo ir vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, byloje ieškovė pateikė duomenis apie nepilnamečiui vaikui nustatytus sveikatos sutrikimus, pateiktas rekomendacijas sutrikimams gydyti, kurioms įgyvendinti šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka. Todėl, įvertinus nurodyta, konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis (po 101,37 Eur) nėra proporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu patvirtintu šalių susitarimu (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaikui po 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra apie 600 Eur (išlaidos maistui, aprangai, mokslo reikmėms ir papildomam ugdymui, būsto išlaikymui, sveikatos priežiūrai ir odontologo paslaugoms, transporto išlaidoms ir kt.). Abejoti ieškovės pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsni). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Svarbu įvertinti ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors byloje nėra pateikta tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, iš byloje pateiktų duomenų (atsakovo atstovės informacijos) matyti, jog atsakovo pajamas 2019 m. kovo mėn. sudarė 788,48 Eur, 2019 m. balandžio mėn. – rugpjūčio mėn. – 854 Eur (el. b. l. 128-130). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog nuo 2019 m. birželio mėn. atsakovas gera valia vaiko išlaikymui skiria po 150 Eur/mėn. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apžiūrėti įrodymai – ieškovės banko sąskaitos išrašas mobiliajame telefone. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybes dirbti jo amžių bei sugebėjimus atitinkantį darbą bei gauti pajamas. Viešai skelbiamais duomenimis, nustatyta, jog minimalus darbo užmokesčio dydis Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį (šaltinis:https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7d3f1fd6-97be-11e9-9369-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-103804449) (CPK 179 straipsnis). Įvertinus nurodyta, laikytina, jog atsakovas dėdamas pakankamas pastangas dirbti, dirbdamas pilną darbo dieną, galėtų generuoti ne mažesnes nei 1 500 Eur pajamas per mėnesį (CPK 185 straipsnis).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Taigi nors byloje nėra duomenų apie tikslią atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nesant tikslių duomenų apie atsakovo pajamas, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti ieškovės nurodytą vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, todėl didesnis – 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas šalių sutarto ir teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patvirtinto dydžio išlaikymą vaikai teikia, šiuo metu gera valia teikia didesnio dydžio išlaikymą, tačiau byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatyta, jog teikiamas išlaikymas nėra proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, didesnis – 300 Eur išlaikymas vaikui priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 1.5 straipsnis, 3.200 straipsnis).

CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 686,64 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys, jog už procesinių dokumentų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą ieškovė patyrė 132 Eur išlaidas. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 818,64 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ((300 Eur – 101,37 Eur) x 12 x 3 proc.), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 54 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų I. M. ir T. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 20-os dienos pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

Paskirti ieškovę I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), 818,64 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), 54 Eur bylinėjimosi išlaidas (dėl žyminio mokesčio) valstybei.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.