Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1358-855/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2A-1358-855/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05280-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
J. Č.
Atsakovas
Luminor Bank AS, Lietuvoje
Kategorijos
  • 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1358-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05280-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.29.2.; 3.3.1.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2007 m. sausio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais ir priedais), pasirašytos tarp ieškovės ir atsakovo vienašališką nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė su atsakovu 2007 m. sausio 31 d. pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 580 000,00 Lt (167 979,61 Eur) kreditas; galutinis kredito grąžinimo terminas - 2031 m. birželio 30 d. Kredito gavėjos įsipareigojimų įvykdymui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovei netinkamai vykdant kredito sutartį, ji buvo nutraukta, tačiau 2013 m. rugsėjo 13 d. sutartimi jos vykdymas buvo atnaujintas. Sutartimi buvo patvirtintos naujos redakcijos Specialiosios bei Bendrosios sąlygos; negrąžinto kredito suma sudarė 137 619,40 Eur; galutinis kredito grąžinimo terminas - 2031 m. birželio 26 d. 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas atsakovo leidimas parduoti įkeistą butą su sąlyga, kad lėšos už parduotą butą bus pervestos atsakovui kredito dalies padengimui. Pardavus butą, ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, tačiau atsakovas nesutiko ir nurodė, kad ieškovės sutartiniai įsipareigojimai sudaro 57 888,87 Eur. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tiek 2017 metais, tiek 2018 metais iki kol atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį. Gavusi pranešimą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, ieškovė susisiekė su atsakovo darbuotoja ir pranešė, kad spalio mėn. išvyksta į užsienį, o grįžusi spalio mėn. pabaigoje sumokės kredito dalį ir palūkanas. Ieškovė, sumokėjusi kredito dalies įmoką – 1 156,00 Eur, manė, jog sutartis yra galiojanti, nes per 2017 – 2018 metus buvo keletą kartų gavusi pranešimus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, tačiau įmokos buvo sumokamos ir sutartiniai santykiai tęsdavosi. Tačiau 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovė gavo notaro pranešimą, jog gautas atsakovo prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Atsakovas nutraukė sutartį dėl to, jog ieškovė 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo uždelsusi mokėti 2 153,47 Eur kredito dalį. Tačiau 2018 m. spalio 25 d. 1 908,36 Eur įmoka buvo sumokėta, todėl laikytina, jog atsakovas sutartį nutraukė ieškovei uždelsus sumokėti 245,11 Eur. Įvertinus sutartimi suteiktą kredito sumą, likusią mokėtiną kredito dalį, pradelstą sumą ir įkeisto turto vertę, mano, jog nebuvo esminės sutarties sąlygos pažeidimo, suteikiančios teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.

1.2. Ieškovė nėra gavusi pranešimo, kuriame būtų nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas. Atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. raštu informavo ieškovę, jog sutartis nutraukta 2018 m. spalio 22 d. pažeidus esmines sutarties sąlygas, tačiau nedetalizuota, kurį konkrečiai sutarties punktą ieškovė pažeidė ir pagal kurį sutarties punktą sutartis yra nutraukta. Mano, kad atsakovas neteisėtai ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 straipsnyje numatytus esminio sutarties nutraukimo kriterijus, todėl sutartį nutraukė nepagrįstai.

1.3. Atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto prievolių įvykdymo objektyviai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo, nes iki sutarties nutraukimo ieškovė buvo grąžinusi didžiąją dalį kredito (37 proc.) ir sumokėjusi palūkanas nuo visos kredito sumos, o 2018 m. spalio 25 d. sumokėjus dalį pradelstos sumos, likęs likutis sudarė 0,15 proc. visos kredito sumos.

1.4. Ieškovės prievolių įvykdymas pagal sutartį buvo užtikrintas hipoteka, todėl atsakovo interesai sutarties nutraukimo atveju buvo visiškai apsaugoti ir pradelstų įsipareigojimų dydis objektyviai negalėjo lemti atsakovo intereso prievolėje praradimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau ir Luminor Bank AS, Bankas), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu buvo informuota, kad neištaisė kreditavimo sutarties vykdymo per Banko papildomai nustatytus terminus, kad pradelsti įsiskolinimai sudaro 2 155,61 Eur ir kad Bankas nustato papildomą terminą pradelstiems įsiskolinimams padengti, o jų iki nustatyto termino nepadengus, Bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Pranešimas įteiktas asmeniškai ieškovei. Ieškovė pradelstų įsipareigojimų nesumokėjo, todėl Bankas vienašališkai ne teismo tvarka nutraukė sutartį nuo 2018 m. spalio 22 d., kadangi pažeidimai buvo sistemingi, nuolatiniai, nemažareikšmiai, dėl ko Bankas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ir ateityje ieškovė laiku nevykdys sutarties.

2.2. Ieškovė nepateikė įrodymų apie išvykimą į užsienį, be to, ieškovės išvykimas ar neišvykimas į užsienį neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kreditavimo sutartyje nebuvo išlygos dėl ieškovės atleidimo nuo sutartinių prievolių vykdymo ieškovei išvykstant į užsienį.

2.3. Bankas kreditavimo sutartį nutraukė joje numatytais pagrindais. Kredito sutartyje numatyta Banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį dėl sutartyje numatytų esminių jos sąlygų pažeidimo. Šalys buvo susitarusios, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimu bei pagrindu ją nutraukti. Ieškovei buvo nustatytas terminas pradelstų įmokų sumokėjimui, ieškovė pažeidimų neištaisė ir buvo skolinga už 6 mėnesius.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliuką, kuriuo palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateiktu tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio ieškinio ir dubliko reikalavimų tenkinimo pagrindo, todėl jie turi būti atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovei nemokėjus įmokų nustatytu terminu, jas atliekant tik gavus pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir įspėjimus apie sutarties nutraukimą ir susidarius 2 153,47 Eur įsiskolinimui už 6 mėnesius, be to, ieškovei neginčijant, jog prievolę vykdė netinkamai, atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Kreditavimo sutartį, laikydamas, kad ieškovė pažeidė esmines Kreditavimo sutarties sąlygas.

7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog pradelsta įsiskolinimo suma - 2 155,61 Eur - negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir nurodė, kad Kreditavimo sutarties 43 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai neteismine tvarka nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, o esminiai sutarties sąlygų pažeidimo atvejai išvardinti sutarties 46 punkte, kuris vienas iš atvejų yra, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Taigi šalys atitinkamose sutarties nuostatose įtvirtino susitarimą, kad griežtas įmokų pagal sutartį grafiko laikymasis turi esminės reikšmės.

8. Teismas nurodė, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Teismas sprendė, kad įmokų nemokėjimas nustatytu terminu ir/arba dalinis įmokų mokėjimas arba jų šalinimas tik gavus įspėjimus dėl sutarties nutraukimo, lėmė teisėtą vienašalį Kreditavimo sutarties nutraukimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad sutarties nutraukimas buvo neproporcingas sutarties pažeidimo padariniams.

9. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo kurį laiką toleravimas ieškovės nesavalaikių įmokų mokėjimų, neturėjo jai sukelti pagrįstą lūkestį, jog įmokų mokėjimo tvarka ir terminai yra nustatyti kitokie, nei Kreditavimo sutartyje ir Susitarime, kadangi sutarčių teisėje galiojant sutarties privalomumo principui (lot. pacta sunt servanda), ieškovė neturėjo pagrindo spręsti tarp šalių esant susiklosčiusią kitokią, nei kad sutartyje esančią įmokų mokėjimo praktiką.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišdėstė išsamių motyvų, kuriais buvo atliktas įrodymų vertinimas, priimtame sprendime nepateikė jokių teisinių argumentų dėl sudarytos šalių sutarties nutraukimo procedūrų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį, netinkamai aiškino sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo procedūrų. Sutartyje buvo įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka, kurios atsakovas nesilaikė ir neįvykdė, tuo tarpu, atsakovui šią tvarką įvykdžius, ieškovei būtų užtekę papildomo termino pašalinti sutarties trūkumus.

10.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminio sutarties pažeidimo kriterijų, jų neanalizavo. Apeliantės manymu, susidaręs įsiskolinimas negalėjo būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, kadangi atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto prievolių įvykdymo objektyviai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė iš esmės pažeidė Kreditavimo sutartį.

10.4. Pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovė buvo gavusi tik 2019 m. rugsėjo 25 d. (2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimas dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo), tačiau šiame pranešime nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu bus nutraukiama sutartis.

Atsiliepimas

11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Šalys atitinkamose Sutarties nuostatose įtvirtino susitarimą, kad griežtas įmokų pagal sutarties grafiką laikymasis turi esminės reikšmės. Tuo tarpu apeliantė pažeidė esmines Kreditavimo sutarties sąlygas, kas sudarė Bankui pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. konkrečiu sutartyje numatytu pagrindu.

11.2. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visumą. Kredito sutartį Bankas nutraukė dėl sistemingo, ilgalaikio ir pasikartojančio Kreditavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo prievolių nevykdymo.

11.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog griežtas Kreditavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės tiek konkrečiai kredito įstaigai ir visam finansų sektoriui. Be to, kredito gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas įpareigoja ir teisės aktai.

11.4. Kreditavimo sutartyje šalys nenumatė, jog ginčo sutarties mokėjimo tvarka gali būti keičiama žodžiu, priešingai, Kreditavimo sutarties pakeitimai atliekami raštu, todėl apeliantės argumentai apie tarp šalių susiklosčiusią praktiką vertintini kritiškai. Priešingai nei teigia apeliantė, Bankas nepratęsdavo terminus sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, o apeliantei siųstuose pranešimuose nurodydavo terminą, per kurį apeliantė turi ištaisyti pažeidimus.

11.5. Nors apeliantė teigia, kad likęs įsiskolinimas nebuvo didelis ir gali vykdyti sutartį, tačiau ta aplinkybė, jog iki šiol apeliantė pilnai nėra sumokėjusi einamųjų įmokų, įmokų pagal 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, taip pat apeliantei nepateikus įrodymų apie gaunamas pajamas ir neapsunkintą turtą, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė negali vykdyti Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir esant tokioms aplinkybėms negalėjo manyti, jog Kreditavimo sutarties vykdymas bus atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2007 m. sausio 31 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 580 000,00 Lt (167 979,61 Eur) kreditas; galutinis kredito grąžinimo terminas - 2031 m. birželio 30 d. Kredito gavėjos įsipareigojimų įvykdymui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei netinkamai vykdant kredito sutartį, ji buvo nutraukta, tačiau 2013 m. rugsėjo 13 d. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos vykdymas buvo atnaujintas. Susitarimu buvo patvirtintos naujos redakcijos Specialiosios bei Bendrosios sąlygos; negrąžinto kredito suma sudarė 137 619,40 Eur; galutinis kredito grąžinimo terminas - 2031 m. birželio 26 d. 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas atsakovo leidimas parduoti įkeistą butą su sąlyga, kad lėšos už parduotą butą bus pervestos atsakovui kredito dalies padengimui. Pardavus butą, ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, tačiau atsakovas nesutiko ir nurodė, kad ieškovės sutartiniai įsipareigojimai sudaro 57 888,87 Eur. 2016 m. vasario 29 d., gegužės 20 d., liepos 27 d., spalio 18 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. vasario 12 d., balandžio 4 d., liepos 9 d. Banko raštais ieškovė buvo informuota apie tinkamai bei laiku nevykdomą Kreditavimo sutartį, buvo nustatomi terminai pradelstiems įsipareigojimams sumokėti. 2018 m. rugsėjo 19 d. Banko raštu ieškovė buvo informuota, kad pastaroji neištaisė Kreditavimo sutarties vykdymo per Banko papildomai nustatytus terminus, kad pradelsti įsiskolinimai sudaro bendrai 2 155,61 Eur, kad Bankas nustato papildomą terminą iki 2018 m. spalio 19 d. pradelstiems įsiskolinimams sumokėti ir kad iki nustatyto termino pabaigos nesumokėjus pradelstų įsipareigojimų, Bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį nuo sekančios, po įspėjimo einančios, dienos. Šis pranešimas apeliantei buvo įteiktas asmeniškai. Apeliantei pradelstų įsiskolinimų nesumokėjus, 2018 m. spalio 22 d. Bankas vienašališkai neteismine tvarka nutraukė Kreditavimo sutartį.

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai Bankas nutraukė su apeliante sudarytą Kreditavimo sutartį (su visais jos pakeitimais).

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kreditavimo sutartis nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, nes pradelsti įsipareigojimai pagal sutartį sudarė tik nedidelę dalį suteikto kredito sumos, tuo tarpu atsakovo interesai buvo apsaugoti įkeistu turtu.

17. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antrą, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

19. Ieškovė akcentuoja, jog 2018 m. rugsėjo 19 d. Banko raštu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu, neįvykdžius įsipareigojimų, bus nutraukta Kreditavimo sutartis su ieškove. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovo paaiškinimus nustatė, jog sutartis nutraukta, remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, dėl prisiimtų mokėjimo prievolių nevykdymo, kuris laikytinas esminiu pažeidimu pagal sutartį, numatytu Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 43, 46.1, 48 punktuose). Kreditavimo sutarties 43 punkte nustatyta Banko teisė vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, esant Kreditavimo sutartyje nurodytiems pagrindams. Kreditavimo sutarties 46.1 punkte nurodytas vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų – kredito gavėjui sutartyje nustatytais terminais negrąžinus Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemokant palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, o 48 punkte nustatyta, jog sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių sutarties pažeidimų atvejai.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. Bankui atnaujinus Kreditavimo sutarties vykdymą, ieškovė įmokų nustatytu terminu nemokėjo, įmokas atlikdavo tik gavusi pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir įspėjimus apie sutarties nutraukimą. Iš 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. liepos 9 d. pranešimų matyti, jog ieškovei buvo nustatytas 30 dienų terminas pradelstų įsipareigojimų sumokėjimui, o 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu ieškovei nustatytas 30 dienų terminas iki 2018 m. spalio 19 d. sumokėti pradelstas kredito grąžinimo įmokas – 2 153,47 Eur ir 2,14 Eur delspinigių, kurios susidarė už 6 mėnesius, tačiau ieškovė jų per nustatytą terminą nesumokėjo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad vien ši aplinkybė sudarė atsakovui pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, kadangi ieškovės padarytas pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus esminio pažeidimo požymius jau vien dėl to, kad, kaip buvo minėta ir kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalys pačios laisva valia sudarytoje Kreditavimo sutartyje apibrėžė, kokius atvejus laiko esminiu sutarties pažeidimu, t. y. esminis sutarties pažeidimas kyla iš sutarties, o ne iš įstatymų nuostatų, todėl teismas neprivalėjo vertinti sutarties nutraukimo teisėtumo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ta ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad pranešime apie sutarties nutraukimą nebuvo aiškiai įvardytas sutarties nutraukimo pagrindas, niekaip nekeičia fakto, jog sutarties nutraukimas šiuo atveju buvo teisėtas ir atitiko Kreditavimo sutarties sąlygas ir yra proporcingas. Ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes tiek iš ankstesnės šalių bendravimo patirties, kai ši Kreditavimo sutartis jau buvo nutraukta, o vėliau atnaujinta, tiek iš daugkartinių ankstesnių priminimų ieškovei apie būtinumą laikytis sutarties vykdymo sąlygų, tiek įvertinus tai, kad ieškovė yra patyrusi verslininkė, darytina išvada, kad jai neabejotinai galėjo ir turėjo būti žinoma sutarties nutraukimo priežastis – savalaikis kredito įmokų nemokėjimas, jų mokėjimo pradelsimas ir pan. Apie jokių kitų Kreditavimo sutarties įsipareigojimų pažeidimą, išskyrus aukščiau minėtus, Banko pranešimuose nebuvo nurodoma.

22. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir apeliantės argumentą, kad atsakovas nesilaikė ir neįvykdė sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos ir jei šios tvarkos atsakovas būtų laikęsis, ieškovei būtų užtekę papildomo termino pašalinti sutarties trūkumus.

23. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų.

24. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek 2007 m. sausio 31 d. Kreditavimo sutarties, tiek 2013 m. rugsėjo 13 d. Susitarimo sąlygos numatė Bankui teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį dėl sutartyje numatytų esminių jos sąlygų pažeidimų. 2013 m. rugsėjo 13 d. Susitarimo 55 punkte nustatyta, kad atsiradus bent vienam sutarties nutraukimo pagrindų, Bankas raštu paragina kredito gavėją pašalinti sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal sutartį bei skirti šešiasdešimt dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginime nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš trisdešimt dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. liepos 9 d. Banko pretenzijomis ieškovei buvo nustatyta po trisdešimt dienų (viso 60 dienų) pradelstų įsiskolinimų sumokėjimui, o 2018 m. rugsėjo 19 d. Banko raštu buvo nustatytas trisdešimties dienų terminas – iki 2018 m. spalio 19 d., ištaisyti Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimus – sumokėti pradelstas kredito grąžinimo įmokas (2 153,47 Eur) bei 2,14 Eur delspinigių. Pradelsto kredito suma (2 153,47 Eur) parodo, jog ieškovė buvo skolinga Bankui už šešis mėnesius. 2018 m. liepos 13 d. skolos detalizacijos lentelėje (po 2018 m. spalio 25 d. gautų mokėjimo užskaitymo) pradelsti kredito grąžinimo mokėjimai yra už: 2018 m. gegužės mėn. (188,44 Eur), birželio mėn. (337,57 Eur), liepos mėn. (336,80 Eur), rugpjūčio mėn. (335,24 Eur) ir rugsėjo mėn. (337,12 Eur). Kaip matyti, ieškovei buvo nustatytas pakankamas, net ilgesnis nei šešiasdešimties dienų terminas, per kurį ieškovė pažeidimų neištaisė.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neįrodė, kad jeigu ir būtų nustatytas didesnis terminas pašalinti sutarties pažeidimus, ji tą būtų padariusi. Pažymėtina, kad net ir po 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, net ir nutraukus sutartį bei prasidėjus priverstinio skolos išieškojimo procesui (pas notarą, vėliau - ir teisme), net ir prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, ieškovė nesiėmė jokių priemonių padengti ir realiai nepadengė įsiskolinimo Bankui, nors ir teigė, kad įsiskolinimo suma, lyginant su bendra negrąžinto kredito ir palūkanų suma, nėra jai didelė ir ženkli.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarę kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

28. Kiti šalies argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., Van de Hurk v the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29. Esant nurodytiems aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė pažeidė Kreditavimo sutartį (esmines jos sąlygas), buvo tinkamai įspėta dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienašalio sutarties nutraukimo, ieškovė įsipareigojimų per nustatytą terminą neįvykdė, nevykdė įsipareigojimų sistemingai ir ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienašališką sutarties nutraukimą pripažino teisėtu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

30. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko