Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16699-615/2021, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė V. F. 2021 m. birželio 17 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-781/2019).

12. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111-114 str.), ir specialiuosius ieškiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.).

13. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovėms aiškiai ir konkrečiai nurodė šalintinus ieškinio trūkumus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

14. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).

16. Ieškovės V. F. pateiktame patikslintame ieškinyje aiškių ir konkrečių reikalavimų atsakovams nėra suformuluota. Ieškovės prašomi sugrąžinti daiktai nurodyti abstrakčiai, jų neapibrėžiant jokiais konkrečiais individualiais požymiais, pagal kuriuos būtų galimybė juos identifikuoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju nebūtų įmanoma teismo sprendimo įvykdyti. Nenurodyta ir nepagrįsta daiktų rinkos vertė. Be to, iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kokį teisės gynimo būdą ieškovė renkasi – reikalauja žalos atlyginimo ar prašo daiktus grąžinti, skirtingose 2021 m. birželio 17 d. ieškinio pastraipose tai nurodyta prieštaringai. Iš patikslinto ieškinio turinio negalima nustatyti, kokie reikalavimai ir kokiu pagrindu reiškiami atsakovei Kauno miesto savivaldybei, nepateikti ir nenurodyti jokie jį pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punkto reikalavimų. Šalindama trūkumus, ieškovė ieškinio pagrindo ir dalyko pakankamai nesukonkretino, bylos nagrinėjimo teisme ribos liko neaiškios, tokiu būdu apribojant atsakovų teisę į teisminę gynybą bei teismo galimybę teisingai išspręsti bylą.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad kita tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 135 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi, žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikytina, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais.

18. Nagrinėjamu atveju, nors ieškinio reikalavimai nėra konkrečiai suformuluoti, iš patikslinto ieškinio turinio ir dalyko galima spręsti, kad ieškovė iš esmės siekia daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir/arba piniginės kompensacijos už šiuos daiktus priteisimo.

19. Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio sumą vindikaciniuose ieškiniuose sudaro prašomo išreikalauti turto rinkos vertė (CPK 85 str. 1 d. 2 p.), tokie ieškiniai turi būti apmokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

20. Apeliantė, šalindama ieškinio trūkumus, įrodymų, patvirtinančių CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, teismui nepateikė, nors toks įpareigojimas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje ieškovėms buvo nurodytas. Apeliantės pateikta informacija apie mokėjimą šio trūkumo pašalinimo fakto nepagrindžia, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinį ieškovė yra apmokėjusi kaip dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovei nenurodžius daiktų rinkos vertės, teismas neturi galimybės pagrįstai spręsti, kokia yra tikroji reiškiamo ieškinio suma bei nurodyti tikslų už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydį, tačiau sumokėta žyminio mokesčio suma yra aiškiai per maža.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, ir skundžiamos nutarties ieškinį laikyti nepaduotu turinį, išanalizavęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad esminiai ieškinio trūkumai nėra pašalinti, jau vien nurodytų ieškinio trūkumų tinkamas neįvykdymas sudarė teismui pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.