Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės lietus“ kreditorių, atstovaujamų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas pašalinti netiesioginio ieškinio trūkumus civilinėje byloje Nr. e2-1541-619/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės lietus“ kreditorių ieškinį atsakovams „DWB Underground Technologies“, A. S., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu 2015-06-03 pateikusi netiesioginį ieškinį bankroto administratorė UAB „Viresta“ savo reikalavimus patikslino ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ ieškovei UAB „Pegama“ (bankrutavusios ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro BUAB „Saulės lietus“ skolininkei) 166 980 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovo A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ ieškovės BUAB „Saulės lietus“ (jos kreditorių), atstovaujamų bankroto administratorės UAB „Viresita“, naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-22 nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2016-08-17 pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad BUAB „Saulės lietus“ bankroto procesas yra pasibaigęs, o bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kad byloje siekiama atstovauti ne bankrutavusiai įmonei, o jos kreditoriams, ir padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 37 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų.Teismas įpareigojo ieškovų atstovę iki 2016-08-17 nurodyti kiekvieną iš ieškovų (kreditorių), jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, taip pat pateikti duomenis apie tai, kad kreditoriai yra įgalioję UAB „Viresita“ jų vardu šioje savarankiškoje byloje pareikšti ieškinį (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 51 str., 56 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė BUAB „Saulės lietus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Viresita“, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutartį panaikinti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus: Duomenys apie BUAB „Saulės lietus“ bankroto byloje patvirtintus kreditorius ir jų reikalavimų dydžius buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su 2016-02-17 ieškovės dubliku, t. y. buvo pateiktos BUAB „Saulės lietus“ bankroto bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo 2007-09-03 ir 2007-09-10 nutartys civilinėje byloje B2-856-601/2007. BUAB „Saulės lietus“ kreditorių sudėtis yra aiški iš šios įmonės bankroto byloje priimtų įsitesėjusių teismo nutarčių bei įsitesėjusio 2012-09-04 Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, todėl bylą nagrinėjantis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė byloje pareikšto netiesioginio ieškinio trūkumus. Patenkinus netiesioginį ieškinį, atsirastų galimybė nukreipti išieškojimą į skolininkei UAB „Pegama“ priteistą turtą ir tokiu būdu bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus pagal Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012. Akivaizdu, kad bankroto administratorės UAB „Viresita“ veiksmai, pareiškiant netiesioginį ieškinį, yra nukreipti į tinkamą ir maksimalų Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimu nustatyto bankroto administratorei pavedimo įvykdymą. Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 UAB „Viresita“ pavesta atstovauti kreditoriams skolos išieškojimo procese, organizuoti lėšų išieškojimą bei jį administruoti. Įgaliojimas atstovauti ir organizuoti skolos išieškojimo procesą yra aiškiai platesnis ir negali būti sutapatinamas bei aiškinamas kaip kreditorių teisių atstovavimas tik minėto Kauno apygardos teismo sprendimo pagrindu pradėtoje vykdomojoje byloje, naudojantis tik vykdymo procese išieškotojui suteiktomis teisėmis. Bankroto administratorė UAB „Viresita“, pareikšdama netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „Pegama“ direktoriui A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“, veikė įsitesėjusio Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 pagrindu, bankroto administratorei nustatytų pavedimų ribose, todėl skundžiama teismo nutartis, įpareigojanti ieškovę pateikti duomenis apie UAB „Saulės lietus“ kreditorių bankroto administratorei suteiktus įgaliojimus pareikšti ieškinį, yra nepagrįsta. Atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovų atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės pateiktame ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovais yra bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditoriai, tačiau nėra nurodyta, kokie konkretūs fiziniai ir / ar juridiniai asmenys yra šalys (ieškovai) šiame civiliniame procese, nenurodyti ieškovų (BUAB „Saulės lietus“ kreditorių) vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos, nei juridinių asmenų pavadinimai, kodai, adresai. Todėl pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų ieškinio turiniui reikalavimų keliamų. Ieškovė kartu su dubliku pateikė teismui nutartimi patvirtintą BUAB „Saulės lietus“ kreditorių sąrašą, tačiau iš šio sąrašo nėra aiškūs atitinkamų kreditorių duomenys, nei konkrečiai kurių kreditorių vardu yra reiškiamas ieškinys, nei kokia yra likusi kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis. UAB „Viresita“ nėra byloje pateikusi jokių pavedimo sutarčių, kurios patvirtintų, kad bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditoriai yra įgalioję UAB „Viresita“ pareikšti ieškinį atsakovams. UAB „Viresita“ negali būti laikoma ir šalių ieškove pagal įstatymą, nes bankroto procesas yra pasibaigęs, UAB „Saulės lietus“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro įmonė, todėl atstovavimas įmonių bankroto įstatymo pagrindu šiuo atveju taip pat yra negalimas, juolab kad yra atstovaujama ne bankrutavusiai įmonei, o jos kreditoriams. UAB „Viresita“, 2015-06-02 sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais su Advokatų profesinės bendrijos IN JURE advokatu, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes pavedė advokatui atstovauti BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams civilinėje byloje pagal netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, reiškiamą skolininkės UAB „Pegama“ vardu atsakovės UAB „Pegama“ direktoriui A. S. bei UAB „DWB Underground Technologies“. Dėl šios priežasties nesutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas kreditorių vardu visiškai atitinka ir įgyvendina teismo pavedimą bankroto administratorei UAB „Viresita“ atstovauti BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams skolos išieškojimo procese, organizuoti bei administruoti lėšų išmokėjimą. Akivaizdu, kad ieškinį teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą, o ieškovė, esant tokiai faktinei situacijai, nesutinka šalinti ieškinio trūkumų. Trečiasis asmuo UAB „Piliuona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį skundą tenkinti. Nurodo tokius atsiliepimo argumentus: Byloje esantys duomenys yra pakankami, iš jų matyti BUAB „Saulės lietus“ kreditorių sudėtis, kurių vardu reiškiamas ieškinys teismui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio trūkumų institutas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai dėl ieškinyje esančių neaiškumų teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Sutinka su ieškove, kad tų pačių byloje esančių duomenų apie BUAB „Saulės lietus“ kreditorius užteko tiek Kauno apygardos teismui priimant 2012-09-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris apeliacine tvarka patikrino minėto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuos formalius netiesioginio ieškinio trūkumus teismas nustatė jau pasibaigus bylos nagrinėjimo parengiamajai stadijai teisme. UAB „Viresita“ įgaliojimų atstovauti BUAB „Saulės lietus“ kreditorių interesus negalima suprasti tik siaurąja prasme. Toks aiškinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams bei viešajam interesui, kadangi dėl akivaizdžiai nesąžiningų ir neteisėtų atsakovų veiksmų būtų visiškai nepagrįstai paneigta BUAB „Saulės lietus“ kreditorių teisė gauti maksimalų savo kreditinių reikalavimų patenkinimą. Kreditorių teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl akivaizdžios žalos atlyginimo negali būti paneigta vien formaliais ir su viešuoju interesu, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principais nesuderinamais pagrindais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl reikalavimų procesinių dokumentų turiniui ir formai

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Papildomus reikalavimus ieškinio turiniui nustato ir CPK 135 straipsnis. Esant tokiam įtvirtintam procesinio dokumento (ieškinio) turinio bei formos teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad duomenys apie asmenys, kurie inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, pateikdami ieškinį (nagrinėjamu atveju tai netiesioginis ieškinys), nurodydami jame apie jų materialiųjų teisių pažeidimą bei siekdami tas pažeistas teises ginti, privalo būti nurodyti būtent ieškinyje, o ne kuriuose nors kituose dokumentuose ar pirmiau išnagrinėtų kitų bylų procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ir jo patikslinimuose teigiama, kad ginčo šalimi (ieškovais) yra jau neegzistuojančio juridinio asmens, bankrutavusios UAB „Saulės lietus“, neįvardijami kreditoriai, kurių vardu ieškinį teikia bankroto administratorė UAB „Viresta“. Tokioje situacijoje, kuomet teismo sprendimu dėl bankroto likviduojama įmonė po jos išregistravimo iš registro pasibaigia kaip juridinis asmuo (CK 2.95 str. 3 d., 2.106 str. 2 p.), ji objektyviai jau negali būti bylos šalimi (ieškove) CPK 41 straipsnio 1 dalies prasme ir negali ginti jos kreditoriais esančių asmenų interesų, todėl ieškinyje būtina pateikti informaciją apie ieškovus – fizinius ir/ ar juridinius asmenis. Apeliantės argumentai, kad duomenų apie ginčą iniciavusias šalis (ieškovus) esama kitoje nagrinėjamos bylos medžiagoje – BUAB „Saulės lietus“ bankroto bylą išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo 2007-09-03 ir 2007-09-10 nutartyse, priimtose civilinėje byloje B2-856-601/2007, teisiškai neaktualūs, nes tokia aplinkybė neeliminuoja pareigos išvardinti kiekvieną bylą inicijuojantį asmenį su atitinkama informacija apie jį būtent ieškinyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir pagrįstai ieškovų atstove įvardijamai UAB „Viresta“ nurodė patikslinti ieškinį, juolab kad tokia procesinė teismo teisė gali būti įgyvendinama ne tik ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bet ir vėlesnėje bylos proceso stadijoje. Pažymėtina, kad tinkamas ir tikslus ginčą teisme inicijuojančių asmenų identifikavimas yra itin svarbus baigiamojoje bylos proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir / ar vertinamas šalių procesinio elgesio tinkamumas bei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Be to, tokio pobūdžio ieškinys, priešingai nei tvirtinama jame, nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų atvejų taikymo sritį, o ieškovai (likviduotos dėl bankroto įmonės kreditoriai) – į sąrašą asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį. Aplinkybė, kad įmonės bankroto byla yra pasibaigusi nepatenkinus visų jos kreditorių reikalavimų, šiuo atveju taip pat nėra reikšminga, kadangi esminis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra tai, kas yra ginčo subjektas, kuriam nukreipti ieškinio reikalavimai. Toks šios procesinės normos aiškinimas pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014; 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-202-464/2015). Vadinasi, atsižvelgiant į akivaizdų faktą, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne bankrutavusiam juridiniam asmeniui, o kitiems asmenims, t. y. likviduotos dėl bankroto įmonės (UAB „Saulės lietus“) skolininkės UAB „Pegama“ valdymo organui (vadovui) ir su ja teisiniuose santykiuose buvusiai sutarties šaliai UAB „DWB Underground Technologies“, patenkinus tokį ieškinį sumokėtas (mokėtinas) žyminis mokestis būtų priteistas ne iš bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės, o iš atsakovų. Todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio šiuo atveju netaikytinos. Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso bylos proceso metu. Įstatymų leidėjo valia šis klausimas gali būti perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui bet kurioje proceso stadijoje ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 337 str. 2 d.). Ir nors Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016-07-22 nutartį ieškinio trūkumams pašalinti, nesvarstė ieškovų pareigos sumokėti už ieškinį žyminį mokestį klausimo, šis klausimas, kaip viena iš sąlygų pradėti civilinės bylos procesą, gali būti apsvarstytas tiek nustačius asmenis, kurie siekia civilinės bylos iniciavimo, tiek ir jų nustatinėjimo metu.Aptartos bylinėjimosi išlaidų reglamentavimas taip pat suponuoja poreikį visiškai tiksliai nustatyti ieškovų tapatybę bei jų valią dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ieškovo pozicijoje (CK 1.137 str. 1 d.).

Dėl iš Juridinių asmenų registro išregistruotos bankrutavusios įmonės kreditorių atstovavimo

Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstovą, taip pat prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jei esančio byloje dokumento terminas yra pasibaigęs (CPK 111 str. 5 d.). Bankroto administratoriaus, skiriamo teismo nutartimi, funkcijos įmonės bankroto procese, jo teisė veikti bankrutuojančios įmonės vardu ir visų jos kreditorių naudai yra aptarti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Tačiau teisė atstovauti bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorius galioja tol, kol vyksta bankroto bylos procesas. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento pasibaigia. Nagrinėjamo atveju BUAB „Saulės lietus“ nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, todėl, atitinkamai, pasibaigė ir bankroto administratorės UAB „Viresita“ atstovavimo teisė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad bankroto administratorė UAB „Viresita“, pareikšdama netiesioginį ieškinį kreditorių vardu ir inicijuodama naują bylą atsakovams UAB „Pegama“ direktoriui A. S. bei UAB „DWB Underground Technologies“ dėl žalos atlyginimo, galėjo veikti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 pagrindu, o pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti įrodyti administratorės įgalinimus veikti ieškovų vardu ir šioje civilinėje byloje. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismas 2012-09-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 ieškovės bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai iš atsakovės UAB „Pegama“ priteisė 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat šiuo sprendimu teismas paskirstė iš atsakovės UAB „Pegama“ priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis UAB „Saulės lietus“ Kauno apygardos teisme bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavesdamas šį procesą atlikti, atstovauti kreditoriams skolos išieškojimo procese, organizuoti bei administruoti lėšų išieškojimą bankroto administratorei UAB „Viresita“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1253/2013 Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 paliktas nepakeistas. Civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 susiklosčiusios situacijos specifiškumas bei šios situacijos išskirtinumo akcentavimas priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose leido teismams nustatyti specialųjį (išimtinį) atstovavimo visiems kreditoriams atvejį ir po įmonės pasibaigimo, tačiau tik vieninteliu aspektu, t. y. tik dėl veikimo priteistos skolos išieškojimo procedūrose. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo įsiteisėjusiu 2012-09-04 teismo sprendimu buvusiai įmonės administratorei yra suteikta neribota teisė atlikti bet kokius kitus teisinius veiksmus teisme, kuriuos pagal įstatymą turi diskreciją atlikti tik pats tas asmuo (t. y. nuspręsti, ar jo teisės pažeidžiamos, nuspręsti, ar dėl jų gynimo reikalinga kreiptis į teismą), ir kurių atlikimui įstatymai nustato atitinkamą tvarką. Skolos išieškojimo proceso inicijavimas, priteistos skolos vykdymo veiksmų atlikimo organizavimas ar išieškotų sumų paskirstymas nėra tapatūs naujos civilinės bylos inicijavimui kreditoriaus ar kreditorių vardu veiksmai. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 str. 1 d.). CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovavimas civiliniame procese galimas pagal įstatymą (CPK 54 str.) arba pavedimą (CPK 56 str.). CPK 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas, analogiška pareiga įtvirtinta ir CPK 111 straipsnio 5 dalyje. Taigi nėra prielaidų nesutikti su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad UAB „Viresita“ 2012-09-04 teismo sprendimu nebuvo gavusi pavedimo atstovauti UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, pareiškiant jų vardu savarankišką ieškinį, sudarant atstovavimo sutartis su advokatais dėl tokio procesinio atstovavimo ar jų vardu atliekant procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje. Pirmiau aptarta, kad UAB „Viresita“ atlikti veiksmus už Juridinių asmenų registre išregistruotą BUAB „Saulės lietus“ (atlikti atsiskaitymus su jos kreditoriais) galėjo tik tuo konkrečiai aptartu individualiu atveju, t. y. vykdant Kauno apygardos teismo 2012-09-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 nustatytą pavedimą administruoti ir paskirstyti iš UAB „Pegama“ išieškotas lėšas BUAB „Saulės lietus“ kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad BUAB „Saulės lietus“ bankroto procesas yra pasibaigęs, kad BUAB „Saulės lietus“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl, pareiškiant ieškinį BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu, yra atstovaujama ne bankrutavusiai įmonei, o jos kreditoriams. Tokiu atveju UAB „Viresita“ privalo pateikti CPK nurodytus duomenis, kurie leistų teismui įsitikinti, kad jai yra suteikta teisė atstovauti visus BUAB „Saulės lietus“ kreditorius tiek inicijuojant naują civilinę bylą, tiek ir atliekant joje procesinius veiksmus. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo vertinti, kad teismas trūkumų šalinimo institutą taikė neteisingai ar netinkamai, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutartis paliktina nepakeista. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Viresita“ terminą iki 2016 m. vasario 9 d. įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje jai nustatytus įpareigojimus.