Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1676-538/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ieškinį atsakovams A. B., N. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar apelianto tiesioginis ieškinys bankrutuojančios įmonės akcininkui ir valdymo organų nariams apmokestinamas žyminiu mokesčiu, taip pat dėl ieškovo pareigos pateikti teismui ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, dėl tokių aplinkybių ir pasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Šalia teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką (CPK 80, 82, 84-86 straipsniai), įstatyme nustatyti atvejai, kuomet asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio už civilinio proceso tvarka pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (CPK 83 str.).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 dalies pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Ši nuostata atspindi įstatymų leidėjo siekį užtikrinti, kad kuo mažesnes papildomas išlaidas patirtų tie asmenys, kurie reiškia reikalavimus dėl bankrutuojančių (restruktūrizuojamų) įmonių skolinių įsipareigojimų, ieškinio tenkinimo atveju suponuojančius teisinį rezultatą, kurio pagrindu pareigas kreditoriaus atžvilgiu įgyja būtent bankrutuojanti (ar restruktūrizuojama) įmonė. Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti (restruktūrizuojama) įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti, taip pat realizuojant proceso šalių lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) įmonės yra atleistos.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas, teikdamas tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, turtinius reikalavimus reiškia ne bankrutuojančiai įmonei, o jos akcininkui ir valdymo organų nariams. Bankrutuojanti įmonė šiame teisiniame ginče nėra šalimi CPK 41 straipsnio aspektu (ieškovu, atsakovu). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų asmenų, įstatymu atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, grupę. Tokia pozicija formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 c. b. Nr. 2-161/2014). Aplinkybė, jog įmonės bankroto byla nėra pasibaigusi, šioje situacijoje nėra teisiškai reikšminga, kadangi esminis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra tai, kas yra ginčo subjektas, į kurį nukreipti ieškinio reikalavimai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apelianto ieškinys yra pareikštas ne juridiniam asmeniui bankrutuojančiai įmonei, o fiziniams asmenims, t. y. jos akcininkui ir valdymo organų nariams, kurių atžvilgiu, nustačius visas tam būtinas įstatyme numatytas sąlygas, taikytina asmeninė civilinė atsakomybė, apelianto ieškinys apmokestintinas pagal bendrąsias proceso teisės taisykles, kurios nustato žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose - pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas. Tai pagrįstai buvo konstatuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad šis ginčas nagrinėtinas bankroto, o ne atskiroje civilinėje byloje, neatitinka teisinio reglamentavimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, bankroto bylą iškėlusiam teismui turi būti perduodamos tik civilinės bylos, kuriose turtiniai reikalavimai pareikšti pačiai įmonei, o nagrinėjamu atveju jokie reikalavimai įmonei nėra reiškiami. Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės subsidiaraus pobūdžio. Juridinis reguliavimas dėl prievolės subsidiarumo yra teisiškai aktualus įrodinėjant materialinio reikalavimo taikyti akcininko atžvilgiu deliktinę atsakomybę (nagrinėjamu atveju dėl konkrečiam kreditoriui individualiai padarytos žalos) pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-389/2014), tačiau nelemia pirmiau nurodytų įstatyme įtvirtintų procesinių teisinių santykių modifikavimo. Tokioje faktinėje situacijoje apeliantas privalo ne tik užtikrinti, kad jo teikiamas ieškinys atitiktų įstatyme numatytus ieškinio turiniui keliamus bendruosius reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.), bet ir tinkamai įgyvendinti CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias apeliantą prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tokį ieškinio trūkumą, pasiūlydamas pateikti faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad rašytinių įrodymų nepateikimas, priešingai nei žyminio mokesčio nesumokėjimas, nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir jį išnagrinėti iš esmės, tačiau tokio procesinio pasyvumo rizika tektų asmeniui, inicijuojančiam civilinę bylą, kuriam teka ir atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.)

Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti ieškinį pasirašiusio asmens įgaliojimus patvirtinančius įrodymus bei įrodymus, kuriais apeliantas grindžia savo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.).

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jis, esant visoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, taip pat gali ginti savo pažeistus interesus pareikšdamas netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo BUAB „Judringė“ naudai (CK 6.68 str.), kas sudarytų pagrindą apeliantą, kaip reiškiantį netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonė vardu, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tiek už ieškinį, tiek už kitus procesinius reikalavimus byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1622/2014).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lankstinys“ terminą iki 2015 m. kovo 6 d. įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį.