- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-356-1259/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07426-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Meilutis, Marijus Šalčius, Vaida Baumilė
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. vasario 25 d. I. B.) – 30 parų arešto bausme,
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2024 m. vasario 25 d. E. B.) – 45 parų arešto bausme,
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2024 m. gegužės 12 d. E. B.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. B. paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. B. priteista 32,31 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir civilinio ieškovo naudai iš A. B. priteista 100,20 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 25 d. apie 18.40 val. į butą, kuriame buvo I. B., iš pipirinių dujų balionėlio ,,Pfeffer Ko FOG“ tyčia purškė pipirines dujas, kuriomis padarė I. B. chemines akių ragenų paviršines erezijas, taip smurtaudamas nežymiai sužalojo I. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
2. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 25 d. apie 18.40 val. į butą, kuriame buvo E. B., iš pipirinių dujų balionėlio ,,Pfeffer Ko FOG“ tyčia purškė pipirines dujas, kuriomis padarė savo sugyventinei E. B. cheminius akių junginės nudegimus, taip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – E. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
3. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 12 d. apie 8.30 val. bute, konflikto metu, savo sugyventinei E. B. tyčia sudavė kumščiais ir laidu į nugarą, kaklą, krūtinę, rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 14.00 val. toje pačioje vietoje, tyčia kumščiais sudavė jai smūgius į nugarą, po to koridoriuje parvertęs ant žemės spyrė jai į nugarą, rankas, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui E. B..
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. B. kaltė įrodyta teismo posėdžio metu duotais kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada, specialisto (eksperto) parodymais ir rašytiniais įrodymais, esančiais byloje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Nustatytos dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo ir baudos bausmes. Taip pat apeliaciniu skundu yra prašoma vieną iš nusikalstamų veikų, pagal, kurią buvo nuteistas apeliantas, perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį arba baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirta bausmė yra perteklinai griežta, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principų. Be to, nuteistasis teigia, kad tarp jo ir E. B. niekada nebuvo šeiminius ar artimus santykius apibrėžiančio ryšio. Jie niekada nebuvo pora ar sugyventiniai, negyveno kartu, neturėjo bendro ūkio.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė ir nukentėjusioji I. B. – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl bausmės
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
10. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (jeigu ji padaryta) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).
11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo ne tik vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, bet ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai.
12. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už to paties straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 30 parų arešto bausmę, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą – 45 parų (2024 m. vasario 25 d. veika) ir 6 mėnesių laisvės atėmimo (2024 m. gegužės 12 d. veika) bausmes. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu šias bausmes subendrino nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo būdu ir skyrė subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. B. paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL dydžio baudą.
13. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, stadiją ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vertinant nuteistąjį A. B. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis dirba pagal individualią veiklą, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 129-130), teistas, įtrauktas į psichiatrinio gydymo įskaitą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė tris baigtus nesunkius nusikaltimus, veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatytos dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės kontekste nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neatitinkančiomis teisingumo, proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis A. B. buvo teistas devynis kartus, iš jų vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, taip pat teistas Nyderlanduose (2 t., b. l. 131-138). Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, A. B. atžvilgiu buvo priimti du įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, dar dvi baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perduotos pirmosios instancijos teismams. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Kartu tai patvirtina, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, sistemingai vykdomos nusikalstamos veikos. Šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad A. B. pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu (4 t., b. l. 43). Bylos duomenimis, A. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis padarė šešis administracinius nusižengimus, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. spalio 4 d. (4 t., b. l. 66-76). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam A. B. skyrė griežčiausias BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, kolegijos vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirti A. B. švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sistemingą nusikalstamų veikų vykdymą, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad per švelni bausmė pažeidžia humaniškumo ir teisingumo principus, kadangi neužtikrina įstatymo saugomų vertybių ir nukentėjusiųjų teisių apsaugos.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už pavienes nusikalstamas veikas parinko tinkamas bausmės rūšis, jų dydžius, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių bendrinimą, nuostatas (BK 63 straipsnis), dėl to buvo neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo principą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, prie griežčiausios A. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 12 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo, iš dalies, taikydamas BK 65 straipsnio nuostatas, pridėjo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 25 d. nusikalstama veika) paskirtų bausmių dalis ir paskyrė subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad dvi nusikalstamos veikos (2024 m. vasario 25 d. epizodas) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutapti bei, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenurodė kokią bausmės dalį prideda. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes už nagrinėjamu atveju A. B. padarytas nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo sprendžia šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės subendrinimo klausimą.
16. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas taiko bausmių apėmimą, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (BK 63 straipsnio 6 dalis). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-788/2017, 2K-7-32-719/2021). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, įvykdytos 2024 m. vasario 25 d., sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Šiuo atveju dėl vieno ir to paties nuteistojo neteisėto veiksmo (pipirinių dujų purškimo) nukentėjo du asmenys (I. B., E. B.), tačiau nusikaltimai kvalifikuoti kaip du atskiri, atsižvelgiant į tai, kad A. B. ir E. B. buvo sugyventiniai. Taigi, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 25 d. veika), turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskiriant 45 parų arešto bausmę. Apėmimo būdu subendrintos bausmės (45 parų areštas) ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo (2024 m. gegužės 12 d. veika), tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kai prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina arešto bausmės dalis – 30 parų, kurią pagal BK 65 straipsnio taisykles pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, skirtina subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Parenkant pridėtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų skaičių ir nuteistojo asmenybę. Kadangi A. B. nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo ir 60 MGL dydžio baudos pridedant dalį – 4 mėnesių šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto, 2 punkto pagrindu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrus bausmę.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo ir A. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tarp nuteistojo A. B. ir E. B. niekada nebuvo šeiminius ar artimus santykius apibrėžiančio ryšio, jie niekada nebuvo pora ar sugyventiniai, negyveno kartu, neturėjo bendro ūkio.
18. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
19. Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi, reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).
20. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. B. teigė, kad su nukentėjusiąja E. B. yra tik pažįstami, su ja kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Vis dėlto, nuteistasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo jausmai, jie draugavo nuo 2023 m. gegužės mėnesio, jis turėjo raktą nuo E. B. buto, kuriame nakvodavo ir laikė savo drabužius. Nors nuteistasis tiek duodamas parodymus apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad su nukentėjusiąja E. B. bendro ūkio nevedė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Pati nukentėjusioji E. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad įvykių metu su nuteistuoju gyveno kaip šeima. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad turėjo draugą A. B., kuris pas ją dažnai atvažiuodavo. Būdavo ir taip, kad ji pas jį nuvažiuodavo pabūti Jonavoje. Su juo yra pažįstami jau apie metus laiko. Jie nėra sugyventiniai, jie tik draugai, tačiau nuo 2024 m. vasario 19 d. ji su juo nebendrauja visiškai. Su A. B. ji susipykusi dėl jo nuolatinio pavydo. Kuomet ji su juo susipyko vasario 19 d., ji jam pasakė, kad tarp jų yra viskas baigta, kad jie nebebendraus, nes ji tiesiog pavargo nuo jo beprasmių kalbų. Nors ji pasakė, kad tarp jų yra viskas baigta, A. B. vis tiek jai skambinėja ir rašinėja su tikslu ją įžeisti ir buvo atėjęs į jos butą inkriminuojamų įvykių metu (2024 m. vasario 25 d. apie 18.40 val.) (1 t., b. l. 74-77). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad jos namuose buvo kelios nuteistojo kelnės ir dar kažkokie asmeniniai daiktai palikti. Daugiau atsisako pasakoti apie jų santykius su A., nes su juo jie po abiejų įvykių susitaikė, ji jam atleido (1 t., b. l. 172-174). Nukentėjusioji I. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigė, kad įvykių metu jos mama E. B. ir nuteistasis A. B. buvo pora, juos siejo artimi ryšiai, jie kartu gyvendavo pas mamą, kai jai būdavo išeiginės, o kitu laiku – mama važiuodavo pas A. B. į Jonavą. Mamos bute nuteistasis laikė ir savo daiktus. Liudytojas R. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad E. B. ir nuteistasis buvo sugyventiniai, jam teko nukentėjusiąją parvežti iš A. B.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. nurodė, kad, nuvykus pagal gautą iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja E. B. nurodė, kad A. B. turėjo nuo jos buto raktą. Prisimena, kad moters paklausė, ar likę jos bute kokių nors A. B. daiktų, po ko moteris surinko vyriškio likusius daiktus, kuriuos jie perdavė jam. Moteris teigė, kad daugiau su A. B. nebegyvens, prašė perduoti jam jo likusius daiktus ir telefoną. Kiek prisimena, E. B. nurodė, kad iki konflikto ji išsiskyrė su A. B. (2 t., b. l. 36-39). BPC skambučio įrašuose užfiksuota, kad E. B. kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad buto duris daužo sugyventinis, bijo jas atidaryti (2 t., b. l. 40-43). Pareigūnės E. B. kūno kameros vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kad įvykio vietoje E. B. paaiškino, kad jis (A. B.) jau nuo vakar pradėjo daužytis, atėjo, klaupė ant kelių, ji jam atleido. Moteris nurodo, kad gyveno kartu su A. B., vakar įvyko skyrybos, nes jis pakėlė ranką (2 t., b. l. 47-51). 2024 m. liepos 18 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VS vyresniosios tyrėjos M. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, 2024 m. liepos 18 d. susisiekta telefonu su nukentėjusiąja E. B., kuri telefoninio pokalbio metu nurodė, kad su A. B. susitaikė, jo nebijo ir toliau kartu gyvena, prašė jokio tyrimo neatlikinėti. Tą pačią dieną telefonu susisiekus su A. B. broliu N. B., šis teigė, kad anksčiau jo brolis gyveno su E. B., tačiau ar šiuo metu vis dar gyveno, nežinantis (2 t., b. l. 98). Taigi, šios aplinkybės patvirtina bendrus nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios E. B. artimus socialinius ryšius. Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. B. pripažino, kad draugavo su nukentėjusiąja E. B., juos siejo jausmai, turėjo raktą nuo jos buto, ten nakvodavo ir laikė savo daiktus. Pati nukentėjusioji santykius su nuteistuoju A. B. apibūdino kaip šeimos, nurodė, kad vienas pas kitą nakvodavo namuose. Nukentėjusioji I. B. teigė, kad jos mama E. B. su nuteistuoju buvo pora, gyvendavo vienas pas kitą. Liudytojas R. B. taip pat patvirtino, kad E. B. ir A. B. buvo sugyventiniai, tekę nukentėjusiąją parsivežti iš nuteistojo namų. BPC skambučio įrašuose, policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kad E. B. nuteistąjį A. B. įvardina kaip sugyventinį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. nebuvo svečias, nukentėjusiosios bute buvo jo asmeniniai daiktai, jis turėjo raktus nuo E. B. buto, jie kartu gyveno kaip šeima, nepriklausomai nuo to, kad buvo daromos bendro gyvenimo pertraukos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B.veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
21. Nors apeliaciniu skundu prašoma perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jei: bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, arba kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, tokių aplinkybių nenurodžius apeliaciniame skunde ir nuteistajam A. B., šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
22. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 6 d., birželio 13 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad A. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 289,58 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas iš dalies. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis A. B. vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 25 d. veika) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. vasario 25 d. veika) paskirtą 45 parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 12 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. paskiriant subendrintą – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. B..
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.