Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2YT-287-1003/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-15
Bylos Nr.: 2YT-287-1003/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03830-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danas Lisas
Pareiškėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Suinteresuotas asmuo: Šiaulių miesto savivaldybės, M. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, K. G., I. G., E. N., D. N., V. K., Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-287-1003/2024; Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03830-2023-3; Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.6.2; 3.4.6.15.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. J., H. E., suinteresuotų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei A. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A., VĮ Registrų centras atstovui A. M., 2024 m. birželio 10 d. posėdyje dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. Š., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, suinteresuotiems asmenims K. G., I. G., E. N., D. N., V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. Š., K. G., I. G., E. N., D. N., V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu pareiškimu prašo:

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo požeminį išėjimą iš rūsio (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m (ta rūsio dalis plane pažymėta aukščiau R-26 patalpos), požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate adresu (duomenys neskelbtini);

- nepatenkinus pirmiau nurodyto prašymo, reiškiamas alternatyvus prašymas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu valdo požeminį išėjimą iš rūsio (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m (ta rūsio dalis plane pažymėta aukščiau R-26 patalpos), požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate adresu (duomenys neskelbtini);

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastate adresu (duomenys neskelbtini), naujų langų su durimis įrengimas vietoj langų 2-6, 3-6 patalpose, naujų durų ir lango įrengimas vietoj lango 1-7 patalpoje, langų durų užtaisymas 3-5 patalpoje atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d., durų įrengimas vietoj lango R-26 patalpoje, įrengtas požeminis išėjimas iš rūsio (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m (ta rūsio dalis plane pažymėta aukščiau R-26 patalpos), požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas iki 1968 m. gruodžio 31 d.

2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad nuo 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios laikinuoju direktoriumi paskirtas H. E.. (duomenys neskelbtini) esantis valstybinis turtas buvo paskirstytas įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį. Reorganizuotoms įmonėms buvo paliktas gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumas. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo priskirtas požeminis išėjimas iš rūsio, kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), požeminis išėjimas iš rūsio susietas su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes buvo naudotas pareiškėjos. Pareiškėja šį požeminį išėjimą iš rūsio valdo nuo 1990 m. gruodžio 1 d., taip pat pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą rūsį. Šiaulių regiono valstybės archyvo pateiktuose dokumentuose yra matoma slėptuvė, kurios statybos metai yra 1968, t. y. požeminis išėjimas iš rūsio pavadintas slėptuve. Požeminis išėjimas iš rūsio neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau tiek į šį turtą, tiek visą rūsį, sujungtus į vieną nedalomą statinį ir sudarančius vieną visumą, pareiškėja valdo nuosavybės teise, šią teisę pagrindžiančios aplinkybės yra 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 72 dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo ir (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriuose yra matoma 1968 metų slėptuvė, taip pat planas ir brėžiniai, kuriuose yra matomas požeminis išėjimas iš rūsio. Požeminis išėjimas iš rūsio nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nepriklauso kokiam nors kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise. Pareiškėja daugiau nei 10 metų nepertraukiamai valdo visą rūsį adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu valdo ir požeminį išėjimą iš rūsio. Pareiškėja atliko pastate remonto darbus, tačiau šių darbų atlikimo dokumentų negali gauti ar atkurti, nes buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi 10 metų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl remonto darbų atlikimo iki 2003 m. balandžio 23 d. reikalingas tam, jog pareiškėja galėtų remonto darbus įregistruoti viešajame registre, kadangi šiems remonto darbams atlikti iki 2003 m. balandžio 23 d. nebuvo reikalingas leidimas.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjos atstovai patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė tenkinti patikslintą pareiškimą, papildomai paaiškindami, jog išėjimas iš rūsio nėra atskiras statinys, jis neatsiejamai susijęs su rūsiu, kuris priklauso pareiškėjai. Reorganizacijos būdu pareiškėjai buvo perduoti visi pastatai. Išėjimą iš rūsio prižiūri pareiškėja, išėjimo durelės uždarytos iš vidaus, pats tunelis yra švarus, yra tvarkomas. Pastato fasadas nebuvo keistas, buvo langas, atsirado balkonas su durimis, visada buvo durys į balkoną, į kurį galima išeiti. Yra 2 išėjimai į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš pradžių buvo ąžuolinės durys, vėliau, nekeičiant durų angos, apie 1990 metus įdėtos metalinės durys su stiklu. Pastate buvo kabinetas su anga, kurios dydis – 2 x 1 metrų, į angą buvo įdėtas stiklas. Minima anga buvo uždengta 1990-1992 metais gipso kartono plokšte. Rūsio anga iki 1970 metų galėjo būti anglių padavimo anga, skirta pastato šildymui. Šiuo metu ten angos nėra, ji panaikinta, buvo padarytos durys. Rūsio patalpos priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, išėjimą iš rūsio pareiškėja valdo sąžiningai, nesislėpdama, nepertraukiamai nuo 1990 metų.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant posėdžiuose suinteresuoto asmens atstovui (3 t., b. l. 129-130).

5. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant posėdžiuose suinteresuoto asmens atstovui (3 t., b. l. 84-85, 136).

6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad negalimas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl išėjimo iš rūsio valdymo nuosavybės teise, nes šis objektas yra pastato bendro naudojimo patalpa, kuri negali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu. Pareiškėjos prašymas dėl statybos darbų atlikimo pastate iki 1968 m. gruodžio 31 d. prieštarauja pareiškėjos pateiktoje 2023 m. birželio 1 d. pastato kadastro duomenų byloje nurodytiems duomenims apie šių statybos darbų atlikimo laiką 1993 metais. Kadastro duomenis Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra įgalioti nustatyti matininkai, o ne teismas, kuris, patenkinęs šį pareiškėjos prašymą, paneigtų matininkės J. Ž. 2023 m. birželio 1 d. nustatytus kadastro duomenis arba sukurtų prietaringumą šiems duomenims (3 t., b. l. 145-147).

7. Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8. Suinteresuoti asmenys Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, jog nuosavybės teise valdo požeminį išėjimą iš rūsio, neįrodė sąlygų, būtinų nuosavybės teisei požeminio išėjimo iš rūsio pagal įgyjamąją senatį konstatuoti (3 t., b. l. 152-156).

9. Suinteresuotų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja neįrodė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad valdo išėjimą iš rūsio nuo 1990 metų. Perdavus pastatą pareiškėjai 1993 metų aktu, jame nėra jokio išėjimo iš rūsio. Generalinis planas taip pat neįrodo, kad pareiškėja valdė išėjimą iš rūsio. Nėra duomenų, kada įrengtas išėjimas, nes buvo langas, o ne durys, gal tai buvo šachta kabeliams pravesti. Pats išėjimas iš rūsio nėra tvarkingas, statinys yra apleistas, neprižiūrėtas, kelia grėsmę aplinkai, dėl šio objekto pradėtos bešeimininkio turto procedūros. Pareiškėja neįrodė, kad saugojo statinį, patyrė priežiūros išlaidas. Nėra duomenų, kada buvo atlikti remonto darbai pastate.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti patikslintą pareiškimą, kadangi pareiškėja jo neįrodė (3 t., b. l. 160-163).

11. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad patikslintas pareiškimas gali būti tenkintas tik tuo atveju, jei išėjimas iš rūsio nėra valstybės, savivaldybės nuosavybė. Pareiškėja turi įrodyti ir įgyjamosios senaties pagrindų buvimą. Pareiškėja pateikė neaiškius duomenis dėl remonto darbų datos, netikslūs, neteisingi duomenys neturėtų būti įregistruoti, išviešinti. Teismas turi įvertinti, ar pareiškėja nesiekia išvengti teisės aktų reglamentavimo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo“ įsakyta nuo 1990 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti (duomenys neskelbtini) į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir į valstybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) esantį valstybinį turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį; reorganizuotoms įmonėms palikti gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumą (1 t., b. l. 35);

10.2. (duomenys neskelbtini) inventorizuoto turto sąraše 4 eilės numeriu įrašyta slėptuvė, 40 vietų, sukūrimo metai – 1968 (1 t., b. l. 39-43);

10.3. (duomenys neskelbtini)slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos situacijos plane ir darbo brėžiniuose yra pažymėta slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos angos buvimo vieta brėžinyje bei koridoriaus ir pačios slėptuvės išsidėstymas pastate, taip pat schematiškai nurodytas patekimas iš koridoriaus į slėptuvę per atitinkamą angą (1 t., b. l. 68-71);

10.4. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 1984 metų inventorizacinėje byloje nurodyta, kad pastato rūsio bendras plotas yra 208,14 kv. m, rūsį sudaro 32 patalpos, taip pat nurodytos pastato 1-3 aukštų bei mansardos patalpos, jų plotai bei išdėstymas pastate (1 t., b. l. 88-109);

10.5. 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos parengtame Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąraše nurodytas 7 kv. m statinys, esantis šalia pastatų (duomenys neskelbtini), kuris yra betoninis, nenaudojamas, apgriuvęs (2 t., b. l. 44-46);

10.6. 2023 m. vasario 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus vyr. specialistės Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad betoninis inžinerinis statinys su ventiliaciniu kaminėliu, neregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kurio savininkas nežinomas, yra apleistas, neprižiūrimas, betonas aptrupėjęs, ardomas augmenijos ir samanų, stogo dangoje matoma atvira armatūra; durelės netvarkingos, surūdijusios, viduje matosi šiukšlės (2 t., b. l. 60; 3 t., b. l. 25, 34-37, 42).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su požeminio išėjimo iš rūsio valdymu nuosavybės teise, nustatymo

11. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad statinio valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

13. Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

14. Pareiškėja kaip faktinį nuosavybės į ginčo objektą (požeminį išėjimą iš rūsio) įgijimo pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 72 „Dėl (duomenys neskelbtini)reorganizavimo“, kuriuo nuo 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) reorganizuotas į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir į valstybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, bei akcentavo į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini)dokumentus, kuriuose yra matoma 1968 metų slėptuvė, taip pat planą ir brėžinius, kuriuose yra matomas požeminis išėjimas iš rūsio (1 t., b. l. 35, 39-43, 68-71).

15. Iš (duomenys neskelbtini)slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos situacijos plano ir darbo brėžinių (galerėjos) matyti, kad slėptuvės avariniu išėjimu – šachta patenkama į slėptuvės patalpas, išsidėsčiusias po visu pastatu (šiuo metu – tai adresai (duomenys neskelbtini)). Patekimo anga iš avarinio išėjimo – šachtos į slėptuvę pažymėta brėžinyje ne kaip laisvas praėjimas, tačiau kaip dvigubą uždarymą turintis objektas, angos uždarymo vietos matosi brėžinyje (1 t., b. l. 70). Patekus į pro šią dvigubo uždarymo angą į slėptuvės patalpas, laisvai galima judėti po visu pastatu. Iš pastato adresu (duomenys neskelbtini), 1984 metų inventorizacinėje byloje esančio rūsio plano matyti, kad iš avarinio išėjimo – šachtos, plane apskritai nepažymėto, į rūsio patalpas, pažymėtas R-32, galima patekti per angą, turinčią vieną uždarymą, plane ši anga nėra pažymėta kaip laisvo judėjimo praėjimas, kokie yra pažymėti praėjimai patekti į kitas rūsio patalpas, pavyzdžiui, R-26, R-27, R-21 ir kt.). Iš plano matosi, kad iš patalpos R-32 galima patekti į rūsio patalpas pastate adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei 1984 metų inventorizacinės bylos plane, nei vėlesniuose pastato planuose avarinis išėjimas – šachta nėra žymima ir siejama su rūsio patalpomis, rūsio patalpų žymėjimas baigiasi ties angos į avarinį išėjimą – šachtą uždarymo įrenginiu. Spręstina, kad į bylą nepateikta neginčytinų, neabejotinų duomenų, jog 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 72 pareiškėjai (duomenys neskelbtini)reorganizacijos metu buvo perduotas požeminis avarinis išėjimas – šachta, kad šis objektas yra neatskiriama rūsio patalpų dalis. Priešingai, tiek 1984 metų inventorizacinės bylos plane, tiek vėlesniuose planuose šis požeminis avarinis išėjimas – šachta nėra nurodyta kaip neatskiriama, sudėtinė viso rūsio dalis, sudaranti vientisą požeminių patalpų kompleksą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei požeminis avarinis išėjimas – šachta būtų vertinama kaip neatskiriama rūsio patalpų bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų dalis, teise naudotis šiuo požeminiu išėjimu turėtų ir kiti pastatų bendrasavininkai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

18. Atsižvelgiant į šio sprendimo 11-17 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė požeminio avarinio išėjimo – šachtos valdymo nuosavybės teise fakto ir teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas šioje dalyje netenkintinas kaip neįrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo

19. Pareiškėja reiškia alternatyvų prašymą nustatyti, jog ji įgyjamosios senaties pagrindu valdo ginčo požeminį išėjimą iš rūsio.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

21. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

22. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačiai nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą.

23. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

25. Iš (duomenys neskelbtini)slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos situacijos plano ir darbo brėžinių (galerėjos) matyti, kad slėptuvės avariniu išėjimu – šachta buvo galima patekti į slėptuvės patalpas, išsidėsčiusias po visu pastatu (šiuo metu – tai adresai (duomenys neskelbtini)), tačiau 1984 metų inventorizacinėje byloje esančiame rūsio plane bei vėlesniuose planuose šis požeminis avarinis išėjimas – šachta apskritai nėra nurodytas ir nėra susietas su rūsio patalpomis kaip neatskiriama, sudėtinė viso rūsio dalis, sudaranti vientisą požeminių patalpų kompleksą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 72 pareiškėjai (duomenys neskelbtini)reorganizacijos metu buvo perduotas požeminis avarinis išėjimas – šachta, kad šis objektas yra neatskiriama rūsio patalpų dalis. Nors (duomenys neskelbtini)inventorizuoto turto sąraše 4 eilės numeriu įrašyta 40 vietų slėptuvė, kurios sukūrimo metai – 1968, tačiau pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog patekimas į šią slėptuvę per požeminį avarinį išėjimą – šachtą, sukurtą Tarybiniais laikais ir egzistavusią kaip viešoji nuosavybė, buvo perduotas pareiškėjai ar kitam privačiam subjektui, kaip buvusios valstybinės įmonės teisių ir pareigų perėmėjui, kad pareiškėja nuosavybės teise iš valstybės įsigijo minimą požeminį avarinį išėjimą – šachtą.

26. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 21 d., vasario 23 d. parengti dokumentai su pridėtomis fotonuotraukomis rodo, jog požeminio avarinio išėjimo – šachtos antžeminis betoninis statinys yra apgriuvęs, nenaudojamas, betonas aptrupėjęs, ardomas augmenijos ir samanų, stogo dangoje matoma atvira armatūra; durelės netvarkingos, surūdijusios, viduje matosi šiukšlės (2 t., b. l. 44-46, 60; 3 t., b. l. 25, 34-37, 42). Nors pareiškėjos atstovai teigė, kad ginčo išėjimą prižiūri, juo rūpinasi, tvarko, išėjimo durelės uždarytos iš vidaus, pats tunelis yra švarus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių objekto tinkamą priežiūrą, tvarkymą, valymą bei su šiais veiksmais patirtas išlaidas, jog pareiškėja sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai valdė daiktą kaip savo, todėl teismas jų teiginius dėl įgyjamosios senaties pagrindų egzistavimo vertina kaip deklaratyvius.

27. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog ji atvirai valdė daiktą (požeminį avarinį išėjimą – šachtą) kaip savą, kad yra sąžininga valdytoja ir įgijo daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistomas sąlygų ar išlygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su remonto darbais pastate, nustatymo

28. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastate adresu (duomenys neskelbtini), naujų langų su durimis įrengimas vietoj langų 2-6, 3-6 patalpose, naujų durų ir lango įrengimas vietoj lango 1-7 patalpoje, langų durų užtaisymas 3-5 patalpoje atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d., durų įrengimas vietoj lango R-26 patalpoje, įrengtas požeminis išėjimas iš rūsio atlikta iki 1968 m. gruodžio 31 d., nurodydama, kad pareiškėja atliko pastate remonto darbus iki 2003 m. balandžio 23 d., tačiau šių darbų atlikimo dokumentų negali gauti ar atkurti, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi 10 metų.

29. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokias bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėja teismai. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

30. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

31. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

32. Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadas nebuvo keistas, į (duomenys neskelbtini) gatvę yra du išėjimai, išėjimo durys patalpoje, plane pažymėtoje 1-7, iš pradžių buvo ąžuolinės, vėliau, nekeičiant durų angos, apie 1990 metus įdėtos metalinės durys su stiklu. 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo M. Š. patvirtino, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi iki 1990 metų, visą laiką, kai įsigijo butą, patalpoje 1-7 buvo durys. Iš pradžių buvo medinės durys, vėliau – medinės dviejų varčių durys, pro kurias nebuvo vaikštoma. Jis pats į butą patekdavo pro įėjimą, esantį kieme. Liudytojas A. K. parodė, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), turėjo konsultacinę firmą, prieš 2000 metus nuomojosi 107, 108 kabinetus, vėliau, tapęs advokatu, pastate įkūrė advokato kontorą. Patalpoje 1-7 bent nuo 1998 metų jau buvo išėjimo durys, tačiau jos nebuvo naudojamos. Durys buvo su užraktu, rankena, bet pro jas niekas nevaikščiojo. Tiek pareiškėjos atstovų, tiek suinteresuoto asmens, liudytojo pateikti duomenys yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, susijęs su patalpa 1-7.

33. Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), patalpose 2-6, 3-6, į kiemo pusę visuomet buvo durys į balkonus, į kuriuos galima išeiti. Suinteresuotas asmuo M. Š. patvirtino, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), patalpose 2-6, 3-6 buvo įrengti balkonai, tačiau jis nežino, kada buvo padarytos durys į balkonus išeiti. Mano, kad išėjimai į balkonus buvo padaryti seniai, dar iki 2003 metų, jis matydavo žmones balkonuose. Liudytojas A. K. parodė, kad pradėjęs nuomotis patalpas pastate, jis matydavo balkonuose rūkančius žmones, balkonuose buvo įrengtos durys į juos išeiti. Šiuo metu jis pats naudojasi balkonu naudojamose patalpose. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (pvz., 1 t., b. l. 23) matyti, kad pastato antrame, trečiame aukštuose į kiemo pusę yra įrengti balkonai. Pagal dydį balkonai nėra vien pastato dekoratyvinis elementas, į balkonus galima išeiti, pastatyti juose nedidelį baldą (staliuką, kėdę ir pan.). Iš pastato adresu (duomenys neskelbtini), 1984 metų inventorizacinėje byloje esančių antro, trečio aukštų planų matyti, kad patalpose 2-6, 3-6 (ankstesnis patalpų žymėjimas 25, 43) yra pažymėti balkonai ir išėjimai į juos, o kitose patalpose (pavyzdžiui, 26, 29, 44, 10-6, 10-7) yra pažymėti langai, t. y. minimos patalpos neturi išėjimo. Spręstina, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog naujų langų su durimis įrengimas vietoj langų 2-6, 3-6 patalpose buvo atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d., todėl šioje dalyje patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

34. Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 3-5 buvo įrengtas kabinetas su anga sienoje, angos dydis – 2 x 1 metrų, į angą buvo įdėtas stiklas. Minima anga buvo uždengta 1990-1992 metais gipso kartono plokšte, taigi, lango užtaisymas 3-5 patalpoje atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d. Tačiau pareiškėjai nepateikė į bylą jokių jų teiginius patvirtinančių įrodymų, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, liudytojas taip pat nepatvirtino, jog patalpoje 3-5 anga sienoje buvo užtaisyta gipso kartono plokšte iki 2003 m. balandžio 23 d. Spręstina, kad pareiškėja nepateikė į bylą pakankamai duomenų, suformuojančio teismo įsitikinimą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl patikslintas pareiškimas šioje dalyje netenkintinas kaip neįrodytas.

35. Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje R-26 anga iki 1970 metų galėjo būti anglių padavimo anga, skirta pastato šildymui, tačiau šiuo metu ten angos nėra, ji panaikinta, buvo padarytos durys. Iš (duomenys neskelbtini)slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos situacijos plano ir darbo brėžinių (galerėjos) matyti, kad patekimo anga iš avarinio išėjimo – šachtos į slėptuvę pažymėta brėžinyje ne kaip laisvas praėjimas, tačiau kaip dvigubą uždarymą turintis objektas, dvigubo angos uždarymo vietos matosi brėžinyje (1 t., b. l. 70). Iš 1984 metų inventorizacinėje byloje esančio rūsio plano bei vėlesnių planų (pvz., 2 t., b. l. 141) matyti, kad rūsio patalpos, plane pažymėtos R-32, ties avariniu išėjimu – šachta, plane apskritai nepažymėto, baigiasi anga, turinčią vieną uždarymą, plane ši anga nėra pažymėta kaip laisvo judėjimo praėjimas, kokie praėjimai yra pažymėti patekti į kitas rūsio patalpas, pavyzdžiui, R-26, R-27, R-21 ir kt. Kitų duomenų, kurie patvirtintų durų įrengimo faktą vietoj lango R-26 patalpoje iki 1968 m. gruodžio 31 d., pareiškėja į bylą nepateikė. Spręstina, kad pareiškėja neįrodė prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o į bylą pateikti rūsio planai greičiau paneigia aplinkybę, jog durų įrengimas vietoj lango R-26 patalpoje buvo atliktas iki 1968 m. gruodžio 31 d., todėl patikslintas pareiškimas šioje dalyje netenkintinas kaip neįrodytas, nepagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

36. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini)inventorizuoto turto sąraše 4 eilės numeriu įrašyta slėptuvė, 40 vietų, kurios sukūrimo metai – 1968 (1 t., b. l. 39-43). Šio sprendimo 35 punkte aptartame dokumente – (duomenys neskelbtini)slėptuvės avarinio išėjimo – šachtos situacijos plane ir darbo brėžiniuose (galerėjoje) – matyti, kad slėptuvės avariniu išėjimu – šachta patenkama į slėptuvės patalpas, išsidėsčiusias po visu pastatu. Įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad aptariamu atveju labiau tikėtina, jog požeminis avarinis išėjimas – šachta buvo įrengtas 1968 m. gruodžio 31 d., todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

37. Dėl bylos nagrinėjimo teisme valstybė patyrė 63,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 50 proc. patikslinto pareiškimo reikalavimų, valstybei priteistinos iš pareiškėjos 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti iš dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastate adresu (duomenys neskelbtini), naujų langų su durimis įrengimas vietoj langų 2-6, 3-6 patalpose, naujų durų ir lango įrengimas vietoj lango 1-7 patalpoje atliktas iki 2003 m. balandžio 23 d.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog požeminis avarinis išėjimas – šachta (vidaus sienos ilgis yra 12,13 m, plotis – 1,50 m, sienos storis – 0,30 m, išorinės sienos ilgis – 12,43 m, plotis – 2,10 m, kadangi patalpa žemesnė nei 1,60 m, plotas neskaičiuojamas, jei patalpa būtų aukštesnė, tada plotas būtų skaičiuojamas iki laiptų 11,84 kv. m, požeminio išėjimo iš rūsio antžeminės gelžbetonio dalies su durimis vidaus sienos ilgis yra 1,70 m ir 1,50 m (išorinių durų pusėje), sienos storis – 0,30 m, išorinių sienų ilgis – 2,10 m, 2,30 m, 2,10 m, 2,30 m), kurio požeminė dalis patenka į valstybinę žemę ir antžeminė dalis į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas iki 1968 m. gruodžio 31 d.

Likusioje dalyje patikslinto pareiškimo netenkinti.

Priteisti valstybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas