Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-718-934/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-07
Bylos Nr.: e2-718-934/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01327-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Advokatai: Jūratė Matonienė

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
3.4.4.5.2Kreditorių teisės bankroto proceso metu
3.4.4.5.4Kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas

Civilinė byla Nr. e2-718-934/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.2; 3.4.4.5.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamykla“ – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (kreditorės) atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamykla“ – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ 2025 m. balandžio 23 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; išvadą byloje teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Auto Baltija“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administratoriai LT“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino BUAB „Auto Baltija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatė, kad lieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Auto Baltija“ kreditorių reikalavimai.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuris teismo 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. gegužės 18 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. sausio 9 d. nutartimis patikslintas. Teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai: įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditorės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamykla“ – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos“ (toliau – ir AAB „Maz“–„Belavtomaz“ arba pareiškėja, arba kreditorė) 587 675,91 Eur reikalavimas; klubo „Kelionių vėjas“ II eilės 1 079,93 Eur reikalavimas ir III eilės 12 331,07 Eur reikalavimas; III eilės AB „Telia Lietuva“ 1 816,68 Eur reikalavimas;

4. Atsakovės LUAB „Auto Baltija“ pakartotiniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2025 m. balandžio 23 d., buvo nagrinėjami klausimai: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimo; susirinkimo sekretoriaus paskyrimo; protokolo pasirašymo; pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turtą (2.1 klausimas). Į kreditorių susirinkimą atvyko dalyvauti nemokumo administratorės įgaliotas asmuo G. T. ir pareiškėjos atstovai: advokatė Jūratė Matonienė ir teisinės valdybos viršininkė S. A. D. Klubas „Kelionių vėjas“ dalyvavo raštu, kreditorė AB „Telia Lietuva“ nedalyvavo. Kreditorė AAB „Maz“–„Belavtomaz“ jai pateiktame balsavimo raštu biuletenyje 2.1 klausimu balsavo „prieš“ ir nesutiko su 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniu pasiūlymu. Kreditorių susirinkimo sprendimu 2.1 klausimu komerciniam pasiūlymui buvo pritarta. Kreditorių susirinkimo 2025 m. balandžio 23 d. protokole pažymėta, kad pareiškėjai AAB „Maz“–„Belavtomaz“ dėl ES sankcijų reglamento yra draudžiama dalyvauti kreditorių susirinkimo sprendimų priėmime ir nuspręsta, kad kreditorė AAB „Maz“–„Belavtomaz“ susirinkime dalyvauja be teisės balsuoti. Sprendimas 2.1 klausimu priimtas 2,22 proc. kreditorių balsų.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Auto Baltija“ 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turtą. Jos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas apribojo didžiausią reikalavimo teisę turinčios hipotekos kreditorės reikalavimo teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnio 1 punkte.

Atsiliepimas

6. Nemokumo administratorė UAB „Administratoriai LT“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, konstatavus, jog skundas paduotas praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Netenkinus pirmojo prašymo, prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nemokumo administratorė nurodė, kad, vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) raštu, reikia įvertinti, ar AAB „Maz“–„Belavtomaz“ lėšomis tiesiogiai, ar netiesiogiai naudosis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas 765/2006) I priede nurodyti asmenys. Reglamento 765/2006 I priede išvardytiems asmenims ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

8. Išvadą byloje teikianti institucija – FNTT, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad AAB „Minsko automobilių gamykla“ (toliau – AAB „MAZ“) 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą. Generalinio direktoriaus pareigas nuo 2019 m. gegužės 17 d. eina V. V. I., kuris 2021 m. birželio 21 d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedą. 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijai. Reglamento 765/2006 I priede nurodyta, kad AAB „MAZ“ yra viena iš A. R. L., kuris 2020 m. lapkričio 6 d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą, režimo pajamų šaltinių. AAB „MAZ“ suteikė patalpas ir įrangą rengiant politinį mitingą režimui palaikyti, iš režimo gauna naudos ir jį remia. Baltarusijos Respublikos prezidentui A. R. L. ribojamosios priemonės buvo taikomos ir laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. vasario 25 d. pagal 2016 m. vasario 25 d. Tarybos įgyvendinimo Reglamentą (ES) 2016/276, kuriuo įgyvendinama Reglamento 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnio 1 dalis. A. R. L. 2020 m. lapkričio 6 d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą. Baltarusijos Respublikos ministro pirmininko pareigas nuo 2025 m. kovo 10 d. eina A. H. T., kuris 2020 m. gruodžio 7 d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą.

9. FNTT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į galiojančias Europos Sąjungos finansines sankcijas, sankcionuotam asmeniui nėra draudžiama dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, su sąlyga, kad: 1) lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba tų asmenų kontroliuojami ar jų vardu valdomi.

Šalies argumentai

10. LUAB „Auto Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti BUAB „Auto Baltija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 936 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turtą (2.1 klausimas). Į kreditorių susirinkimą atvyko dalyvauti nemokumo administratorės įgaliotas asmuo G. T. ir pareiškėjo atstovės. AAB „Maz“–„Belavtomaz“ jai pateiktame balsavimo raštu biuletenyje 2.1 klausimu balsavo „prieš“ ir nesutiko su 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniu pasiūlymu. Kreditorių susirinkimo sprendimu 2.1 klausimu komerciniam pasiūlymui buvo pritarta. Kreditorių susirinkimo 2025 m. balandžio 23 d. protokole pažymėta, kad kreditorei AAB „Maz“–„Belavtomaz“ dėl taikomų sankcijų yra draudžiama dalyvauti kreditorių susirinkimo sprendimų priėmime ir nuspręsta, kad kreditorė susirinkime dalyvauja be teisės balsuoti. Sprendimas priimtas 2,22 proc. kreditoriaus balsu.

13. Teismas nusprendė, kad pareiškėja nepraleido termino kreditorių susirinkimo sprendimui apskųsti. Pareiškėjai apie kreditorių susirinkimo sprendimus tapo aiškiai suprantama ir žinoma tik tada, kai ji gavo 2025 m. balandžio 23 d. susirinkimo protokolą, t. y. 2025 m. balandžio 28 d., ir turėjo galimybę susipažinti su priimtais sprendimais ir jų pagrindimu.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nustatė, kad kreditorės AAB „Maz“–„Belavtomaz“ balsavimo kreditorių susirinkime teisės buvo apribotos, taikant Reglamentą 765/2006. Nėra ginčo, kad AAB „MAZ“ yra 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą. Iš byloje pateiktos 2025 m. gegužės 13 d. FNTT išvados matyti, kad generalinio direktoriaus pareigas einantis V. V. I. 2021 m. birželio 21d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedą. 100 proc. AAB „MAZ“ akcijų nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijai.

15. Teismas įvertino kaip nepagrįstą nemokumo administratorės aiškinimą, kad sankcionuotam asmeniui apskritai negali būti leidžiama balsuoti kreditorių susirinkime, nes nemokumo administratorės aiškinimas nėra pagrįstas Reglamento 765/2006 nuostatomis, reglamente absoliutaus draudimo bet kokiems veiksmams nėra nustatyta. Reglamente 765/2006 nustatyta, kokie veiksmai ir su kokiomis lėšomis yra draudžiami. Geriausios praktikos 30 punkte nurodyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro: į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Advokatų kontoros „Acquis eu law & policy“ nuomonė dėl ES sankcijų taikymo nėra teisės šaltinis, todėl šios nuomonės vertinimas nėra aktualus.

16. Teismas nusprendė, kad yra pagrindo remtis FNTT išvada, pagal kurią, atsižvelgiant į galiojančias Europos Sąjungos finansines sankcijas, sankcionuotam asmeniui nėra draudžiama dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, su sąlyga, kad: 1) lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba tų asmenų kontroliuojami ar jų vardu valdomi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, FNTT yra kompetentinga institucija tarptautinių sankcijų taikymo klausimais, tarnyba užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 išaiškino, kokiu būdu kreditorės AAB „Maz“–„Belavtomaz“ atžvilgiu turi būti taikomos Reglamento 765/2006 nuostatos. Teismas nurodė, kad siekiant BUAB „Auto Baltija“ bankroto bylos baigimo ir turto realizavimo, tam, kad būtų užtikrintas Reglamente Nr. 765/2006 numatytomis ir AAB „Maz“–„Belavtomaz“ taikytinomis sankcijomis siekiamų tikslų įgyvendinimas, turi būti sustabdytas piniginių lėšų mokėjimas AAB „Maz“–„Belavtomaz“, o gautos piniginės lėšos už parduotą įkeistą turtą turi būti deponuotos pirmosios instancijos teismo depozitinėje sąskaitoje iki bus panaikintos atsakovei taikomos sankcijos.

18. Įvertinęs skundo argumentus, teismas konstatavo, kad skundas nepagrįstas. Bankroto byloje AAB „Maz“–„Belavtomaz“ yra hipotekos kreditorė, kurios reikalavimas sudaro esminę kreditorių reikalavimų dalį. Pardavus bankrutuojančios bendrovės turtą, gautos lėšos didžiąja dalimi būtų paskirstytos AAB „Maz“–„Belavtomaz“. Pažymėjo, kad Reglamento 765/2006 1 straipsnio 1 punkte lėšomis yra laikomi taip pat ir piniginiai reikalavimai, o to paties straipsnio 2 punkte lėšų įšaldymu yra laikoma ir galimybės lėšomis naudotis ar jų tvarkymas taip, jog dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, todėl kreditorių susirinkime priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turi būti vadovaujamasi Reglamento 765/2006 2 straipsnio 2 dalimi ir neleidžiama naudotis balsavimo teise.

19. Teismas nusprendė, kad kreditorei buvo suteikta galimybė pateikti balsavimo raštu biuletenį, tačiau jos balsavimas priimant sprendimus nebuvo įskaitytas dėl protokole nurodytų priežasčių. Nors kreditorė ir teigė, kad ji iš kreditorių susirinkimo išėjo manydama, jog balsavo „prieš“, tačiau pripažino, kad protokolas nebuvo rašomas, nemokumo administratorė susirinkime laikėsi pozicijos, kad kreditorė neturi teisės balsuoti dėl taikomų sankcijų, pažymėjo, jog kreditorės balsavimas bus anuliuojamas.

20. Nustačius, jog kreditorė dėl jai taikomų sankcijų neturi teisės spręsti dėl turto pardavimo bankroto byloje, argumentai dėl UAB „Ekoinvesticija“ siūlomos kainos tinkamumo teisiniu požiūriu nereikšmingi išnagrinėjimo rezultatui.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. papildoma nutartimi tenkino LUAB „Auto Baltija“ prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisė BUAB „Auto Baltija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 936 Eur).

22. Teismas nustatė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės LUAB „Auto Baltija“ pateikė prašymą priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi prašymas nebuvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į paminėtą, bei į tai, kad kreditorės skundas atmestas, teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti bankrutuojančios bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas papildomu procesiniu sprendimu.

III. Atskirųjų skundų argumentai

23. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti turtą, bei priteisti iš atsakovės LUAB „Auto Baltija“ bankroto administravimui skirtų lėšų apeliantei 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

23.1. Apeliantės balsavimo teisė, įtvirtinta JANĮ 43 straipsnio 1 punkte, apribota neteisėtai.

23.2. Teismas netinkamai išaiškino Reglamento 765/2006 2 straipsnio 2 dalimi nustatytas sąlygas, nes teisės balsuoti kreditorių susirinkime realizavimą prilygino tiesioginiam piniginių lėšų įšaldymui, nurodydamas, kad Reglamento Nr. 765/2006 tikslų įgyvendinimui užtikrinti yra neleidžiama naudotis ir balsavimo teise.

23.3. FNTT teismui pateiktoje išvadoje pateikiamas išaiškinimas, kad „atsižvelgiant į galiojančias Europos Sąjungos finansines sankcijas, sankcionuotam asmeniui nėra draudžiama dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, su sąlyga, kad: 1) lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba tų asmenų kontroliuojami ar jų vardu valdomi. Teismas, atsižvelgdamas į FNTT išvados turinį, nurodė, kad byloje „turi būti sprendžiamas klausimas dėl FNTT išvadoje išskirtos sąlygos buvimo, ar atliekamų veiksmų“.

23.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 nėra pasisakyta apie tai, kad apeliantė, dalyvaudama kreditorių susirinkimuose, neturi (negali turėti) balsavimo teisės. Be to, nutartyje sakoma, kaip bus elgiamasi su gautomis lėšomis už parduotą turtą. Apeliantė nagrinėjant skundą nurodė, jog susirinkime balsavo „prieš“ ne todėl, kad įkeistas turtas realizuojamas tokiu būdu, o dėl siūlomos per mažos kainos, nes ši kaina neatitinka rinkos vertės. Be to, ginčas yra ne dėl gautinų piniginių lėšų už parduotą turtą išmokėjimo kreditorei būdo, tvarkos ar sąlygų, o tik dėl pačios balsavimo teisės realizavimo susirinkime.

23.5. Nutarties motyvas, kad pardavus įmonės turtą, gautos lėšos didžiąja dalimi būtų paskirstytos kreditorei, nėra ir negali būti pagrindu neleisti naudotis sankcionuotam asmeniui balsavimo teise apeliantei. Teismas nepagrįstai, spręsdamas balsavimo teisės kreditorių susirinkime teisėtumo klausimą, vadovavosi atsakovės pozicija ir nutartyje perėjo į kitą etapą – lėšų paskirstymo (išmokėjimo) klausimo analizę.

Atsiliepimas

24. Atsakovė LUAB „Auto Baltija“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

24.1. Nors atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai išaiškino Reglamento 765/2006 2 straipsnio 2 dalimi nustatytas sąlygas, nes balsavimo teisės balsuoti kreditorių susirinkime realizavimą prilygino tiesioginiam piniginių lėšų įšaldymui, tačiau atskirajame skunde dėstomi argumentai yra susijęs ne su Reglamento Nr. 765/2006 aiškinimu ir taikymu, bet su tuo, jog teismas netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025) pateiktą išaiškinimą dėl lėšų panaudojimo realizavus turtą.

24.2. Šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2A-31-407/2025 ratio decedendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, kadangi pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar 2014 m. sausio 23 d. maksimaliosios svetimo turto sutartinės hipotekos sutartis, kuria buvo įkeistas BUAB „Auto Baltija“ nekilnojamasis turtas, bei jos pagrindu 2016 m. balandžio 27 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės išduotas vykdomasis įrašas, (ne)prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai, tačiau nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl kreditorės teisės balsuoti kreditorių susirinkime.

24.3. Teismas, spręsdamas balsavimo teisės kreditorių susirinkime teisėtumo klausimą, neperėjo į kitą etapą – lėšų išmokėjimo klausimo analizę, bet vadovavosi Reglamento 765/2006 1 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad lėšomis yra laikomi taip pat ir piniginiai reikalavimai, bei 1 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad lėšų įšaldymu yra laikoma ir galimybės lėšomis naudotis ar jų tvarkymas taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė. Priešingas teisės aiškinimas sudarytų sąlygas išvengti taikomų sankcijų (prieštarauja viešajai tvarkai).

Šalies argumentai

24.4. Šiame kontekste, aiškinant ir taikant Reglamento 765/2006 nuostatas, yra aktualios 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (toliau – Geriausia praktika) nuostatos. Geriausios praktikos 30 punkte nustatyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro ne tik į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, bet ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais.

24.5. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja susirinkime balsavo „prieš“ ne todėl, kad įkeistas turtas realizuojamas tokiu būdu, o dėl siūlomos per mažos kainos, nes ši kaina neatitinka rinkos vertės, vertintinas kritiškai bei kaip netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos atstovė 2026 m. birželio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad skunde nurodyta aplinkybe, dėl per mažos turto pardavimo kainos nesiremia ir nurodyto argumento nepalaiko. Atitinkamai argumento dėl kainos pareiškėja neišsakė ir teikiant paaiškinimus bei baigiamųjų kalbų metu, taip netiesiogiai patvirtindama, jog aplinkybe dėl per mažos turto pardavimo kainos nesiremia. UAB „Ekoinvesticija“ pasiūlymas atitinka tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje (DOK-21309) iš viso, įskaitant ir neįkeisto turto, nustatyta priverstinio pardavimo vertė yra 300 000 Eur. Iš viso vertinamo turto rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 429 000 Eur. 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ pasiūlyme nurodyta turto nupirkimo kaina yra 550 000 Eur. Duomenų, kad nurodyta turto pardavimo kaina būtų neracionali ar neatitiktų turto vertės, kreditorė nepateikė. Administratorė ginčo turtą pardavinėjo 6 varžytinėse (1 priedas), tačiau nei vienos varžytinės neįvyko, nes niekas nurodytu turtu nesidomėjo ir varžytinėse nedalyvavo. Pareiškėjai mažiausiai 6 kartus kartų buvo siūloma turtą perimti, tačiau ši nei karto tokio noro neišreiškė.

24.6. Administratorė nuo 2022 m. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, siekiant išvengti sankcijų pažeidimo, pareiškėjos balsavimo raštu biuleteniai klausimais, kurie tiesiogiai liečia galimą pinigų išmokėjimą pareiškėjai, t. y. turto pardavimo ir kainos nustatymo, administravimo išlaidų ir analogiškais klausimais, buvo neįtraukiami į susirinkime dalyvaujančių ir turinčių teisę balsuoti kreditorių reikalavimų sumą.

24.7. Pareiškėja naudojasi visomis kitomis JANĮ suteiktomis teisėmis (teikiama informacija, teikiami pranešimai, dalyvauja kreditorių susirinkime, naudojasi teisia teikti skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų ir kt.). Taigi, visos pareiškėjos kaip kreditorės teisės yra užtikrintos, išskyrus teisės, kurių atžvilgiu yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

24.8. Advokatų kontoros „ACQUIS EU LAW & POLICY“ išvada, galbūt ir negali būti prilyginama oficialiam teisės aiškinimui, tačiau yra teisės šaltinis, kuris parengtas vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 765/2006, be to, neprieštarauja TSĮ normoms bei anksčiau nurodytam FNTT atsakymui. Todėl administratorė, siekdama išvengti sankcijų pažeidimo, neturėjo pagrindo šia išvada nesiremti, priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos sankcionuotam asmeniui išvengti sankcijų.

24.9. Ginčo atveju, pareiškėjai tenka procesinė našta leistinais įrodymais pagrįsti, kad jai nėra draudžiama balsuoti kreditorių susirinkime, tačiau kreditorė tokių įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), o tai, atsakovės vertinimu, sudarė pagrindą skundą atmesti.

25. AAB „Maz“–„Belavtomaz“ atskiruoju skundu prašo: panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį, tenkinti atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – nepriteisti LUAB „Auto Baltija“ naudai iš pareiškėjos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų; nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį – sumažinti LUAB „Auto Baltija“ naudai iš kreditorės AAB „Maz“–„Belavtomaz“ priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties įsiteisėjimu ir (arba) jos pakeitimu.

25.2. Atmetus pareiškėjos skundą, teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo įvertinti ir proceso šalių elgesį ir, nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė, pateikdama teismui skundą, naudojosi sąžiningai savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę į teisminę gynybą, nes jos kreipimąsi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo lėmė FNTT išvada. Tačiau atsakovė, siekdama galimai suklaidinti teismą arba sukelti abejones FNTT, pateikė vienos iš advokatų kontoros nuomonę, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip rašytinio įrodymo, galinčio pagrįsti nesutikimo su skundu atsikirtimus.

Atsiliepimas

26. Atsakovė LUAB „Auto Baltija“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

26.1. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas pagrįstai priteisė visas bankrutavusios įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, nes kreditorės skundas buvo atmestas visa apimtimi. 2025 m. birželio 9 d. atsakovės atstovas prieš teismo posėdį pateikė prašymą (DOK-21321) priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prie prašymo pridėjo išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus. 2025 m. birželio 9 d. vykusiame žodiniame teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pateiktam prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas neprieštaravo, bylos nagrinėjimo metu, įskaitant baigiamąsias kalbas, prieštaravimų nei dėl išlaidų priteisimo, nei dėl išlaidų dydžio neišreiškė.

26.2. Šiuo atveju neegzistuoja įstatymo leidėjo nustatytos sąlygos, kurioms esant būtų galima vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

26.3. Apeliantė tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. jog atsakovė, siekdama suklaidinti teismą arba sukelti abejones FNTT, kaip kompetentingos institucijos, išvadų pagrįstumu, pateikė vienos iš advokatų kontoros nuomonę, kurios teismas nevertino kaip rašytinio įrodymo, galinčio pagrįsti nesutikimo su skundu atsikirtimus. Šis apeliantės atskirojo argumentas vertintinas kaip nesuvokiamas arba kaip sąmoningas teismo klaidinimas, atitinkantis CPK 95 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju, būtent apeliantė klaidina teismą, nes būtent pareiškėja su 2025 m. gegužės 12 d. skundu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė advokato teisinę išvadą, kurią cituoja ir kritikuoja. Atsiliepime į skundą atsakovė aiškiai nurodė, kad poziciją grindė ne tik 2021 m. gruodžio 29 d. advokatų kontoros advokato nuomone, bei ir kitais dokumentais, teisės aktais bei kasacinio teismo praktika. Būtent apeliantė netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.

26.4. Atskirojo skundo argumentas, jog teismas atmetė atsakovės argumentus dėl termino skundui pateikti praleidimo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nereikšmingas, nes CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje, kitaip tariant materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas, o ne atskiri motyvai, lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą.

Šalies argumentai

26.5. Apeliantė, prašydama sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nenurodė jokių objektyvių argumentų, dėl kurių priteistos išlaidos turėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos AAB „Maz“–„Belavtomaz“ skundas dėl LUAB „Auto Baltija“ 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti atsakovės turtą panaikinimo, ir pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria atsakovei iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

29. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – informaciją apie varžytines; 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. spalio 31 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešimus dėl neįvykusių varžytinių; 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 15 d., 2022 m. gruodžio 19 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 26 d., 2024 m. liepos 10 d., 2025 m. balandžio 10 d. BUAB „Auto Baltija“ kreditorių susirinkimo protokolus.

30. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

31. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis, taip pat nepagrindė prašomų prijungti prie bylos įrodymų sąsajumo su ginčo dalyku, t. y. sprendžiant klausimą dėl apeliantės teisės balsuoti kreditorių ginčijame susirinkime (CPK 180 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)pagrįstumo

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 23 d. atsakovės pakartotinio kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti atsakovės turtą (2.1 klausimas) (DOK-17449). Kreditorių susirinkime dalyvavo nemokumo administratorės įgaliotas asmuo ir pareiškėjo atstovės, Klubas „Kelionių vėjas“ dalyvavo raštu, kreditorė AB „Telia Lietuva“ nedalyvavo (DOK-17449). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai: įkeitimu (hipoteka) užtikrintas AAB „Maz“–„Belavtomaz“ 587 675,91 Eur reikalavimas; klubo „Kelionių vėjas“ II eilės 1 079,93 Eur reikalavimas ir III eilės 12 331,07 Eur reikalavimas; III eilės AB „Telia Lietuva“ 1 816,68 Eur reikalavimas (DOK-17449). Kreditorė pateiktame balsavimo raštu biuletenyje 2.1 klausimu balsavo „prieš“ ir nesutiko su 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniu pasiūlymu. Kreditorių susirinkimo sprendimu 2.1 klausimu komerciniam pasiūlymui buvo pritarta. Kreditorių susirinkimo 2025 m. balandžio 23 d. protokole pažymėta, kad pareiškėjai AAB „Maz“–„Belavtomaz“ dėl ES sankcijų reglamento yra draudžiama dalyvauti kreditorių susirinkimo sprendimų priėmime ir nuspręsta, kad kreditorė AAB „Maz“–„Belavtomaz“ susirinkime dalyvauja be teisės balsuoti. Sprendimas priimtas 2,22 proc. kreditoriaus balsu (DOK-17449).

34. Kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2.1 klausimu, kuriuo pritarta minėtam komerciniam pasiūlymui, pareiškėja apskundė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

35. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

36. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo klausimais teismų praktikoje išsamiai pasisakyta aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto procesų vykdymą reglamentavusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) nuostatas. Šiais klausimais suformuota teismų praktika, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir jos turi būti laikomasi taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

38. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu.

39. Kreditorė AAB „Maz“–„Belavtomaz“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimu. Apeliantės įsitikinimu, pareiškėjos balsavimo kreditorių susirinkime teisė apribota nepagrįstai ir neteisėtai, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Reglamento 765/2006 nuostatas, FNTT išvadą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

40. Pirma, Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Pagal 3 minėto straipsnio dalį, draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių.

41. Reglamento 765/2006 1 straipsnio 2 punkte yra paaiškinta lėšų įšaldymo sąvoka. Lėšų įšaldymu laikomas – lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas. To paties straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad lėšomis laikomas finansinis turtas ir bet kurios rūšies nauda, įskaitant tai, kas išvardyta toliau, bet tuo neapsiribojant, t. y. grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir visas kitas mokėjimo priemones (...).

42. Reglamento 765/2006 10 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas taikomas: Bendrijos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę; orlaiviuose ar laivuose, priklausančiuose valstybės narės jurisdikcijai; Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų esantiems fiziniams asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai; juridiniams asmenims, subjektams ar organams, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybės narės teisę; juridiniams asmenims, subjektams ar organams, išimtinai arba iš dalies užsiimantiems verslu Bendrijoje.

43. TSĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, o ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą. FNTT išvadoje nurodytais duomenimis nustatyta, kad generalinio direktoriaus pareigas einantis V. V. I. 2021 m. birželio 21 d. įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priedą. 100 proc. pareiškėjos akcijų nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijai. Dėl paminėto pareiškėjai taikytinos Reglamente 765/2006 nustatytos ribojamosios priemonės.

45. Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 44 punktą) aptarto teisinio reguliavimo kontekste (žr. šios nutarties 40–43 punktą), o būtent tai, kad Reglamento 765/2006 prasme iššaldytomis lėšomis yra laikomi ir piniginiai reikalavimai, kurie negali būti tvarkomi taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, nuosavybės teisė, valdymo teisė ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis (žr. šios nutarties 41 punktą), darytina išvada, kad kreditoriaus balsavimo teisė priimant sprendimus, susijusius su bendrovės turto perdavimu (perleidimu), taip pat turėtų būti ribojama, nes jų priėmimas gali turėti įtakos kreditoriaus reikalavimų apimčiai. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarytų prielaidas pažeisti Reglamente 765/2006 nustatytą lėšų, įskaitant finansinio reikalavimo, įšaldymo reikalavimo turinį.

46. Papildomai pažymėtina, kad Europos Komisijos rengiamų Konsoliduotų dažniausiai užduodamų klausimų dėl Tarybos reglamentų Nr. 833/2014, Nr. 269/2014, (ES) Nr. 692/2014 ir (ES) 2022/263 įgyvendinimo sąvade, kuris yra darbinis dokumentas, skirtas pateikti gaires nacionalinėms institucijoms, Europos Sąjungos ūkio subjektams ir piliečiams dėl minėtų reglamentų taikymo ir aiškinimo, ir kuris pagal analogiją taikytinas ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 765/2006, pažymima, kad ribojamosios priemonės apima sankcionuoto asmens turimas neturtines akcininko teises, kurias draudžiama įgyvendinti, t. y. balsuoti akcininkų susirinkime (prieiga per internetą: https://finance.ec.europa.eu/document/download/66e8fd7d-8057-4b9b-96c2-5e54bf573cd1_en?filename=faqs-sanctions-russia-consolidated_en.pdf).

47. Be to, aiškinant ir taikant Reglamento 765/2006 nuostatas, yra aktualios 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ nuostatos. Geriausios praktikos 30 punkte nustatyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro ne tik į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, bet ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais (prieiga per internetą: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10572-2022-INIT/lt/pdf). Atsižvelgiant į aptartų nuostatų turinį, darytina išvada, kad šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas atitinka ekonominių naudojimosi išteklių sąvoka.

48. Aptartų dokumentų nuostatos (žr. šios nutarties 46–47 punktus) papildomai pagrindžia galimybę riboti sankcionuoto asmens teisę dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime.

49. Antra, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, spręsdamas balsavimo teisės kreditorių susirinkime teisėtumo klausimą, nepagrįstai perėjo į kitą etapą – lėšų paskirstymo klausimo analizę. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl lėšų paskirstymo, tačiau nagrinėjo klausimą dėl kreditorės, kurios atžvilgiu taikomos tarptautinės sankcijos, teisės balsuoti kreditorių susirinkime Reglamento 765/2006 taikomų reikalavimų kontekste. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl Reglamento 765/2006 nuostatų taikymo, savaime nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo bei konstatuoti apskųstos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

50. Trečia, FNTT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į galiojančias Europos Sąjungos finansines sankcijas, sankcionuotam asmeniui nėra draudžiama dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, su sąlyga, kad: 1) lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, arba tų asmenų kontroliuojami ar jų vardu valdomi. Šios nutarties 45 punkte pateiktos išvados neprieštarauja FNTT nuomonei, kadangi pareiškėjos teisė balsuoti bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime sudarytų prielaidas pažeisti Reglamento 765/2006 reikalavimus.

51. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025, kurioje pasisakoma dėl Reglamento Nr. 765/2006 tikslų ir įgyvendinimo priemonių, nes nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decedendi nesutampa. Civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 buvo sprendžiamas klausimas, ar 2014 m. sausio 23 d. sutartinės hipotekos sutartis, kuria buvo įkeistas atsakovės nekilnojamasis turtas, bei jos pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai. Civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 įrodinėjimo dalyku nebuvo klausimas dėl kreditorės teisės balsuoti kreditorių susirinkime, be to, teismas pasisakė ne apskritai dėl Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų taikymo apeliantės atžvilgiu visame pastarosios bankroto procese, bet tik toje dalyje, kiek tai susiję su lėšų paskirstymu. Todėl, remiantis apeliantės argumentais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi iškraipomas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 turinys.

52. Be to, teisės balsuoti kreditorių susirinkime ribojimas, savaime nepaneigia kreditoriaus teisės JANĮ nustatyta tvarka gauti lėšas už realizuotą turtą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu bus panaikintos taikomos sankcijos ir (ar) nesant kitiems pagrįstiems ribojimams jas gauti. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 išaiškinta, tam, kad būtų užtikrintas Reglamente Nr. 765/2006 numatytomis ir atsakovei taikytinomis sankcijomis siekiamų tikslų įgyvendinimas, turi būti sustabdytas piniginių lėšų mokėjimas atsakovei, o gautos piniginės lėšos už parduotą įkeistą turtą turi būti deponuotos pirmosios instancijos teismo depozitinėje sąskaitoje iki bus panaikintos atsakovei taikomos sankcijos.

53. Penkta, apeliantė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių (argumentų), kurios įrodytų, kad perleidžiamo turto rinkos vertė ar jo realizavimas kreditorių susirinkime siūlomu būdu pažeistų jos ar kitų jos kreditorių interesus, juolab kad 2025 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog nesiremia aplinkybe dėl per mažos turto pardavimo kainos ir nurodyto argumento nepalaiko (2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garo įrašas: 5 min. 43 sek. – 6 min. 47 sek.), be to, atskirajame skunde papildomai nurodė, kad susirinkime balsavo „prieš“ ne dėl siūlomo turto realizavimo būdo, o ginčas iš esmės kyla dėl balsavimo teisės realizavimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kreditorė dėl jai taikomų sankcijų neturėjo teisės spręsti klausimo dėl turto perleidimo bei nesant kitų objektyvių duomenų, kurie įrodytų skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad balsavimo teisės apribojimas neatitinka proporcingumo reikalavimų ar pažeidžia bendrovės ar kitų kreditorių interesus.

54. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pareiškėjos dalyvavimo kreditorių susirinkime teisė uždrausta nepagrįstai ir neteisėtai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė Reglamento 765/2006 nuostatas.

Dėl papildomos nutarties, kuria atsakovei priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo

55. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria atsakovei iš pareiškėjos priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

57. Minėta, pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 25 d. papildoma nutartimi tenkino atsakovės prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisė atsakovei patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti bankrutuojančios įmonės turėtas bylinėjimosi išlaidas papildomu procesiniu sprendimu, nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, kreditorės skundas atmestas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo išnagrinėtas.

58. Apeliantė atskiruoju skundu dėl 2025 m. balandžio 25 d. papildomos nutarties prašo: panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį, tenkinti atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – nepriteisti atsakovei iš pareiškėjos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų; nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį – sumažinti atsakovei iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė argumentuoja, kad: 1) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties įsiteisėjimu ir (arba) jos pakeitimu, tuo tarpu Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateiktas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties; 2) atmetus pareiškėjos skundą, teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo įvertinti ir proceso šalių elgesį ir turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė, pateikdama teismui skundą, naudojosi sąžiningai procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę į teisminę gynybą, nes jos kreipimąsi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo lėmė FNTT išvada. Tačiau atsakovė, siekdama galimai suklaidinti teismą arba sukelti abejones FNTT, kaip kompetentingos institucijos, išvadų pagrįstumu, pateikė vienos iš advokatų kontoros nuomonę, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip rašytinio įrodymo, galinčio pagrįsti nesutikimo su skundu atsikirtimus. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus dėl termino skundui pateikti praleidimo.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo dėl toliau nurodomų motyvų.

60. Pirma, netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties panaikinimo, nėra pagrindo nepriteisti atsakovei iš pareiškėjos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. šios nutarties 57 punktą).

61. Antra, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

62. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

63. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningus veiksmus, dėl to jai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ar būtų pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Advokatų kontoros nuomonę, kaip rašytinį įrodymą, su skundu pateikė pati apeliantė, taigi, apeliantės argumentas, kad advokatų kontoros nuomonę pateikė atsakovė, tokiu būdu, apeliantės nuomone, siekdama suklaidinti teismą ar sukelti abejones FNTT išvadų pagrįstumu, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad teismas atmetė atsakovės argumentus dėl termino skundui pateikti praleidimo, savaime nesudaro pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą, kadangi pasinaudojimas procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise gintis nuo pareikšto reikalavimo, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

64. Trečia, apeliantė, prašydama sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, kitų argumentų, dėl kurių priteistos išlaidos turėtų būti mažinamos, nenurodė.

65. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

67. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo ir atstovavimą 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdyje (DOK-21321).

68. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas, nustatytų Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčiuose, ir yra ženkliai mažesnė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, maksimali suma už atsiliepimo į skundą (ieškinį) parengimą sudarytų 5 839,75 Eur (2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) – 2 335,9 Eur x 2,5 koeficiento). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms, nors ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių.

69. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir sumažinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Dėl esminių atskirųjų skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

71. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtas, pagrįstas nutartis, kurių keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus skundą atmeta, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir papildomą nutartį palieka nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

73. Atmetus pareiškėjos atskiruosius skundus, ši neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą, todėl prašymas dėl jų atlyginimo (DOK-23069) netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

74. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

75. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

76. Atsakovė, pateikusi atsiliepimus į atskiruosius skundus, prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 6 655 Eur bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 3 630 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 16 d. pirmosios instancijos teismo nutarties ir 3 025 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 25 d. nutarties parengimą, pateikė 2025 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. liepos 30 d. 4 000 Eur mokėjimo nurodymą (DOK-3272). Nurodė, kad likusi suma bus apmokėta vėliau, nes šiuo metu įmonė neturi pakankamai lėšų. Nepaisant to, įmonė teisinių paslaugų sutartimi yra įsipareigojusi apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

77. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

78. Nagrinėjamu atveju dalis bylinėjimosi išlaidų sumokėta bei nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimama III ketvirtį (atitinkamai 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 337,70 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už vieno atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4), atitinkamai, už du atskiruosius skundus – 1 870,16 Eur (935,08 Eur x 2). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovei būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimus į atskiruosius skundus parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis bei įvertinus atsiliepimų į atskiruosius skundą turinį, apimtį, ginčo sudėtingumą, atsakovei iš apeliantės priteistina 1 870,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir 2025 m. birželio 25 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Auto Baltija”, juridinio asmens kodas 302726472, iš apeliantės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko automobilių gamykla“ – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos, juridinio asmens kodas 100320487, 1 870,16 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza