- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-276-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20574-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- D. O., S. R. J., J. B.
- Trečiasis asmuo
- R. O.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ir atsakovų D. O., S. R. J., J. B. bei trečiojo asmens R. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-848/2019 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovams D. O., S. R. J., J. B. dėl skolos priteisimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo R. O..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo D. O. 19 550,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755) bei priteisti iš atsakovų solidariai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2012 m. liepos 20 d. susituokė su trečiuoju asmeniu R. O.. Iki santuokos sudarymo ieškovei ir R. O. atsakovai D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieškovei ir D. O. sūnui R. O.. Po šio pažado ieškovė su R. O. pradėjo ginčo namą rekonstruoti ir pritaikyti savo šeimos poreikiams. Iki santuokos sudarymo, t. y. 2011 m. lapkričio 25 d. buvo užsakytas ir padarytas rekonstrukcijos/statybos projektas. Bendro ūkio vedimo faktas nuo 2008 m. tarp ieškovės ir R. O. nustatytas 2017 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017. 2012 m. pavasarį pradėti statybos darbai. Visi projektavimo ir statybos darbai buvo apmokėti iš ieškovės ir R. O. bendrų ir santuokinių lėšų, D. O. pinigų namo rekonstrukcijai nenaudojo. Viso rekonstravimo ir statybos darbams ieškovė su R. O. išleido 39 100,68 Eur piniginių lėšų. Rekonstravimo ir statybos darbai sustojo 2015 m. pabaigoje, kai tarp ieškovės ir R. O. kilo nesutarimai dėl bendro gyvenimo ateities. 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-11066-800/2016 ieškovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir skolos iš atsakovų priteisimo. Sužinoję apie priešieškinį, atsakovai D. O. ir R. S. J. 2016 m. gegužės 11 d., t. y. po dviejų dienų po priešieškinio pateikimo, pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2755) ginčo gyvenamąjį namą su žemės sklypu perleido dukrai atsakovei J. B.. Sudarius šią sutartį, atsakovui D. O. neliko turto, iš kurio galima būtų išieškoti jo skolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui D. O. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš ieškovės ir R. O. santuokoje įgytų piniginių lėšų, atsakovas D. O. turi grąžinti ieškovės ir R. O. išleistus pinigus atsakovo turto pagerinimui. Atsakovai D. O. ir R. S. J. su atsakove J. B. sudarė tariamą sandorį, siekdami išvengti turtinių prievolių, šis sandoris pažeidžia ieškovės, kaip D. O. kreditorės, interesus. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, siekiant išvengti skolos išieškojimo ir actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. O., S. R. J. ir J. B. atsiliepime ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atliekama iš atsakovų D. O. ir S. R. J. lėšų, kadangi jie planavo šiame turte gyventi ir tik vėliau, atsakovas D. O. pažadėjo ginčo turtą padovanoti atsakovei J. B.. Kadangi ginčo turtas, t. y. žemės sklypas, priklausė atsakovams D. O. ir S. R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai atsakovė S. R. J. pageidavo už savo turto dalį gauti kompensaciją pinigais, t. y. ji, skirtingai nei atsakovas, savo dalį atsakovei J. B. perleido, o ne padovanojo. 2009 m. birželio 12 d. atsakovas D. O. buvo išdavęs R. O. įgaliojimą tvarkyti visus su ginčo turtu susijus klausimus, kuriam pasibaigus 2011 m. balandžio 2 d. išdavė naują įgaliojimą. Jeigu atsakovai būtų ketinę perleisti trečiajam asmeniui ginčo turtą, tai būtų padarę iš karto, nebūtų išduoti įgaliojimai. Atsakovų sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ieškovės teisių, kadangi ginčo sandoris buvo atlygintinis. Ieškovės santuoka su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta tik 2012 m. liepos 20 d., o duomenų apie tai, kad iki tol ieškovė su trečiuoju asmeniu veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iš viso nėra. Ieškovė nepateikė 19 550,34 Eur dydžio reikalavimo teisę įrodančių duomenų, išskyrus du įrodymus – po santuokos sudarymo trečiojo asmens atliktus du mokėjimus už statybines medžiagas, kurių bendra suma 7 962,07 Eur, todėl ieškovės dalis atitinkamai galėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 981,03 Eur. Atsakovei J. B. nebuvo žinoma apie kokius nors ieškovės ir atsakovų D. O. ir S. R. J. susitarimus bei, kad ieškovė ar trečiasis asmuo būtų investavę kokias nors lėšas į ginčo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. O. ieškovei 16 107,95 skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16 107,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 11d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755); priteisė iš atsakovų D. O., S. R. J. ir J. B. lygiomis dalimis po 1 720,32 Eur ieškovei bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovei J. B. 49 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei po 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklausė D. O.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.. R. O. ir N. Č. (R.) susituokė 2012 m. liepos 20 d., o bendrą ūkį vedė nuo 2008 metų. Šis faktas nustatytas ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1005-800/2017. Atsakovai D. O. ir S. R. J. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei J. B. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) už 5 000 Eur.
6. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad neabejotinai nustatytos aplinkybės, jog ieškovė ir R. O. savo bendras ir santuokines lėšas investavo į atsakovui D. O. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė ir trečiasis asmuo nuo 2008 metų vedė bendrą ūkį ir jų įgytas turtas pripažintas bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis po ½, taip pat į tai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ieškovei iš atsakovo D. O. priteistina pusės lėšų, investuotų į D. O. priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukciją ir statybas, suma.
7. Dėl investuotų lėšų dydžio. Teismas, remdamasis byloje atliktos 2018 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu nustatė, kad iš viso ginčo namo atliktų statybos darbų kaina yra 29 319,70 Eur. Teismas taip pat pagrįstomis pripažino ieškovės pusę 2 896,20 Eur projektavimo darbų sumos, o 23,17 Eur darbininkų maitinimo išlaidas atmetė kaip nepagrįstas. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 19 550,34 Eur iš atsakovų tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo D. O. priteisė 16 107,95 Eur sumą investuotą į atsakovui priklausančio ginčo turto statybas. Teismas procesines palūkanas iš atsakovų ieškovei priteisė CK 6.210 straipsnio pagrindu.
8. Dėl actio Pauliana instituto taikymo. Teismas nustatė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Atsakovas D. O. ieškovei jos investuotų lėšų negrąžino, todėl ieškovė (kreditorė) ginčijamos 2016 m. gegužės 11 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. D. O. kito turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturėjo, jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skolos grąžinimui, todėl atsakovų sudarytas sandoris pažeidė ieškovės teises. Teismas nenustatė, kad atsakovai sandorį sudaryti privalėjo. Atsakovai D. O., S. R. J. ir J. B. sudarydami ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi – atsakovui D. O. apie ieškovės į ginčo turtą investuotas lėšas neabejotinai buvo žinoma, atsakovai visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad tarp šeimos narių yra labai artimi santykiai, todėl atsakovei J. B. nurodytos aplinkybės turėjo būti žinomos. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė santuokos nutraukimo byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš atsakovų priteisti į statybas investuotas lėšas. Ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 2016 m. gegužės 11 d., t. y. po dviejų dienų ieškovei pareiškus priešieškinį. Sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus yra pagrindas 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo gyvenamojo namo su žemės sklypu, pripažinti negaliojančia.
9. Dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamas turtas perleistas artimai giminaitei, už mažą kainą vykstant ieškovės ir trečiojo asmens skyrybų procesui, praėjus tik dviem dienoms, kai ieškovė teismui pateikė priešieškinį, atsakovė J. B. jau turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir nėra įrodymų, kad šiuo metu ginčo nekilnojamuoju turtu rūpinasi, ginčo turtas buvo statomas ieškovės ir trečiojo asmens lėšomis šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, jog sudarydamos ginčo sandorį šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, sandoris realiai nebuvo vykdomas, todėl 2016 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu.
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą patenkintas iš dalies – 82 proc., o reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį patenkintas 100 proc., todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93 proc. , o atmestų – 7 proc. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 549,42 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteista po 1 720,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 549,42 Eur x 93 proc. = 5 160,96 Eur /3 = 1 720,32 Eur). Atsakovė J. B. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai iš ieškovės priteista 49 Eur (700 Eur x 7 proc. = 49 Eur). Valstybės 25,16 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistos lygiomis dalimis (po 7,80 Eur) iš atsakovų, o iš ieškovės nepriteistos nes jos neviršijo nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo D. O. ieškovei 19 527,17 Eur skolą. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1.1. Sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 3 419,22 Eur priteisimo nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista;
1.2. Teismas sprendimą grindė išimtinai eksperto išvada ir eksperto rašytiniais paaiškinimais, tačiau tai nebuvo kliūtis vadovautis ieškovės padarytais statybos išlaidų paskaičiavimais ir paaiškinimais bei šias išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais;
1.3. Ieškovės pridėtuose išlaidų paskaičiavimuose yra nurodytos išlaidos namo perdangos plokštėms bei skardinės stogo dangos, kaminų skardinimo ir lietaus sistemos elementams, taip pat jų atvežimui apmokėti, kurių nevertino ekspertas;
1.4. Perdangos plokščių kainą ir jos sumokėjimą patvirtina 2012 m. spalio 25 d. gelžbetoninių gaminių užsakymo sutartis gyvenamajam namui, sudaryta tarp UAB „Betonika“ ir R. O., UAB „Betonika“ R. O. 2012 m. lapkričio 12 d. išrašyta sąskaita-faktūra; 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 9 d. avanso UAB „Betonika“ už perdangos plokštes pavedimai, 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. spalio 26 d. R. O. padaryti pavedimai. Skardinės stogo dangos, kaminų skardinimo ir lietaus sistemos elementų ir jų atvežimo kainą patvirtina 2012 m. spalio 8 d. sutartis-užsakymas dėl statybinių medžiagų pirkimo su UAB „Gotinga“ bei sąskaitos apmokėjimui už medžiagas;
1.5. UAB „Betonika“ sąskaitoje nurodyta suma už perdangos plokštes 3 530,88 Eur (12 191,39 Lt), UAB „Gotinga“ sąskaitose nurodyta suma už skardinimo medžiagas 4 378,91 Eur (15 119,49 Lt), todėl bendra suma, kuri turėtų būti pridėta prie teismo eksperto nustatytos statybos medžiagų ir darbų vertės yra 3 954,90 Eur (1/2 dalis nuo 7 909,79 Eur).
12. Apeliaciniame skunde atsakovai ir trečiasis asmuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti pilnai, priteisti iš ieškovės atsakovų ir trečiojo asmens turėtas visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
2.1. Sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos;
2.2. Teismas nenustatė prievolės atsiradimo momento ir jį susiejo tik su tariamai tarp trečiojo asmens bei ieškovės vykdoma jungtine veikla.
2.3. Ieškovė nepagrįstai ir melagingai yra nurodžiusi, kad iki santuokos sudarymo ieškovei ir būsimam sutuoktiniui R. O., D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą padovanoti ieškovei ir R. O.. Po šio pažado ieškovė su R. O. pradėjo žadamą dovanoti turtą rekonstruoti ir pritaikyti savo šeimos poreikiams. Teismui sprendimu pripažinus šią ieškovės aplinkybę pagrįsta, sprendime visiškai nepasisakyta, kas tai įrodo, kad buvo toks ir ne kitoks susitarimas ir kada. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (notaro patvirtinti įgaliojimai) paneigia ieškovės teiginius ir teismo padarytą nepagrįstą išvadą dėl susitarimo dovanoti nekilnojamąjį turtą. Teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime iš esmės apie tai nepasisakė;
2.4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino jungtinės veiklos institutą reglamentuojančias teisės normas, taikė prezumpciją dėl lygių partnerių įnašų, neišplėtojo kiekvienos šalies indėlio į statybas ir neteisingai sprendė dėl bendrosios nuosavybės dalių ir šalių įnašų dydžio;
2.5. Teismas ieškovės ir trečiojo asmens gyvenimą kartu sutapatino su santuoka, todėl nepagrįstai sprendė, kad šalys tariamam bendram tikslui leido bendras pajamas, nors šiuo atveju negali būti kalbos apie bendras pajamas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nustačius, kad šalys turėjo bendrą tikslą, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykiu, tačiau ir tokiu atveju turi būti nustatyta, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011);
2.6. Nekilnojamajam turtui sukuriant ar jį pagerinant šalims gyvenant bendrai, tačiau nesant rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški šalių valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą; kai jungtinę veiklą pietoj antys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Ieškovė yra sumokėjus tik dalį pinigų už namo projektą (tik 1000 Lt) ir avansą už perdangos plokštes ir tik trečiojo asmens pinigais, kuriam juos davė atsakovas, į tai kad tarp šalių bendras gyvenimas netruko ilgą laiką ir jis nebuvo nuolatinis bei pastovus (R. O. dažnai buvo išvykęs iš Lietuvos į misijas), o gyvenimo kartu faktas nelemia nuosavybės teisių, teismui nesudaro pagrindo išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;
2.7. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtą statybą) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi), tai šis sandoris turi būti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį;
2.8. Teismas visiškai nepagrįstai ieškovei priteisė 2 896,20 Eur sumą. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti pusę 2 896,20 Eur projektavimo darbų sumos pagal pateiktą sąskaitą. Teismas nevertino, kokiu pagrindu ieškovei turėtų būtų priteista nurodyta suma, kai tarp ieškovės ir trečiojo asmens jokios jungtinės veiklos nebuvo, o ieškovė yra sumokėjusi tik 1 000 Lt avansą, nes kita dalis buvo sumokėta už projektą trečiojo asmens R. O.;
2.9. Ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes nebuvo sudaryta jokia sutartis (jungtinės veiklos, bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, rangos sutartis ar pan.). Ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą D. O., o trečiajam asmeniui R. O. jokių reikalavimų nebuvo pareikšta. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės interesų. Nesant šių pirmųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, neturi reikšmės ir kitos neteisingai konstatuotos sąlygos;
2.10. Teismas, priteisdamas ieškovei pinigų sumas, išimtinai vadovavosi eksperto išvada ir atmetė kitus pateiktus rašytinius įrodymus, kurie prieštarauja eksperto išvadai, ieškovės sudarytai statybų išlaidų sąmatai ir juose nurodytoms sumoms. Teismas iš esmės netyrė atsakovų nurodytų aplinkybių, pateiktų foto nuotraukų ir pan. Teismas eksperto akto nesulygino su nupirktų medžiagų kiekiu ir sumomis (UAB „Gotika“) sąskaita, neatsižvelgė, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu ir nebuvo samdomi kiti asmenys (visose foto nuotraukose matyti, kad statybvietėj dirba atsakovas ir trečiasis asmuo), nebuvo naudojami kiti statybų agregatai (kaip kranas ar benzininis gręžtuvas). Nebuvo nuomojami pastoliai (foto nuotraukos patvirtina, kad buvo naudojami savadarbiai pastoliai), tvoros stulpelių kiekis neatitinka ir prieštarauja antstolės konstatuotoms faktinėms aplinkybėms (antstolė konstatavo 56 vnt. tvoros stulpelių, ekspertas 66 vnt.), nevertinta, kad dalis medžiagų buvo grąžinta, tačiau į sąmatą įtraukta, neįvertinta, kad atsakovė J. B. savo asmenines lėšas investavo į ginčo statybas, kurios negalėjo būti priteisiamos. Nevertinta ir visuotinai žinoma aplinkybė, jog statant statinį ūkio būdu, jo statybos kaštai visada yra mažesni, sunaudojama mažiau statybinių medžiagų, nesamdant kitų asmenų nemokami mokesčiai, o statybinių medžiagų kiekiai iš esmės neatitinka „Sistela“ eksperto skaičiavimo sistemai;
2.11. Teismas neatsižvelgė į D. O. gautas pajamas dėl išmokos dėl ligos ir netekto nedarbingumo, kas sudarė ženklias įplaukas į šeimos biudžetą. Atsakovas neturėjo bankinės kortelės, todėl už statybines medžiagas atsiskaitė grynais pinigais. Į sąmatą įtraukti darbai, kurie buvo atliekami ūkio būdu - mūrinimo darbai, stogo darbai, pamatų liejimas, tvoros statymas, nors teismui pateikti įrodymai įrodo, kad statyba buvo vykdoma nesamdant fizinių asmenų ir nemokant jiems už atliktus darbus. Pamatų atkasimas buvo atliekamas pačio atsakovo D. O.. Ekspertas išvadas paskaičiavimus pateikė pagal pastato planą - brėžinį ir nematė faktiškai atliktų darbų, o rėmėsi tik pagal medžiagų kiekį ir namo planu-projektu. Nebuvo naudojami jokie mechanizmai vykdant stogo įrengimo darbus. Pastoliai buvo sukonstruoti vietoje iš antrinės medienos. Lietaus nuvedimo sistema nebuvo įrengta pilnai - neįrengti lietaus nuvedimo vamzdžiai. Tačiau į sąmatą tai įskaičiuota kaip pilnai atlikti darbai. Stogo vėjalentės, stogo skardinimas, karnizo lentos neįrengtos pilnai, o ekspertas paskaičiavo tai kaip pilnai atliktus darbus. Ekspertas paskaičiavo sklypo formavimo atliktus darbus. Žemės sklypo aukštis matosi ir antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurį galima palyginti su teismo eksperto darytomis nuotraukomis 2018 m. Eksperto fotonuotraukų darymo metu sklypas ženkliai pakeltas. Eksperto paskaičiuoti monolitiniai betoniniai pamatai neatitinka tikrovės, kadangi iš antstolės protokolo matyti, kad dalis pamato buvo įrengta vėliau, nei kilo teisminis ginčas. Ieškovė prie sąmatos pridėjo sumą, sumokėtą už kietos žalios vielos tvoros segmentus, tačiau jie buvo grąžinti atgal į prekybos centrą;
2.12. Teismas netinkamai išsprendė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, sandorį pripažinus negaliojančiu. Šiuo konkrečiu atveju, pripažinus atsakovų sandorį negaliojančiu ir nukreipus ieškovės prievolės įvykdymą į turtą, nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja prievolė. Iki teismo sprendimo priėmimo nėra ir nebuvo įvardijama konkreti suma, kurią kreditorius privalėtų padengti kad ir geranoriškai, t. y. nenustatyta prievolė ir į kokią sumą. Tik priėmus teismo sprendimą sukuriama prievolė ir į konkrečią sumą, kurios atsiradimo momentas - teismo sprendimo įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties atsiranda piniginė prievolė ir kreditoriui atsiranda procesinės palūkanos iš skolininko, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ir trečiojo asmens 1 306,80 Eur ieškovės patirtas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovų pažadėjimas dovanoti ginčo turtą buvo. Jeigu tokio pažado nebūtų buvę, ieškovė su R. O. niekada nebūtų pradėję vykdyti statybos darbų ir investavę į D. O. nekilnojamąjį turtą pinigines lėšas;
3.2. Dovanojimo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes nei 2009 m., nei 2011 m. ginčo turto nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, turto nuosavybė buvo įteisinta tik 2015 m.;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017 neginčytinai yra nustatytas prejudicinis faktas, jog ieškovė ir R. O. bendrą ūkį vedė nuo 2008 metų. Todėl apeliantų teiginiai apie negalimas bendras pajamas yra nepagrįsti;
3.4. Apeliantų argumentai dėl notarinės formos reikalavimų jungtinės veiklos sutarčiai nepagrįsti. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.)
3.5. Kadangi ieškovė nuo 2008 m. vedė bendrą ūkį su R. O., o jų įgytas turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, todėl laikytina, kad visos lėšos yra bendros, todėl teismas tinkamai priteisė pusę sumokėtų lėšų architektei už namo projektavimą;
Šalies argumentai
3.6. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas priskaičiavo samdomų asmenų darbą. Samdytų asmenų darbas buvo naudojamas tik mūrinimo darbams, kaminų mūrinimui, perdangos tarp pirmo ir antro aukšto įrengimui. Šios aplinkybės matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų bei byloje surinktų įrodymų. Sklypo lyginimui ir privažiavimo iki namo įrengimui buvo samdomos įmonės;
3.7. Iš ieškovės teismui pateiktų skaičiavimų ir trečiojo asmens sąskaitos išrašų matyti, kad R. O. su J. B. visiškai atsiskaitė, todėl ji neturėjo jokio motyvo prisidėti prie brolio šeimos namo statybų finansiškai;
3.8. Neatitinka tikrovės apeliantų teiginiai, kad nėra nustatytos bei įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos;
3.9. Teismas tinkamai įvertino D. O. gaunamas pajamas ir galimybes sukaupti lėšas. Atsakovas D. O. gyveno iš einamųjų pajamų nieko nekaupdamas, be to dar ir skolindamasis. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis į namo statybas investavo grynaisiais pinigais, kadangi tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
3.10. Kritika teismo ekspertui D. K. yra nepagrįsta. Apeliantai turėjo visas galimybes apklausti ekspertą teismo posėdyje, užduoti klausimus raštu, prašyti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Apeliantai tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Pastolių nuomos ekspertizės akte apskritai nėra nurodyta. Pamatų stiprinimo darbus atliko R. O., nes D. O. dėl sveikatos problemų tokių darbų apskritai nėra pajėgus atlikti;
3.11. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Dar iki šios bylos iškėlimo 2016 m. gegužės 9 d. priešieškinyje santuokos nutraukimo byloje nurodytas D. O. prievolės dydis;
3.12. Apeliantai skundą grindžia teismų praktika, kuri nėra faktinėmis aplinkybėmis tapati ar labai panaši, todėl ja vadovautis nereikėtų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti pilnai; priteisti iš ieškovės atsakovų ir trečiojo asmens turėtas visas bylinėjimosi išlaidas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepime nurodė, kad iš apeliacinio skundo reikalavimo akivaizdu, kad apeliantė siekia pakartotinai prisiteisti 19 527,17 Eur sumą, kas neatitinka buvusios ginčo apimties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinių skundų argumentų
16. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklausė D. O.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.. R. O. ir N. Č. (R.) susituokė 2012 m. liepos 20 d., o bendrą ūkį vedė nuo 2008 metų. Šis faktas nustatytas Kauno apylinkės teismo 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1005-800/2017. Atsakovai D. O. ir S. R. J. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei J. B. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) už 5 000 Eur.
17. Ieškovė byloje teigė, kad iki santuokos sudarymo atsakovai D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieškovei ir D. O. sūnui R. O.. Po šio pažado ieškovė su R. O. pradėjo ginčo namą rekonstruoti ir pritaikyti savo šeimos poreikiams. Ieškovei ir trečiajam asmeniui R. O. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį savo pinigines lėšas investavo į atsakovui D. O. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Rekonstravimo ir statybos darbai sustojo 2015 metais pabaigoje, kai tarp ieškovės ir R. O. kilo nesitarimai dėl bendro gyvenimo ateities. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1005-800/2017 tarp ieškovės ir R. O. santuoka buvo nutraukta ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Kadangi atsakovo D. O. priklausantis turtas buvo pagerintas iš jos ir R. O. bendrų piniginių lėšų, iš viso 39 100,68 Eur, todėl ieškovės nuomone, atsakovas D. O. turėtų jai kompensuoti pusę šios sumos – 19 550,34 Eur. Be to, ieškovė prašė panaikinti 2016 m. gegužės 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių bei CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžiančia kreditoriaus teises.
18. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. O. ieškovei 16 107,95 skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16 107,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 11d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755); priteisė iš atsakovų D. O., S. R. J. ir J. B. lygiomis dalimis po 1 720,32 Eur ieškovei bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovei J. B. 49 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei po 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
19. Apeliantai atsakovai ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo teisės teismas nenustatė prievolės atsiradimo momento ir jį susiejo tik su tariamai tarp trečiojo asmens bei ieškovės vykdoma jungtine veikla, tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas ieškovės ir trečiojo asmens gyvenimą kartu sutapatino su santuoka, todėl nepagrįstai sprendė, kad šalys tariamam bendram tikslui leido bendras pajamas. Gyvenimo kartu faktas, apeliantų nuomone, nesudaro pagrindo išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantai nurodė, kad ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą D. O., nes nebuvo sudaryta jokia sutartis (jungtinės veiklos, bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, rangos sutartis ar pan.), todėl 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis negalėjo pažeisti ieškovės interesų. Be to, nesutikdami su ieškovei priteista pinigų suma, apeliantai nurodo, kad teismas vadovavosi tik eksperto išvada ir atmetė kitus pateiktus rašytinius įrodymus, kurie prieštarauja eksperto išvadai, ieškovės sudarytai statybų išlaidų sąmatai ir juose nurodytoms sumoms.
20. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo D. O. ieškovei 19 527,17 Eur skolą. Apeliantės nuomone, sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 3 419,22 Eur priteisimo nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista, nes teismas sprendimą grindė išimtinai eksperto išvada ir eksperto rašytiniais paaiškinimais, tačiau tai nebuvo kliūtis vadovautis ieškovės padarytais statybos išlaidų paskaičiavimais ir paaiškinimais bei šias išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl susitarimo tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovų
21. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą grindžia faktine aplinkybe, jog D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti ieškovei ir D. O. sūnui R. O.. Ieškovės nuomone, šalių susitarimo dėl nekilnojamojo turto padovanojimo atsakovai neįvykdė, todėl ieškovė prašė priteisti ½ dalį į atsakovo nekilnojamąjį turtą investuotų piniginių lėšų ir dėl to kaip kreditorė ginčijo 2016-05-11 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).
22. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. N. v. I. D., R. D., byla Nr. 3K-3-575/2004).
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui R. O. ir ieškovei gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį šalys 2011-2015 metais investavo į atsakovui D. O. priklausantį nekilnojamąjį turtą pinigines lėšas ir to pakako, kad teismas priimtų sprendimą priteisti iš atsakovo D. O. pusę lėšų, investuotų į jam priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukciją. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas skolininką ir kreditorių siejančios prievolės atsiradimo momentas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Kaip minėta, ieškovė byloje yra nurodžius, kad iki santuokos sudarymo ieškovei ir trečiajam asmeniui R. O., D. O. ir S. R. J. pažadėjo D. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) padovanoti ieškovei ir R. O.. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė kokie įrodymai patvirtina tarp šalių buvusį tokį susitarimą, netyrė ir nenustatė tokio susitarimo sudarymo momento.
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nustačius, kad šalys turėjo bendrą tikslą, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykių, tačiau ir tokiu atveju turi būti nustatyta, į ką buvo nukreikta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teises buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
25. Atsakovai byloje nesutiko su ieškovės argumentu, kad D. O. ir S. R. J. žadėjo padovanoti ieškovei ir trečiajam asmeniui R. O. gyvenamąjį namą su sklypu. Atsakovo D. O. teigimu, tretysis asmuo R. O. padėjo jam rekonstruoti gyvenamąjį namą, rekonstrukcija buvo atliekama iš D. O. ir S. R. J. lėšų. Iš byloje esančių įgaliojimų matosi, kad 2009-06-12 atsakovas D. O. buvo išdavęs R. įgaliojimą tvarkyti visus su ginčo turtu susijusius klausimus, o šiam įgaliojimui pasibaigus 2011-04-02 buvo išduotas antras įgaliojimas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo pirmosios instancijos teismas šių įgaliojimų netyrė ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje tik nustačius susitarimo momentą dėl nekilnojamojo turto perleidimo bei tai pagrindžiančius įrodymus, būtų galima daryti išvadą dėl kreditoriaus teisių pažeidimo bei ieškovės ir trečiojo asmens patirtų išlaidų pagrįstumo.
Dėl ieškovei priteistų piniginių lėšų dydžio
27. Pirmosios instancijos teismas ieškovei N. R. priteisdamas 16 107,95 Eur skolą, vadovavosi 2018-08-20 ekspertizės aktu, kuriuo buvo nustatyta atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 29 319,70 Eur ir priteisė ieškovei 14 659,85 Eur (29 319,70 Eur : 2) bei 1448,10 Eur ( ½ dalį 2896,20 Eur sumos, kuri sumokėta už namo projektavimo darbus).
28. Teismas nurodė, kad 2011-04-15 projektavimo darbų sutartį su architekte J. V. sudarė R. O., o pinigus mokėjo abu. Tačiau byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 164 , t. 2, b. l. 72, t. 4, b. l. 169) patvirtina piniginių sumą pervedimą iš R. O. sąskaitos į N. Č. sąskaitą ( 2011-07-20 – 2000 Lt, 2011-08-15 – 2000 Lt, 2011-08-16 – 2000 Lt). Taip pat į bylą pateiktas 2011-10-25 prekių (paslaugų) pirkimo –pardavimo kvitas Nr. 3023356 išrašytas J. V. prekių (paslaugų) pirkėjai N. Č. už vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą 10 000 Lt sumai ( t. 1, b. l. 16). Kaip matyti, pinigai buvo sumokėti dar iki santuokos sudarymo, todėl teismas turėjo ištirti ir nustatyti kokias pinigų sumas sumokėjo kiekvienas atskirai ir ar buvo mokama iš ieškovės ir trečiojo asmens bendrų pinigų.
29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matosi, kad 2012-10-25 gelžbetoninių gaminių užsakymo sutartis gyvenamajam namui sudaryta tarp UAB „Betonika“ ir R. O. (t. 1, b. l. 17-19) bei R. O. 2012-11-12 UAB „Betonika“ išrašė sąskaitą-faktūrą (t. 1, b. l. 20); 2013-10-08 sutartis-užsakymas dėl statybinių medžiagų pirkimo sudaryta su UAB „Gotinga“ ir R. O., PVM sąskaitos faktūros už medžiagas išrašytos R. O. (t. 1, b. l. 30-32). Šalims gyvenant santuokoje buvo atlikti šie mokėjimai: UAB „Betonika“ už perdangos plokštes ieškovė pervedė 2012-11-05 – 3000 Lt, 2012-11-09 – 1911,39 Lt (t. 1, b. l. 21-22). R. O. UAB „Betonika“ už perdangų plokštes 2012-11-08 pervedė 4 000 Lt ir 2012-10-26 – 4 000 Lt (t. 1, b. l. 23-24). R. O. už statybines medžiagas UAB „Gotinga“ 2013-08-30 sumokėjo 5 000 Lt (t. 1, b. l. 27), 2013-10-18 – 10 300,18 Lt (t. 1, b. l. 28).
30. Be to, pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą R. O. banko sąskaitų išrašų padarė išvadą, kad eilę kartų R. O. pirko parduotuvėse prekiaujančiose statybinėmis medžiagomis ( t. 3, b. l. 1-28, 32-57, t. 8, b. l. 113-117), tačiau nenustatė, kada ir kokios statybinės medžiagos, už kokias pinigų sumas buvo perkamos ir kur buvo panaudotos. Teismas taip pat konstatavo, kad 2013-11-04 R. O. atliko pavedimą J. B. 2670 Lt sumoje, nurodant „už atliktus darbus sklype“, tačiau iš R. O. AB SEB banko sąskaitos išrašo matosi, kad tokio pavedimo 2013-11-04 nebuvo.
31. Kaip matosi, ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė dokumentus, įrodančius statybinių medžiagų įsigijimą, tačiau iš banko sąskaitų išrašų, nesant kitokių įrodymų, nėra galimybės nuspręsti kokios statybinės medžiagos ir už kokią pinigų sumą buvo įgytos. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matosi, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei pinigines sumas vadovavosi vien ekspertizės aktu ir nevertino visų pateiktų dokumentų, todėl sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizės akto išvada nebuvo sulyginta su nupirktų medžiagų kiekiu, nebuvo atsižvelgta, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu ir nebuvo samdomi kiti asmenys, nevertinta, kad dalis medžiagų buvo grąžinta (t. 3, b. l. 77) ir kad atsakovė J. B. savo asmenines lėšas investavo į ginčo statybas (t. 2, b. l. 105-106), todėl teismo ieškovei priteista pinigų suma negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.
32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą neišnagrinėjo kiekvienos šalies indėlio į statybas ir todėl neteisingai sprendė dėl bendrosios nuosavybės dalių ir šalių įnašų dydžio. Teismas nustatęs, kad ieškovė ir trečiasis asmuo iki santuokos sudarymo gyveno kartu padarė išvadą, kad šalys leido ir bendras pajamas. Tačiau šiuo atveju turėjo būti tiriama ir pasisakoma atskirai dėl kiekvienos šalies indėlio sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bei nustačius, kokio dydžio lėšos buvo investuotos į nekilnojamojo turto rekonstrukciją santuokos metu ir ar tai buvo sutuoktinių bendros lėšos, būtų galima vertinti ekspertizės akto išvadą bei spręsti dėl ieškovei priteistinų investuotų lėšų dydžio.
Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir procesinės bylos baigties
33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.