Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Šiaulių vandenys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4924-641/2016 pagal ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinys pareikštas pasinaudojant alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklėmis, numatytomis CPK 30 straipsnio 9, 12 dalyse. Kadangi tarp ieškovės ir palikėjo P. S. buvo sudaryta viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl paslaugų teikimo į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. aiški ieškovo sutarties įvykdymo vieta, todėl ieškinį ieškovė reiškė pagal sutarties įvykdymo vietą Šiaulių apylinkės teismui.

2. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog tarp ieškovės ir palikėjo P. S. rašytinė viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pasirašyta nebuvo. Ieškovės teigimu, ieškinys Šiaulių apylinkės teismui buvo pareikštas pagrįstai, atsižvelgus į sutarties įvykdymo vietą, į tai, jog paslaugos buvo teiktos Šiaulių mieste, todėl ir bylą yra galima nagrinėti, pagal alternatyvaus teismingumo taisykles, ten, kur yra turto, kuriam teikta paslauga, buvimo vieta. Mano, jog viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties standartinėse sąlygose sutarties įvykdymo vieta turi būti nurodyta, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtinančius įrodymus į bylą teikti atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Ieškovei neįrodžius, kad standartinėse viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose buvo numatyta sutarties įvykdymo vieta, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos ar išimtinio teismingumo, teismas pripažino, kad ieškovės nurodyta sutarties įvykdymo vieta yra tik jos prielaidos, siekiant, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagal ieškovės buveinę. Teismas ieškovės nurodytus argumentus dėl alternatyvaus teisingumo taisyklių taikymo laikė nepakankamais konstatuoti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu susitarė dėl sutartinių prievolių, atsiradusių iš viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, įvykdymo vietos. Teismas vertino, kad toks ieškinys ieškovės pasirinkimu negali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, todėl šiuo atveju teismas taikė bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) konstatuodamas, kad ieškovės ieškinys Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, šią bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą dėl teritorinio teismingumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nesant byloje pateiktos sutarties, kurioje būtų nurodyta jos įvykdymo vieta, ieškovė negali pasirinkti alternatyvaus teritorinio teismingumo, ir nepagrįstai sprendė, kad ginčas nagrinėtinas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles. Iš LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų apeliantei akivaizdu, kad sutarties įvykdymo vieta visada bus konkretus butas, šiuo atveju butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė remiasi Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28,42 punktais ir CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostata tvirtindama, kad sutarties įvykdymo vieta yra butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės pareikštas ieškinys visiškai atitinka CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatą.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti teisės normų, reglamentuojančių teismingumą pagal ieškovės pasirinkimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tarp apeliantės ir palikėjo P. S. buvo sudaryta rašytinė viešoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog standartinėse viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygose būtų numatyta sutartinio teismingumo išlyga arba aiškiai aptarta sutarties įvykdymo vieta. Atkreipia dėmesį į tai, kad sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Šiuo atveju jokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalies nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ieškinį Šiaulių apylinkės teismui pareiškė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 ir 12 dalimis, pagal sutarčių įvykdymo vietą. Pirmosios instancijos teismas taikė bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę konstatuodamas, kad, nesudarius rašytinės sutarties, standartinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąlygos nenumato sutarties įvykdymo vietos, todėl šalys nebuvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos ar išimtinio teismingumo.

9. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.

10. CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovė yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnio 9 dalis leidžia ieškinius dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pareikšti taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindžia konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ir turto palikėjo P. S. sudaryta viešąja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi, teigdama, kad ieškinys gali būti teikiamas pagal šioje sutartyje nurodytą įvykdymo vietą.

11. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).

12. Aiškinant CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Šiuo konkrečiu atveju pati apeliantė pripažįsta, kad rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta, nėra, tvirtindama, kad tokią viešąją sutartį šalys sudarė konkliudentiniais veiksmais. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Šiuo konkrečiu atveju sutartimi šalys nesusitarė dėl procesinės teisės normų ginčui spręsti taikymo, taigi nepasirinko teismingumo, t. y. į kurį teismą kreiptis, kilus ginčui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sutartinio teismingumo šiuo atveju nėra.

13. Atskirasis skundas dėl sutarties įvykdymo vietos grindžiamas LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764), Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28,42 punktais ir CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigiant, kad sutarties įvykdymo vieta yra atsakovės paveldėtas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Visų pirma, apeliantė nepagrįstai sutarties įvykdymo vietą konkrečiai sieja su atsakovės paveldėtu butu, nes viešoji vandens tiekimo sutartis dėl paslaugų tiekimo paprastai sudaroma su turto savininku. Paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties įvykdymo vieta besąlygiškai yra susijusi su atsakovės paveldėtu butu. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai susiję tik su atsakovės pareiga atsiskaityti už palikėjo įsipareigojimus, todėl ieškinys apeliantės pasirinkimu negali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę. Kadangi bylos šalys nėra sudariusios susitarimo dėl sutarties vykdymo vietos ir nesusitarė dėl išimtinio teismingumo, o CPK 30 str. 9 d. numatytas alternatyvus teismingumas gali būti taikomas tik pareiškiant ieškinius dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 str.) ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.