Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė” ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti, nenustačius svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovo pateiktos ekrano kopijos dėl bankinių operacijų (lėšų nurašymo) ir dėl Užimtumo tarnybos sprendimo suteikti atsakovui bedarbio statusą ne tik neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti pagal atskirojo skundo dalyką (dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), tačiau šie įrodymai apskritai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui.

19. Pažymėtina tai, kad vien atsakovo pateikta nuotrauka su vaistų (antidepresantų) dėžute ir greta jos padėta atsakovo tapatybės kortele, savaime nepatvirtina to, kad atsakovui yra diagnozuota depresija ir šių vaistų vartojimas buvo priskirtas būtent atsakovui (jam išrašytas receptas). Be to, net ir pasitvirtinus nurodomai aplinkybei, ji pati savaime, nesant kitų sąlygų, šiuo atveju nesudarytų esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, dėl to toks įrodymas laikytinas pertekliniu. Tuo tarpu atsakovo pateiktas susirašinėjimas su Finbee jau yra byloje – atsakovas jį buvo pateikęs kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl jo pateikimas su atskiruoju skundu laikytinas pertekliniu.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atsakovo atskirajame skunde pateiktų prašymų

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sąlygas, subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl jos teikimo, konstatuotina, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas paskirti jam išimties tvarka valstybės garantuojamą advokatą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

25. Pažymėtina tai, kad teismas nėra subjektas, įgaliotas spręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (ją inicijuoti, suteikti, užtikrinti) dalyvaujantiems byloje asmenims. Pasirūpinti atstovavimu byloje – pasitelkti valstybės garantuojamą atstovą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikus ir pagrindus prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą) ar samdomą advokatą yra dalyvaujančių byloje asmenų, o ne teismo, pareiga. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustatė, kad atsakovas neatitinka sąlygų antrinės teisinės pagalbos teikimui ir atmetė tokį atsakovo prašymą, nėra pagrindas šį klausimą, peržengiantį teismo kompetencijas ribas, spręsti teismui ir užtikrinti atsakovą atstovaujančio advokato dalyvavimą byloje.

27. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašydamas išreikalauti konkretų įrodymą, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis siekė gauti įrodymus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodymų negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2004). Taigi pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymą išreikalauti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas atsakovo prašymas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti tokio atsakovo prašymo. Pažymėtina tai, kad tarnybos priimti sprendimai nelaikytini įrodymais civiliniame procese, galinčiais patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes dėl ginčo dalyko. Šiuo atveju pats sprendimo patekimas būtų aktualus tik atsakovui siekiant įrodyti procesiniu aspektu svarbią aplinkybę – atsakovo atstovavimo byloje faktą. Kadangi atsakovas nurodo, kad jam antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta ir bylą teisme jis veda pats, t. y. nėra ginčo dėl to, kad atsakovas byloje nebuvo ir nėra atstovaujamaas profesionalaus teisininko – advokato, sprendimo, kuriuo atsakovui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (ne)pateikimas teismui neturi teisinės reikšmės.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus iš Tele2, UAB „Gelvora-Sergel“ ir UAB „Julianus Inkaso“ apie galimai buvusius skambučius atsakovui, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

30. Pažymėtina tai, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Atsakovas prašomu išreikalauti įrodymu iš Tele2 siekia įrodyti, kad ieškovė su atsakovui suteikta paskola susijusiais klausimais telefonu bendravo su atsakovu. Visgi šių aplinkybių įrodinėjimas nėra susijęs su ginčo esme ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjant atskirąjį skundą, t. y. nei pagrindžia, nei paneigia jokių klausimui išspręsti teisiniu aspektu reikšmingų aplinkybių, todėl prašymas išreikalauti iš Tele2 apie tai, kada atsakovui iš Finbee buvo daromi skambučiai atmestinas.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Gelvora-Sergel“ ir UAB „Julianus Inkaso“ šioje byloje nėra dalyvaujančiais byloje asmenimis, todėl atsakovo argumentai, susiję su šiomis bendrovėmis ir jų tarpusavio santykiais, siekis pagrįsti jų atliekamus veiksmus (atsakovui daromus skambučius), apskritai peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Kadangi atsakovo prašymas išreikalauti įrodymus iš šių bendrovių neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, jis netenkintinas.

32. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai: „darytina išvada <...>, dėl ko atsakovas aktyviais veiksmais turėjo domėtis ir rūpintis proceso eiga“ yra antikonstituciniai, todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia ne ta aplinkybe, kad tam tikras byloje taikytinas teisės aktas ar jo dalis galimai prieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad sprendimo už akių priėmimas byloje buvo nulemtas būtent paties atsakovo pasyvumo (nesidomint, nesirūpinant teisminio proceso eiga).

36. Kadangi teismo procesiniame sprendime nurodytų motyvų vertinimas nepatenka į CPK 3 straipsnio 3 dalies reguliavimą, atsakovui atskirajame skunde dėstant nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus (įskaitant ir tuos, dėl kurių atsakovas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį), dėl jų, apeliacine tvarka tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, šioje nutartyje pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis atsakovo nurodomais argumentais, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl atsakovo prašymas atmestinas.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (ne)pagrįstumo

38. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo.

39. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

40. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

41. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

42. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą (apie teismo posėdį), todėl vien dėl to negalėjo byloje būti priimtas sprendimas už akių.

44. CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

45. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

47. Per teismo nustatytą terminą (iki 2022 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai)) atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus, 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovui tenkino iš dalies.

48. Po sprendimo už akių byloje priėmimo, atsakovas 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė praleidęs teismo nustatytą 14 dienų terminą, 2022 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Teismas išaiškino, kad atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo už akių priėmimo pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. Ši teismo nutartis atsakovui įteikta 2022 m. spalio 7 d.

49. Teisme 2022 m. spalio 24 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame jis nurodė, kad nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir neturėjo realių galimybių apsiginti, todėl prašė peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių.

50. Teismas skundžiama 2022 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti, konstatavęs, kad atsakovas praleido 20 dienų terminą jam pateikti, taip pat tai, kad atsakovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti šį praleistą terminą. Atsakovui nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas sprendė, kad teismo iniciatyva spręsti termino atnaujinimo klausimą taip pat nėra pagrindo.

51. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde ir nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą, tačiau tą paneigia anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju atsakovui ieškinys ir jo priedai su teismo pranešimu, kuriame nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės, atsakovui asmeniškai įteikti dar 2022 m. rugsėjo 6 d., todėl atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą ir pareigą laiku pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina tai, kad teismas sprendimą už akių priėmė priešpaskutinę CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatytą termino dieną (iš viso praėjus 20 dienų nuo ieškinio ir teismo pranešimo atsakovui įteikimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.)), tačiau atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė tik 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. jau po byloje 2022 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo už akių.

53. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartyje, atsisakęs priimti atsakovo 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą atsiliepimą į ieškinį, išaiškino atsakovui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo tvarką ir turinį, atsakovas net ir po šios nutarties, kuri jam buvo įteikta 2022 m. spalio 7 d., pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė tik 2022 m. spalio 24 d., kas nelaikytina tinkamu įstatyme numatytų procesinių teisių įgyvendinimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas po 2022 m. spalio 3 d. nutarties įteikimo (2022 m. spalio 7 d.) iki sprendimo už akių įsiteisėjimo (2022 m. spalio 16 d. (įskaitytinai)) dar turėjo pakankamai laiko pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengti ir laiku pateikti teismui, juolab, įvertinus ir tai, kad atsakovo 2022 m. rugsėjo 28 d. atsiliepime į ieškinį ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai iš esmės yra tapatūs, taigi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas neturėjo atimti ganėtinai daug laiko sąnaudų.

55. Kadangi, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, sprendimas už akių priimamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus, atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad jis negavo šaukimo į teismo posėdį (nebuvo informuotas apie teismo posėdį) atmestini kaip nepagrįsti.

56. Šiuo atveju CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės – sprendimo už akių priėmimas, atsakovui buvo išaiškintos teismo pranešime, kuriame numatyta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos, todėl teismas neturėjo papildomai atlikti jokių kitų veiksmų dėl informacijos atsakovui suteikimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui kylant klausimų dėl proceso (kitais atejais negu įstatyme numatytas aktyvus teismo vaidmuo informuojant proceso dalyvius), pats atsakovas turėjo būti aktyvus ir domėtis bylos eiga, tinkamai ir savalaikiai naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. To nepadarius, atsakovui kyla su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika.

57. Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde dėsto priežastis dėl kurių jis negalėjo apsiginti (jam nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis yra bedarbis, todėl neturi galimybės pasisamdyti advokatą, taip pat neturi teisinio išsilavinimo, serga depresija ir dėl to geria antidepresantus, antstoliai vykdo išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, todėl jam neužtenka lėšų pragyvenimui).

58. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovo teiginius, pažymi, kad jie nepagrindžia svarbių priežasčių, kurioms esant pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva būtų turėjęs pagrindą atsakovui atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (net ir nesant atsakovo prašymo), buvimo. Dalis atsakovo nurodytų aplinkybių (antidepresantų vartojimas nuo 2022 m. liepos mėn., atstovo neturėjimas) buvo dar ieškovės kreipimosi į teismą metu ir, remiantis atsakovo dėstoma pozicija, nėra pasikeitusios ir yra iki šiol, o dalis jų atsirado 2022 m. rugsėjo mėn. (antstolio atliktas lėšų nurašymas, bedarbio statuso gavimas). Kadangi dauguma šių aplinkybių egzistavo iki ir viso termino pateikti atsiliepimą į ieškinį metu, nelaikytina, kad jos galėjo sutrukdyti atsakovui savalaikiai pateikti atsiliepimą į ieškinį, ką, jis, beje, ir padarė, tačiau tik po 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių priėmimo – 2022 m. rugsėjo 28 d.

59. Be to, apskritai pažymėtina tai, kad tos aplinkybės, jog atsakovas yra bedarbis, jog antstoliai nurašo lėšas iš jo banko sąskaitos, nėra svarbios sprendžiant dėl termino atnaujinimo. Šiuo atveju atsakovas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui teikė elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu, todėl neaišku, kokiu būdu atsakovo nurodomos aplinkybės galėjo jam sutrukdyti laiku pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį ir taip išvengti sprendimo už akių byloje priėmimo, o vėliau – ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

60. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios būtų neleidusios atsakovui laiku pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (iki 2022 m. rugsėjo 20 d.) ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (iki 2020 m. spalio 16 d.).

61. CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

62. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

63. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas bei šio termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas pareiškimo priėmimo stadijoje (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai.

64. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), bei konstatavo, kad atsakovas buvo pasyvus procese ir praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors procesiniai dokumentai atsakovui ir buvo įteikti tinkamai bei, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo pagrindas teismui priimti sprendimą už akių, tačiau, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo bei termino jam pateikti atnaujinimo, ir atsakovui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžiant ir aplinkybėmis dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kyla pagrindas pasisakyti ir šiuo aspektu.

66. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

67. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyto rezultato, turėjo pateikti teismui tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nei pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ar nepagrįstas.

68. Pažymėtina tai, kad atsakovas sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybėmis ir argumentais, kurie nėra susiję su ginčo dalyku, t. y. ieškovės reikalavimo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo pagal šalių sudarytą paskolos sutartį pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodomi argumentai dėl jo turtinės padėties, bedarbio statuso, antstolio atliekamo išieškojimo, lėšų trūkumo ieškovei ir kitiems kreditoriams turimiems įsipareigojimams vykdyti, sumokant baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ieškovės ir kitų kreditorių vykdomus telefoninius skambučius, atsakovo teisės į būtinųjų poreikių patenkinimą, atsakovo teisės sportuoti ir kiti argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.

69. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti atsakovo turtinę padėtį, ar atsakovo turtui nėra taikomas areštas, ar antstolis nevykdo išieškojimo, ar jis realiai gali vykdyti įsipareigojimus, kurių reikalaujama ieškiniu, ar jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ar jam nėra paskirti antidepresantai, tačiau šie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo.

70. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei pagrįstumo ir jo dydžio (atsakovas neginčijo, kad yra skolingas ieškovei), o ta aplinkybė, ar atsakovas yra pajėgus vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei ir jeigu ne, dėl kokių priežasčių negali to padaryti, savaime nepaneigia paties įsiskolinimo ieškovei buvimo fakto ir to, kad ieškovė, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo reikalauti teismine tvarka. Atsakovo nurodomos priežastys gali būti tik pagrindu šalims taikiai susitarti (ieškovei su tuo sutinkant) ir/ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ne panaikinti priimtą sprendimą už akių kaip nepagrįstą ir/ar neteisėtą.

71. Ta aplinkybė, kad atsakovas laiko, jog jam paskola buvo suteikta verslui vykdyti, dėl ko nustatytos ir didesnės palūkanos, ir dėl to atsakovas siekia, kad rizika tarp šalių būtų padalinta – ieškovei atsisakant teisės į palūkanas ir kitus mokesčius, o atsakovui padengiant tik likusią nesumokėtą kredito dalį, taip pat nėra pagrindas abejoti priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Šalims sudaryta paskolos sutartimi prisiėmus įsipareigojimus, atsakovui neneigiant, kad jam paskola buvo suteikta joje nurodytomis sąlygomis, atsakovo siekis jo argumentų pagrindu padengti ieškovei mažesnę įsiskolinimo sumą negu teismo priteista sprendimu už akių nėra pagrįstas.

72. Atsakovas taip pat teigia, kad teismo sprendimu už akių priteisus iš jo ieškiniu reikalaujamą sumą, atsakovas atitinka bankrutuojančio asmens statusą, kas reiškia, jog civilinis procesas apskritai negalėjo vykti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad asmeniui turint kreditoriui turtinių įsipareigojimų, kurių jis nevykdo, nėra apribojama šio kreditoriaus teisė prisiteisti įsiskolinimą iš skolininko vien tik dėl to, kad skolininkas turi ir daugiau kreditorių ir visiems jiems turimo bendro įsiskolinimo dydis galimai viršija sumą, kuriai esant, atsiranda pagrindas asmenį laikyti nemokiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu. Šiuo atveju atsakovo neišgalėjimas padengti turtinių įsipareigojimų visiems kreditoriams, savaime neatleidžia atsakovo nuo turimų prievolių vykdymo. Atsakovui sprendžiant, kad jis yra nemokus, jis nepraranda teisės įstatyme numatyta tvarka (inicijuojant kitą civilinę bylą) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

73. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė argumentų, dėl kurių kiltų bent kokia pagrįsta abejonė priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

74. Kiti atsakovo argumentai, kuriais jis siekia, jog jam teismas pateiktų paaiškinimus (suteiktų teisines konsultacijas) dėl iš atsakovo turto atliekamo išieškojimo, tam tikrų atsakovo teisių įgyvendinimo, nėra susiję su ginčo dalyku ir yra peržengiantys ne tik bylos nagrinėjimo, tačiau ir apskritai teismo kompetencijos ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo tvarką bei sąlygas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.