- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- 1-1121-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38605-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, ir jam paskirta 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, 2021 m. rugsėjo 13 d. bauda išieškota, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2022 m. spalio 9 d. apie 00.20 val., viešoje vietoje – pavėžėjo ,,Bolt“ automobilyje ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamasis pavėžėjo paslaugomis, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir ,,Bolt“ pavėžėjo L. K., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė L. K. į veidą ties lūpomis, nubrozdindamas viršutinės lūpos dešinę pusę ir ją pažeisdamas, kas sukėlė nukentėjusiajam L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ištraukė iš minėto automobilio užvedimo spynelės raktelius, išlipo iš automobilio, L. K. taip pat išlipus iš automobilio ir pareikalavus atiduoti automobilio raktelius, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. - plūdosi necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie L. K., įspyrė jam į kairę koją, po ko iš įvykio vietos pasišalino, bet tą pačią naktį, apie 00.40 val., grįžo į įvykio vietą, rankoje laikydamas peilį mosikavo, priėjo prie minėto automobilio ir plūsdamasis L. K. gąsdino, sakydamas ,,aš tave subadysiu“.
D. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų parodė, kad buvo pakviestas į pažįstamos mamos gimtadienį. Dalyvavo šventėje, alkoholio nevartojo. Iki jo namų nuo šventės vietos buvo 3 km, po gimtadienio vienai iš svečių pasiūlė kartu vykti vienu pavežėjo automobiliu. Atvažiavo ,,Bolt“ automobilis, jis neturėjo kuo prisidegti cigaretės, todėl vairuotojo paklausė, ar gali parūkyti, o vairuotojas jam atsakė, jog neturi žiebtuvėlio ir viskas tuo pasibaigė. Po to, jis vairuotojo paklausė, kiek sumokėti už kelionę, vairuotojas jam liepė mažiau klausinėti, nes sustos ir išmes, liepė patylėti. Vairuotojas pravažiavo įsukimą, todėl jis vairuotojui pasakė, taip greitai nevažiuoti, nes čia yra nusukimas, prie kurio reikia sustoti, tačiau vairuotojas pravažiavo. Kadangi vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, iš spynelės ištraukė užvedimo raktelį, kad sustabdytų apsvaigusį vairuotoją ir norėjo iškviesti policiją, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs. Vairuotojui parodė, kad išmetė raktelius ir jis pats nuėjo iki savo namų, persirengė, pasiėmė savo šunį, kurį tokiu metu vedžioja, ir maždaug po 10 minučių grįžo prie automobilio. Atidaręs automobilio dureles, vairuotojui atidavė raktelius ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Peilio su savimi neturėjo. Atvykusiems pareigūnams siūlė patikrinti vairuotojo neblaivumą. Įvykio vietoje iš karto nepasiliko, nes nenorėjo konflikto. Fizinio kontakto tarp jo ir vairuotojo taip pat nebuvo, tik, kai ištraukinėjo raktelius iš spynelės, vairuotojas puolė laikyti raktelius, kad negalėtų ištraukti, o jam išlipus iš automobilio, vairuotojas prišoko prie jo. Kumščiu vairuotojui nesudavė, koja nukentėjusiajam taip pat nespyrė, tačiau galėjo užkliūti. I. J. yra jo pažįstama, kuri tvarkė jo įmonės buhalteriją, su kuria anksčiau bendravo, tačiau šiuo metu nebendrauja, tačiau jo apkalbėjimo priežastis ta, kad ji buvo išgėrusi.
Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą dirbo ,,Bolt“ ir gavo iškvietimą atvykti į barą. Jį kvietusi moteris sakė, kad pakeliui dar reikia pavežti jos pažįstamą. Kaltinamasis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o moteris sėdėjo automobilio gale. Konfliktas prasidėjo iš karto, kai kaltinamais įlipo į automobilį, nes matėsi, kad jis yra neadekvatus. Kaltinamasis norėjo rūkyti automobilyje, nors jo automobilyje nerūkoma, todėl prasidėjo dar didesnis konfliktas. Kaltinamasis jam pasakė, kad nurodys, kur važiuoti, nes jis (nukentėjusysis) nežino, ir pravažiavo tą kelią, tačiau pavažiavo atgal ir kaltinamasis pradėjo jį pravardžiuoti sakydamas ,,mentas“ ir pan. Kai įsuko į gatvelę, kaltinamasis vėl pradėjo kelti ,,šumą“, todėl jis jam pasakė lipti iš mašinos, o kaltinamasis jam trenkė į veidą ir iš mašinos pasiėmęs raktelius išlipo. Jis taip pat išlipo iš automobilio ir priėjęs arčiau kaltinamojo, draugiškai paprašė grąžinti raktelius, tačiau kaltinamasis jam koja įspyrė į šlaunį, ir pasakė, kad išmetė raktelius. Kaltinamasis buvo agresyvus ir neadekvatus, koja jam įspyrė į šlaunį. Moteris, kuri buvo automobilyje, buvo išsigandusi. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir ieškojo raktų. Tuomet kaltinamasis ateidinėjo link mašinos, iš tolo matėsi, kad ateina su šuniu, todėl jis įlipo į mašiną. Kaltinamais pro vairuotojo pusę taip pat į automobilį įlipo su peiliu, sakė, kad jį subadys, pradėjo pravardžiuoti, o jis pro kitą pusę išlipo iš automobilio. Kaltinamasis pamatė, kad atvažiuoja pareigūnai ir peilį kažkur numetė. Automobilio raktelius jam grąžino policijos pareigūnai, kurie buvo nuėję į kaltinamojo namus. Smūgį į veidą kaltinamasis jam sudavė jiems dar būnant automobilyje, po to, kai pravažiavo kelią ir pavažiavęs atbuline eiga sustojo, dėl ko kaltinamasis dar labiau supyko. Matėsi, kad kaltinamasis yra neblaivus, neadekvatus. Po įvykio buvo sumušta šlaunis, kuomet kaltinamasis jam įspyrė, išorėje žymių nesimatė, tačiau koja gijo sunkiai.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. J. parodė, kad su D. buvo jos draugės mamos šventėje. Po šventės ,,Bolt“ automobiliu kartu važiavo namo, nes jiems buvo pakeliui. Kelionės metu prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi iš pradžių, kaltinamasis norėjo rūkyti, o vairuotojas jam neleido to daryti ir pasakė, kad automobilyje nerūkoma. D. sėdėjo keleivio vietoje prie vairuotojo, nes sakė, jog parodys, kur reikia stabtelti. Buvo labai tamsu ir vairuotojas šiek tiek pravažiavo tą keliuką, dėl to kilo žodinis konfliktas, vairuotojas pavažiavo atgal ir pasakė, kad nieko čia tokio. Vairuotojas sakė ,,neburbuliuokit, nemandagiai elgiatės, išlaipinsiu“, tačiau ten D. ir turėjo išlipti. Dar jiems būnant automobilyje, D. užsipuolė vairuotoją, kumščiu jam sudavė ir įvyko grumtynes, vairuotojas gynėsi. Kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais. Ji jų prašė baigti ir rėkė, buvo išsigandusi. Vairuotojas išlipo iš automobilio, D. jį pasivijo ir jie stumdėsi automobilio priekyje, o tuomet D. nuėjo savais keliais, o vairuotojas grįžo į automobilį. Matėsi, jog vairuotojas šlubuoja, kad jam iš lūpos bėga kraujas. Vairuotojas sakė ,,laukiam policijos“ ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilyje nebuvo raktelių, vairuotojas sakė, jog lyg matė judesį ir rakteliai galėjo būti išmesti į pievą. Kol laukė policijos pareigūnų ir vaikščiodami po žole ieškojo raktų, ji skambino D., kad grąžintų raktus, tačiau atsiliepė ne jis, o jo draugė ir pasakė, kad jis kažkur išėjo. Jiems būnant prie automobilio, po kurio laiko grįžo D. su šuniu, todėl jie įsėdo į automobilį, nes labai bijo šunų. Vairuotojas nespėjo užsidaryti durų, jas užsidarė šik iš savo pusės, D. atidarė dureles, ,,užpjudė“ šunį, o šuo pro priekines duris užlipo ant keleivio sėdynės, vairuotojas tuo metu gynėsi nuo šuns. Judesio metu D. patraukė šunį į šoną, rankose turėjo kažkokią geležtę, jai pasirodė, kad ten yra peilis, todėl ji pradėjo skambinti policijai. Tik po konflikto su šunimi, vairuotojas išsprūdo pro duris, o ji išlipti bijojo. D. jai numetė raktos ir sakė, kad paduotų vairuotojui, ji juos paėmė. Kai skambino policijai, pamatė švyturėlius ir kad pareigūnai įsukinėja į tą keliuką, kuriame jie stovėjo. Policijos pareigūnai D. palydėjo iki namų, o jie laukė. Raktai, kuriuos padavė D., pasirodo, jog buvo ne to automobilio, jie pradžioje galvojo, kad raktus išmetė į pievą, bet jis juos tikriausiai pasiėmė su savimi. Dėl įvykio jautė didelį stresą, nes konfliktas įvyko be priežasties, ji nesitikėjo, kad taip bus. Kai jiedu laukė ,,Bolt“ automobilio, D. nuotaika buvo tokia, kad prie kažko prikibti, jis norėjo rūkyti, buvo neramus, norėjo užsidegti cigaretę. Jiems tik įlipus į automobilį, D. paklausė vairuotojo, ar gali parūkyti ar prisidegti, o vairuotojas nuo pat pradžių sakė, kad nerūkoma. Vėliau vyko pokalbis, kilo tonas, kad kažkas trukdytų, nebuvo, tačiau, kai pravažiavo keliuką, kilo impulsas. Ji nematė, kad kaltinamasis ištraukė raktelius, tačiau galėjo taip padaryti, kadangi vairuotojas jai sakė, jog jie nebegali tęsti kelionės, kadangi neturi raktelių. Matė, kai kaltinamasis vairuotojui įspyrė į koją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojos I. J. parodymus. 2022 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos I. J. parodymai apie tai, kad 2022 m. spalio 8 d. ji buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ restorane, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli ,,Via Baltika“ kelio, draugės mamos gimtadienyje. Ten buvo ir jai iš seniau pažįstamas D. A.. Ji matė, kad šventės metu D. vartojo stiprų alkoholį, rusvos spalvos. Kas tai buvo per alkoholis, pasakyti negali, nežino. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio, atsakyti negali, bet matė, kad jis gėrė kartu su priešais jį sėdėjusiu kažkokiu jai nepažįstamu vyru, išgėrė apie pusę butelio. Pasibaigus šventei, apie 2022 m. spalio 9 d. 00.00 val., ji per savo telefone esančią ,,Bolt“ programėlę išsikvietė taksi. Kadangi jai su D. buvo pakeliui namai, sutarė, kad prie jo namų stabtels, o ji toliau važiuos namo į Panemunę. Laukiant taksi, atsimena, D. prašė tai vienų svečių, tai kitų - degtukų, kad galėtų parūkyti, bet niekas neturėjo kuo pridegti jam cigarečių. Atvykus taksi, D. atsisėdo į priekį, šalia taksi vairuotojo. Ji atsisėdo į galą. Važiuojant D. lygtais paklausė vairuotojo, ar šis turi kuo pridegti cigaretę, nes norėtų parūkyti. Tačiau taksi vairuotojas mandagiai pasakė, kad automobilyje nerūkoma. Jokių keiksmažodžių vartojama nebuvo. Toliau, jiems vykstant, jie kažką lyg šnekučiavosi. Ji negirdėjo, kad tai būtų kaip žodinis konfliktas. Vykstant D. turėjo pasakyti vairuotojui, kur sustoti. D. pasakė vairuotojui, kad tuojau bus keliukas, kur reiks įsukti, tačiau lauke buvo labai tamsu ir jokio keliuko nesimatė. Taksi vairuotojui netyčia pravažiavus keliuką, D. supyko ir pradėjo žodinį konfliktą su juo. D. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kokius, nepamena. Jis priekaištavo, kad taksistas pravažiavo įvažiavimą. Vairuotojas pasakė ,,tuoj ponas išlaipinsiu“, pavažiuos atbulom ir nusuks, kur reikia. Pavažiavus atbuline eiga ir įsukus į reikiamą keliuką bei vairuotojui sustojus, tarp vairuotojo ir D. vis dar vyko žodinis konfliktas. Vairuotojas pasakė, kad D. išlaipins. Ji D. bandė raminti, kad baigtų konfliktuoti. Kaip jau minėjo, vairuotojui sustojus, D. pasisuko į vairuotoją ir kumščiu sudavė jam į veidą. Tada D. su vairuotoju kažką pasimosikavo, galbūt rankomis pastūmė vienas kitą, tiksliai ji nematė, nes buvo tamsu. Tuomet taksi vairuotojas išlipo iš automobilio. Paskui išlipo ir D.. Kai abu išlipo, ji taip pat išlipo iš automobilio. Būdama šalia automobilio, ji pastebėjo, kad taksi vairuotojas ir D. yra vienas šalia kito. D. vairuotojui įspyrė į dešinės kojos klubą. Po spyrio D. nuėjo namo, o ji pastebėjo, kad vairuotojui iš lūpos bėga kraujas, vairuotojas pradėjo šlubuoti. Ji paklausė vairuotojo, ar jį užgavo. Šis atsakė, kad taip. Tada jie pasitarė, ką daryti. Vairuotojas pasakė, kad paskambins policijai. Laukiant policijos su vairuotoju, pastebėjo, kad automobilio spynoje nėra rakto. Vairuotojas buvo įsitikinęs, kad D. raktą išmetė, todėl bandė ieškoti jo pievose. Ji tuo metu dar bandė D. skambinti per ,,Viber“ programėlę, norėjo paklausti, kur raktas. Telefonu atsiliepė moteris, ji pasakė, kad D. parėjo namo ir greitai išėjo. Beieškant rakto lauke, pastebėjo, kad tolumoje eina D. su dideliu šunimi. Kadangi ji labai bijo šunų, įsėdo į automobilį. Jai įsėdus į automobilio galą, į automobilį įsėdo ir vairuotojas (į vairuotojo sėdynę). Ji pradėjo šaukti, kad užrakintų duris, tačiau, matyt, visų durų užrakinti nespėjo, ir D. atidarė priekyje esančias keleivio duris. Ant sėdynės priekinėmis kojomis užlipo šuo. Kadangi ji bijo šunų, pradėjo klykti, sakė D., kad bijo šunų, kad baigtų. Kai šuo priekinėmis kojomis užlipo ant minėtos sėdynės, jis lojo, tačiau vairuotojui neįkando. Tada D. šunį iš automobilio patraukė, pats dalinai įkišęs savo viršutinę kūno dalį, pradėjo mosikuoti su ranka, rankoje turėjo nedidelę geležtę. Jai atrodo, kad tai buvo nedidelis atlenkiamas peiliukas, kurio geležtės ilgis - apie 8 cm. Vairuotojas bandė muistytis, su ranka atstumti. D. sakė kažką panašaus ,,va čia tau, dabar žinosi“. Bet tuo peiliu nedurstė, tolyn vairuotojo link rankos su peiliu netiesė, galima sakyti, tik demonstravo, šiek tiek mosikavo. Mano, kad tą peilį rodė dėl gąsdinimo. Tada vairuotojas išlipo iš automobilio ir pabėgo. Kur bėgo, ji nematė, nes visą laiką klykė. Tada D. per sėdynę jai numetė kažkokius raktus ir pasakė atiduoti vairuotojui. Tada jis kažkur išėjo, ir ji 2022 m. spalio 9 d. 00.40 val. skambino policijai, kad švaistosi su ginklu ir policija greičiau važiuotų. Bekalbant pastebėjo švyturėlius, atvyko policija. Atvykus policijai, ji matė, kad pareigūnai D. su šunimi palydėjo namo. Tada ji vairuotojui padavė raktelius. Vairuotojas pasakė, kad tai ne jo automobilio raktai. Jos supratimu, D. sumaišė, paduodamas automobilio raktelius. Vėliau, grįžus policijai, pasakė apie automobilio raktelius, ir pareigūnai, nuvykę pas D. į namus, taksi vairuotojui grąžino raktelius. Po įvykio ji vairuotojo paklausė, kaip jis jaučiasi, ar jai kviestis kitą ,,Boltą“, ar jis parveš. Vairuotojas pasakė, kad parveš. Įvykis buvo labai baisus. Ji jautė labai didelį stresą, išgąstį, nuo žviegimo ryte buvo net užkimusi. Tokio D. elgesio nesitikėjo. Džiaugiasi, kad vairuotojas nebuvo sužeistas peiliu. D. konfliktą įplieskė iš niekur. Vairuotojas visą laiką buvo mandagus, nieko blogo nepadarė (1 t., b. l. 73–75).
Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja I. J. patvirtino jų teisingumą ir papildomai paaiškino, kad konflikto metu nebuvo nieko konkretaus, jokių asmeniškumų. D. šuo buvo be antsnukio ir be pavadėlio, mano, jog buvo palaidas, tačiau buvo tamsu, todėl tiksliai negali pasakyti. Šuo antsnukio tikrai neturėjo, kadangi matėsi dantys. Pirmiausiai įvyko žodinis konfliktas, vėliau buvo fiziniai veiksmai. Kai vairuotojas gynėsi, jis dengėsi sau veidą, pats smūgių nesudavė. Grumtynės vyko ir lauke, jiedu buvo susikibę, tačiau vienas puolė, o kitas gynėsi atremdamas smūgius.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. U. parodė, kad ji yra Kauno AVPK reagavimo valdymo Kinologų poskyrio vyriausioji specialistė. Į įvykio vietą atvyko, kai kaltinamasis jau buvo sugrįžęs, nes matė jį su šuniu. Nukentėjusysis buvo autostrados pusėje, pakankamai toli nuo automobilio, o automobilyje buvo moteris. Šuo, kuris buvo su kaltinamuoju, buvo belgų aviganis, jis jo nepaleido, kalbėjo gražiai, agresyvaus bendravimo nebuvo. Jie jo paprašė uždaryti šunį ir palydėjo kaltinamąjį iki namų. Kai sugrįžo prie nukentėjusiojo, jis viską papasakojo. Bandė ieškoti automobilio raktelių, kadangi kaltinamasis nurodė, jog raktelius išmetė, ji raktelius padavė, tačiau ne tuos, o nuėjus į jo namus ir paklausus, galbūt sumaišė raktelius, prie komodos buvo rasti rakteliai. Nukentėjusysis pasakojo, jog kaltinamąjį su moterimi iš šventės vežė namo, kadangi abu vyko ta pačia kryptimi, o kaltinamasis supyko, dėl to, kad vairuotojas neva vežė ne ten, ar sakė, kad nemokės ir dėl to įvyko konfliktas. Nukentėjusysis taip pat sakė, kad jam skaudėjo koją, buvo matomi sužalojimai lūpoje, prakirtimas lūpoje, jis norėjo vykti į ligoninę, tačiau nevažiavo, nes vežė toliau tą moterį. Sakė, jog pareiškimą rašys komisariate, bet ne šiandien, o vietoje pareiškimo nerašė, nes sakė, jog turi daug darbo. Moteris, kuri buvo automobilyje, buvo išsigandusi, prašė jos nepalikti ten. Kaltinamais apie konfliktą pasakojo, bet tą patį, kad vairuotojas ne ten jį vežė ir dėl to supyko.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojos E. U. parodymus. 2022 m. spalio 27 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos E. U. parodymai apie tai, kad ji atsimena, jog 2022 m. spalio mėnesį, dirbant su kolega A. P., nakties metu gavo iškvietimą, susijusį su taksistu ir keleiviu, tiksliai nepamena. Įvykis buvo priskirtas prie A ar B lygio, nes į įvykį važiavo su švyturėliais. Važiuodami pastebėjo ant kelio stovintį vyrą, kuris jiems mojavo ranka. Sustoję užsidegė tarnybinio automobilio šonines lempas ir keliuke pastebėjo, kad stovi automobilis, prie jo priekio stovėjo vyras ir aplink automobilį lakstė Belgų aviganis (šuo) be pavadėlio ir antsnukio. Jos kolega, išlipęs iš automobilio, nurodė vyrui laikyti savo šunį. Vyras pasikvietė šunį ir jį visą laiką laikė už antkaklio. Toliau, jai su kolega priėjus prie automobilio, iš jo išlipo moteris, ir priėjo taksistas. Taksistas šaukė, kad vyras turi peilį. Pakartojo tai kelis kartus. Moteris, išlipdama iš taksi, kalbėjo telefonu, klausė, kodėl buvo į 70-metį pakviestas vyras, jis trenkė taksistui ir buvo grįžęs su šuniu ir peiliu. Abu žmonės (taksistas ir moteris) jiems apie įvykio aplinkybes pasakojo, kad moteris su vyru vyko iš kažkokio restorano. Moteris nurodė, kad su vyru važiavo vienu taksi, nes buvo pakeliui abiejų namai, vyras turėjo išlipti pirmas, o ji - važiuoti toliau. Važiuojant tarp vyro ir taksisto įvyko žodinis konfliktas, nes taksistas pravažiavo minėto vyro įvažiavimą - keliuką. Tada vyras pradėjo konfliktuoti, aiškinti taksistui, kad nemokės už kelionę ir pan. Kaip suprato, taksistas atbuline eiga pavažiavo, įsuko į keliuką bei sustojo, o vyras ištraukė iš taksi automobilio raktelius ir išlipo iš automobilio. Abu žmonės nurodė, kad vyras galimai išmetė raktelius. Visi žmonės bandė kalbėti, vyko chaosas, todėl buvo nuspręsta vyrą su šuniu palydėti namo. Pėsčiomis nuėjo su vyru ir jo šuniu iki vyro namų, kur uždarė šunį. Trumpai pakalbėjo su vyru, nusistatė jo tapatybę ir išėjo. Parėję toliau bendravo su moterimi ir taksistu. Moteris jiems taip pat nurodė, kad, kai vyras paėmė automobilio raktelius iš taksi automobilio, išėjo, o vėliau grįžo su šunimi ir peiliu. Moteris buvo labai išsigandusi, nurodė, kad spiegė. Ji su kolega sprendė, galbūt, panaudojant tarnybinį šunį, paieškoti automobilio raktelių, kuriuos išmetė vyras, tačiau, apžiūrėję aplinką, nusprendė, kad yra per didelė žolė, ir tarnybinis šuo neras. Tada jiems moteris nurodė, kad, kai vyras grįžo su šuniu ir peiliu, jai, atidaręs automobilio dureles, padavė automobilio raktą, tačiau tas raktas buvo ne nuo taksi automobilio. Taksi vairuotojas taip pat nurodė, kad tai ne jo raktas, todėl jie pagalvojo, kad galimai vyras sumaišė, atiduodamas raktus. Bendraujant su taksi vairuotoju, pastebėjo, kad jam buvo sumušimas lūpos srityje, matėsi kraujas. Ji paklausė, ar taksistui nereikia medikų. Taksistas atsakė, kad ne, kad nieko nenori, nes ,,gera naktis užsidirbti“, tik nori atgauti automobilio raktelius ir toliau dirbti. Tada ji su kolega tarnybiniu automobiliu nuvyko pas vyrą į namus. Prisibeldus jis atidarė namų duris, nurodė, kad yra karys, buvo Ukrainoje ir pan. Ji su kolega paklausė, kur yra jo automobilio raktai. Vyras paieškojęs nerado. Toliau ji viduje, netoli durų, pamatė spintelę, ant kurios buvo automobilio rakteliai. Paklausė, kieno tie rakteliai. Name buvusi moteris, nurodė, kad jos, tačiau, priėjusi ir pažiūrėjusi, nurodė, kad tai ne jos automobilio rakteliai. Tada jie paėmė taksisto raktelius, o kitus raktelius, kuriuos jiems padavė taksi vykusi moteris, atidavė. Kaip suprato, vyras buvo sumaišęs ir padavė taksi vykusiai moteriai ne tuos automobilio raktelius. Toliau, jiems grįžus prie taksi, taksi vairuotojas nurodė, kad šiuo metu neturi laiko, todėl pareiškimo nerašys. Apie sužalojimus minėjo, kad jam buvo trenkta į lūpą ir įspirta į koją. Taksisto kojos sužalojimas matėsi akivaizdžiai, t. y. matėsi, kad žmogus šlubčioja. Taksistas jiems nurodė, kad jam labai skauda koją, bet medikų nereikia ir kad vyks toliau dirbti. Kai antrą kartą grįžo į vyro namus ieškoti automobilio raktelių, iš vyro kalbos suprato, kad jis ,,stuktelėjo“ taksistui, bet tariamai nesmarkiai (1 t., b. l. 78–79).
Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja E. U. patvirtino jų teisingumą ir papildomai paaiškino, kad apie konflikto eigą jis yra žinoma tik tiek, kiek pasakojo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kadangi į įvykio vietą atvyko jau po visko. Ką pasakoja apie konflikto priežastis ir eigą, jai žinoma iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenų (ROIK 0122000601115) matyti, kad 2022 m. spalio 9 d. 00.20 val., Kauno AVPK Kauno r. PK gautas telefoninis L. K. pranešimas (BPCID 95114043867) apie smurtavimą jo atžvilgiu ties gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2022 m. spalio 9 d. 00.41 val. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų kūno kamera 12-B0F1EC60F414 (1 t., b. l. 12–15).
2022 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 16–23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2231/2022 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. spalio 11 d.) nurodyta, kad L. K. nustatyta nubrozdinimas, kraujosruva su pažeidimu viršutinės lūpos dešinėje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 58–59).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 86/2023 (02) nurodyta, kad L. K. nustatyta nubrozdinimas, kraujosruva su pažeidimu viršutinės lūpos dešinėje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. spalio 9 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas, daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas L. K. nurodytomis aplinkybėmis. Diagnozė - šlaunies sumušimas (S70.1) - nustatyta, remiantis L. K. nusiskundimais bei, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (,,Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas, vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“), nustatant sveikatos sutrikdymą, diagnozė - šlaunies sumušimas (S70.1) - negali būti kvalifikuojama (1 t., b. l. 68–70).
2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo L. K. pokalbis su BPC darbuotoju, apžiūra. L. K. pokalbio metu BPC darbuotojui nurodė, kad nori pareigūnų, kad dirba pavėžėju, vežė žmogų, kuris jį užpuolė, raktus numetė, praskėlė lūpą. Nurodė, kad randasi (duomenys neskelbtini) gal, nežino, autostradoj, įsukęs į šoną, galbūt šalia (duomenys neskelbtini) kelio, gal prie (duomenys neskelbtini), nežino. Taip pat nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link, paskui turėjo vežt moteriškę į Panemunę, kad, atrodo, netoli yra viadukas, jis nusuko, ir žmogus jį užpuolė, dabar tas žmogus nuėjo į namus, kažkur ten gyvena netoli. Taip pat nurodė, kad žmogus jį užpuolė prieš 5 minutes, vyko konfliktas, jam praskėlė lūpą, sudavė ranka, spyrė, ir viskas, medikų nereikia, reikia policijos. Taip pat nurodė, kad jis žmogų vežė, pastarasis pradėjo rėkt ,,suk tenais“, jis sustojo, sakė ,,palauk, aš įsuksiu, nerėk“, žmogus pradėjo jam grasinti ir mašinoj davė į veidą iš ,,kuloko“, raktus ištraukė, numetė kažkur, paskui spyrė, raktų jis nerado. Nurodė, kad jo automobilis ,,Opel Astra“, pilkas. Sudaryta garso įrašo stenograma (1 t., b. l. 81–86).
2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo L. K. pokalbis su BPC darbuotoju, apžiūra. L. K. pokalbio metu BPC darbuotojui nurodė, kad kvietė pareigūnus, tas pats girtas žmogus atėjo su peiliu, puola jį, jis pats stovi laukuose. Taip pat nurodė, kad policija jau atvažiuoja, jis mato, jis nesužalotas, medikų nereikia (1 t., b. l. 87–89).
2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuotas liudytojos I. J. pokalbis su BPC darbuotoju, apžiūra. I. J. verksmingu balsu sako, jog prie Mastaičių kažkur įvyko konfliktas, ,,Bolto“ vairuotojas iškvietė policiją, bet ji neatvažiuoja. Nurodė, kad konfliktas buvo su pakeleiviu, kuris atsivedė šunį, ir tą ,,Bolto“ vairuotoją puola, o jie laukia, jis raktus pasiėmė. Taip pat nurodė, jog ji yra keleivė, iš baliaus važiavo, jai greitoji nereikalinga, ji yra mašinoj, vairuotojas išbėgo, nes jie rakto ieškojo, pakeleivis pasiėmęs raktą, ji su pakeleiviu kartu važiavo iš šventės, ji užsakius ,,Boltą“, pakeleivis atėjo su šuniu, konfliktuoja, atsinešęs lyg ten šaltą ginklą, peilį kažkokį, vairuotojas kažkur pabėgo, ji sėdi mašinoj, pakeleivis su šuniu, ne šalia jos, išėjo, jai baisu, lyg policija atvažiuoja, adreso nežino, prie Mastaičių, pakeleivis buvo šventės svečias, jie turėjo išvažiuoti prie Mastaičių, pravažiavo kelią, gavosi konfliktas, ji sėdi dabar, pakeleivis atėjo su šuniu atgal, jie ieškojo to rakto, jis išmetė raktą kažkur, nes sukonfliktavo su ,,Bolto“ vairuotoju, kai sugrįžo atgal, jie ieškojo raktų, vairuotojas iškvietė policiją, pakeleivis sugrįžo atgal tą raktą atiduot, sugrįžo su dideliu šuniu, ji to šuns bijo; pakeleivis - jos pažįstamas, ji jo tokio elgesio nesitikėjo; jie važiavo iš šventės, jis alkoholio buvo išgėręs; ji tik klykia, ir daugiau viskas; mato, kad ateina pareigūnas (1 t., b. l. 90–93).
2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše ,,2022_1009_004318_051“, matoma tamsi aplinka, lauke stovi vyras laikantis didelį šunį. Netoli vyro matomas vyras su žibintuvėliu ir policijos pareigūnas. Pokalbis nesigirdi dėl aplinkos (automobilių ir šunų) garsų. Vyras su šuniu aiškina, kad šuo yra geras, pareigūnas nurodo, kad jei šuo lys, nušaus. Filmuojanti pareigūnė nurodo nepaleisti šuns ir vesti jį namo uždaryti. Toliau matoma kaip pareigūnai lydi vyrą su šuniu. Aplinka tamsi, girdisi ėjimo garsas. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Atidarius vaizdo įrašą ,,2022_1009_004819_052“, pareigūnai toliau lydi vyrą su šuniu, kuris pareigūnams prisistato D.. Toliau girdima kaip pareigūnė pasiteirauja dėl ko susipyko, vyras atsako, kad nežino, pokalbis gerai negirdimas. Toliau matoma kaip ateinama iki apšviesto pastato-voljero, kur uždaromas šuo. Pareigūnams pasiteiravus kur numetė mašinos raktus, vyras atsako, kad raktai pas vairuotoją mašinoje. Pareigūnai vyrui nurodo, kad eitų kartu išsiaiškinti aplinkybes, tačiau vyras nurodo, kad čia gyvena ir eis namo. Vardas D., pavardė – A., adresas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) m. Pareig8nai nurodo, kad pabendravę su pranešėjais atvyks pabendrauti su juo, o vyras nurodo, kad jam pareigūnai įteiktų šaukimą. Atidarius vaizdo įrašą ,,2022_1009_005318_053“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Atidarius vaizdo įrašą ,,2022_1009_005817_054“ įraše matoma kaip moteris pareigūnei pasakoja, kad ji iškvietė ir važiavo iš ,,Lokio pastogės“ ir jie buvo kaip ir pakeliui. Ji važiavo į (duomenys neskelbtini). Vyras yra jos pažįstamas, bet iš jo tokio elgesio nesitikėjo. Pareigūnei pasiteiravus dėl ko įvyko konfliktas, moteris nurodė, kad ,,truputi pravažiavom“, fone girdimas vyriškas balsas, kuris nurodo, kad ,,jis liepė sukt“. Toliau moteris pasakoja, kad reikėjo sukti, bet kryžkelė labai nesimato. To užteko, kad įvyktų konfliktas ir vyrai susikumščiuotų. Toliau moteris nurodo, kad yra I. J.. Toliau moteris nurodo, kad pasirodo jog vyras ištraukė raktelį, tačiau to nepastebėjo. Vėliau vyras atnešė raktelius, tačiau vairuotojas nurodė, kad tai ne jo automobilio rakteliai. Toliau moteris nurodo, kad po konflikto vyras nuėjo namo, konflikto metu sužalojo vairuotoją. Vairuotojas nurodo sužalotą lūpos vietą ir kad buvo spirta iš kojos. Moteris vėl pakartoja, kad vyras grįžęs padavė jai raktą ir paprašė perduoti vairuotojui. Moteris nurodo, kad vyras yra išgėręs, pareigūnas atsako - ,,matosi“. Pareigūnai nurodo, kad važiuoja atgal iki vyro. Atidarius vaizdo įrašą ,,2022_1009_010316_055“ toliau matoma kaip pareigūnams vairuotojas kažką pasako, žodžiai neaiškūs, pareigūnė pasiteirauja - ,,dabar jis buvo su peiliu?“, vairuotojas atsako, kad taip ir moteris nurodo, kad vyras buvo su peiliu, pati tai matė. Toliau pareigūnai važiuoja iki ankščiau minėto vyro namų. Vaizdo įrašuose ,,2022_1009_010815_056“, ,,2022_1009_011314_057“, ,,2022_1009_011813_058“, ,,2022_1009_012312_059“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Atidarius vaizdo įrašą ,,2022_1009_012811_060“ matoma kaip pareigūnai vyrui paduoda automobilio raktelius ir paprašo surasti ,,Bolto“ raktelius. Vyras paieškojęs nurodo, kad neranda. Toliau vyras nurodo, kad vairuotojas yra avinas, nes norėjo jį išmesti iš mašinos. Toliau vyras ieškodamas nurodo, kad yra draugės mašinos raktai ir jo, įraše matoma moteris pasako, kad tai ne jos raktai. Toliau pareigūnas vyrui nurodo, kad tiek vairuotojas, tiek moteris įvardino, kad pastarojo elgesys buvo agresyvus. Vaizdo įraše ,,2022_1009_013310_061“, pareigūnas tęsia kalbą ir nurodo, kad vyras grasino su šuniu ir peiliu ir daugiau taip nedarytų. Toliau pareigūnai grįžę pas vairuotoją ir moterį teiraujasi ar dėl įvykio turės pretenzijų, vairuotojas nurodo, kad pareiškimą parašys pirmadienį. Vaizdo įraše ,,2022_1009_013809_062“ vairuotojas pareigūnams nurodo, kad konfliktas pradėjo vykti nuo kelionės pradžios, kadangi vyras norėjo rūkyti, o vairuotojas neleido. Vėliau vyras buvo ramus, o po pravažiuoto posūkio įvyko konfliktas. Tiek vairuotojas, tiek moteris nurodo, kad įvažiavimo nesimatė. Toliau moteris nurodo, kad vyras yra tikrai išgėręs, nes vyko iš šventės. Toliau pareigūnai vyrui rašo šaukimą dėl atvykimo į policiją ir pareiškimo rašymo. Vaizdo įraše ,,2022_1009_014308_063“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_004318_051“ užfiksuota tamsi aplinka, lauke stovintis vyras laiko didelį šunį. Netoli vyro - kitas vyras su žibintuvėliu ir policijos pareigūnas. Pokalbio nesigirdi dėl aplinkos (automobilių ir šunų) garsų. Vyras su šuniu aiškina, kad šuo yra geras. Pareigūnas nurodo, kad, jei šuo lįs, nušaus. Filmuojanti pareigūnė nurodo nepaleisti šuns, vesti jį namo uždaryti. Toliau užfiksuota, kaip pareigūnai lydi vyrą su šuniu. Aplinka tamsi, girdisi ėjimo garsas. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_004819_052“ užfiksuota, kaip pareigūnai toliau lydi vyrą su šuniu, vyras pareigūnams prisistato D.. Girdima, kaip pareigūnė pasiteirauja, dėl ko susipyko. Vyras atsako, kad nežino. Pokalbis gerais nesigirdi. Matyti, kaip ateinama prie apšviesto pastato - voljero, kur uždaromas šuo. Pareigūnams pasiteiravus, kur numetė mašinos raktus, vyras atsako, kad raktai pas vairuotoją mašinoje. Pareigūnai vyrui nurodo eiti kartu išsiaiškinti aplinkybes, tačiau vyras nurodo, kad čia gyvena ir eis namo. Jo vardas D., pavardė – A., adresas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) m. Pareigūnai nurodo, kad, pabendravę su pranešėjais, atvyks pabendrauti su juo, o vyras nurodo, kad jam pareigūnai įteiktų šaukimą. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_005318_053“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_005817_054“ užfiksuota, kaip moteris pareigūnei pasakoja, kad ji iškvietė, važiavo iš ,,Lokio pastogės“, jie buvo kaip ir pakeliui. Ji važiavo į Panemunę. Vyras yra jos pažįstamas, bet iš jo tokio elgesio nesitikėjo. Pareigūnei pasiteiravus, dėl ko įvyko konfliktas, moteris nurodė, kad ,,truputį pravažiavom“. Fone užfiksuotas vyriškas balsas, kuris nurodo, kad ,,jis liepė sukt“. Toliau moteris pasakoja, kad reikėjo sukti, bet kryžkelė labai nesimato. To užteko, kad įvyktų konfliktas, ir vyrai susikumščiuotų. Toliau moteris nurodo, kad yra I. J., kad vyras ištraukė raktelį, vėliau atnešė, tačiau vairuotojas nurodė, kad tai ne jo automobilio rakteliai, kad po konflikto vyras nuėjo namo, konflikto metu sužalojo vairuotoją. Vairuotojas nurodo sužalotą lūpos vietą, nurodo, kad buvo spirta. Moteris vėl pakartoja, kad vyras grįžęs padavė jai raktą ir paprašė perduoti vairuotojui, kad vyras yra išgėręs. Pareigūnas atsako, kad ,,matosi“. Pareigūnai nurodo, kad važiuoja atgal iki vyro. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_010316_055“ užfiksuota, kaip pareigūnams vairuotojas kažką pasako, žodžiai neaiškūs. Pareigūnė pasiteirauja, ar ,,dabar jis buvo su peiliu?“. Vairuotojas atsako, kad taip. Moteris nurodo, kad vyras buvo su peiliu, pati tai matė. Toliau pareigūnai važiuoja iki vyro namų. Vaizdo įrašuose pavadinimais ,,2022_1009_010815_056“, ,,2022_1009_011314_057“, ,,2022_1009_011813_058“, ,,2022_1009_012312_059“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_012811_060“ užfiksuota, kaip pareigūnai vyrui paduoda automobilio raktelius ir paprašo surasti ,,Bolto“ raktelius. Vyras paieškojęs nurodo, kad neranda. Toliau vyras nurodo, kad vairuotojas yra avinas, nes norėjo jį išmesti iš mašinos. Toliau vyras ieškodamas nurodo, kad yra draugės mašinos raktai ir įraše matoma moteris pasako, kad tai ne jos raktai. Pareigūnas vyrui nurodo, kad tiek vairuotojas, tiek moteris įvardino, kad pastarojo elgesys buvo agresyvus. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_013310_061“ pareigūnas tęsia kalbą, nurodo, kad vyras grasino šuniu ir peiliu, daugiau taip nedarytų. Pareigūnai, grįžę pas vairuotoją ir moterį, teiraujasi, ar dėl įvykio turės pretenzijų. Vairuotojas nurodo, kad pareiškimą parašys pirmadienį. 5 min. trukmės vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_013809_062“ vairuotojas pareigūnams nurodo, kad konfliktas prasidėjo nuo kelionės pradžios, kadangi vyras norėjo rūkyti, o vairuotojas neleido. Vėliau vyras buvo ramus, o po pravažiuoto posūkio įvyko konfliktas. Tiek vairuotojas, tiek moteris nurodo, kad įvažiavimo nesimatė. Toliau moteris nurodo, kad vyras yra tikrai išgėręs, nes vyko iš šventės. Pareigūnai vyrui rašo šaukimą dėl atvykimo į policiją ir pareiškimo rašymo. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_1009_014308_063“ tyrimui reikšmingų duomenų nėra (1 t., b. l. 96–99).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.). Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-152-689/2021).
Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimai D. A. viešoje vietoje vartojus smurtą ir sukėlus L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vartojus necenzūrinius žodžius, peiliu gąsdinus nukentėjusįjį, ir tokiu elgesiu pademonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.
Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo L. K., liudytojų I. J. ir E. U. parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais, kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitais rašytiniais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo D. A. kaltės įrodymais.
Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad jis įvykio metu jam inkriminuojamų veiksmų neatliko, o kadangi vairuotojas buvo neblaivus, norėdamas jį sustabdyti, iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina tik kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. A. 2022 m. spalio 9 d. apie 00.20 val., viešoje vietoje – pavėžėjo ,,Bolt“ automobilyje ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudodamasis pavėžėjo paslaugomis, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir ,,Bolt“ pavėžėjo L. K., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė L. K. į veidą ties lūpomis, nubrozdindamas viršutinės lūpos dešinę pusę ir ją pažeisdamas, kas sukėlė nukentėjusiajam L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ištraukė iš minėto automobilio užvedimo spynelės raktelius, išlipo iš automobilio, L. K. taip pat išlipus iš automobilio ir pareikalavus atiduoti automobilio raktelius, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. - plūdosi necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie L. K., įspyrė jam į kairę koją, po ko iš įvykio vietos pasišalino, bet tą pačią naktį, apie 00.40 val., grįžo į įvykio vietą, rankoje laikydamas peilį mosikavo, priėjo prie minėto automobilio ir plūsdamasis L. K. gąsdino, sakydamas ,,aš tave subadysiu“ ir tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu elgesiu D. A. šokiravo bei išgąsdino ne tik nukentėjusįjį L. K., bet ir kartu vykusią I. J.. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padarinių – pažeista viešoji tvarka, nukentėjusysis pasijuto pažemintas, jam nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, kartu vykusi keleivė, kuri byloje apklausta kaip liudytoja, buvo šokiruota tokio kaltinamojo elgesio, jos kelione buvo sustabdyta, į įvykio vietą buvo iškviesta policija, sutrukdytas nukentėjusiojo darbas.
Šias aplinkybes patvirtina tiesioginiai ir nuoseklūs tiek nukentėjusiojo L. K. parodymai, tiek liudytojų parodymai. Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis dirbo ,,Bolt“ pavežėju, jam vežant liudytoją I. J. bei kaltinamąjį D. A., šis paprašė parūkyti automobilyje, tačiau nukentėjusysis to daryti neleido, kadangi automobilyje nerūkoma, dėl to kaltinamasis susierzino. Kaltinamasis nukentėjusiajam nurodė, jog parodys, kur reikia važiuoti, tačiau nukentėjusiajam pravažiavus reikiamą keliuką ir atbuline eiga sugrįžus į vietą, kurioje reikėjo išleisti kaltinamąjį, kaltinamasis pradėjo jį pravardžiuoti, kelti konfliktą, todėl jis jam liepė lipti iš automobilio, o tuo tarpu kaltinamasis jam sudavė į veidą ir iš spynelės išėmęs automobilio raktelius, išlipo iš automobilio. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir priėjus prie kaltinamojo bei paprašius grąžinti raktelius, kaltinamasis jam koja įspyrė į šlaunį, o pasakęs, jog raktelius išmetė, nuėjo savo namų link. Po kurio laiko kaltinamasis grįžo su šuniu, dėl to jis įlipo į automobilį, tačiau nespėjo uždaryti durų, o kaltinamasis į automobilį įlipo su peiliu, sakydamas, jog subadys. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, liudytoja I. J., kuri kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju vyko automobiliu ir matė įvykį, parodė, kad kelionės metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi kaltinamasis norėjo rūkyti automobilyje, o nukentėjusysis jam neleido to daryti, sakydamas, jog automobilyje nerūkoma. Buvo tamsu, todėl nukentėjusysis šiek tiek pravažiavo keliuką, kuriame turėjo išleisti kaltinamąjį, todėl kaltinamasis dėl to supyko ir pradėjo žodinį konfliktą, užpuolė nukentėjusįjį ir kumščiu jam sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusysis gynėsi ir įvyko susistumdymas. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, kaltinamasis jį pasivijo ir prie automobilio įvyko grumtynės, kurių metu kaltinamasis nukentėjusiajam įspyrė į koją. Kaltinamajam nuėjus savais keliais, nukentėjusysis šlubuodamas grįžo į automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilyje nukentėjusysis nerado raktelių, kadangi juos kaltinamasis galėjo išmesti, todėl ji ir nukentėjusysis ieškojo raktelių pievoje. Po kurio laiko grįžo kaltinamasis kartu su šunimi, todėl jie abu įsėdo į automobilį, nukentėjusiajam nespėjus uždaryti durų, kaltinamasis atidarė duris ir įleido šunį. Matė, kad kaltinamasis turėjo geležtę, kuri jai pasirodė, kaip peilis, todėl ji pati pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji buvo labai išsigandusi, spiegė, be to, bijojo ir kaltinamojo atsivesto šuns, todėl negalėjo išlipti iš automobilio. Liudytojos I. J. parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo, be to, teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų liudytojos I. J. suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.
Nukentėjusysis L. K. davė parodymus apie tai, jog jam kaltinamasis sudavė į veidą bei įspyrė į šlaunį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, jog sudavimo faktą bei nukentėjusiojo sužalojimus matė ir liudytoja I. J., kuri patvirtino, jog matė kaip kaltinamasis automobilyje kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, o jiems būnant lauke, įspyrė į koją, dėl ko nukentėjusysis po grumtynių į automobilį sugrįžo šlubuodamas. Be to, apklausta liudytoja E. U. taip pat patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, buvo matomi sužalojimai ant nukentėjusiojo lūpos, taip pat akivaizdžiai matėsi ir kojos sužalojimas, kadangi nukentėjusysis šlubavo. Ir nors kaltinamasis D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio fizinio kontakto, o į veidą suduoti galėjo bandydamas iš automobilio užvedimo spynelės ištraukti raktelius, kad, anot jo, neblaivus nukentėjusysis negalėtų tęsti kelionės, tačiau šiuos jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją. Be to, kaltinamojo versija, jog jokių fizinių veiksmų nukentėjusio atžvilgiu jis neatliko buvo paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. K. nustatyta nubrozdinimas, kraujosruva su pažeidimu viršutinės lūpos dešinėje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 58–59). Vien tai, jog po kaltinamojo D. A. spyrio ant nukentėjusiojo kojos nesimatė ir neliko jokių smurto žymių, o specialistų išvadose šlaunies skausmas nebuvo vertinamas kaip sveikatos sutrikdymas, nereiškia, jog kaltinamojo veiksmai, o būtent spyris į koją, nukentėjusiajam nesukėlė fizinio skausmo, tuo labiau, jog nukentėjusysis dėl jaučiamo skausmo kreipėsi šį gydymo įstaigą, be to, abi liudytojos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis šlubavo.
Pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas objektyviai padaromas demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nepaisant visuotinai priimtų elgesio taisyklių vienu ar keliais BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytais alternatyviais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais. Akivaizdu, jog tiek įžūlus elgesys, grasinimai, tiek ir patyčios ar vandališki veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis bei būdais, todėl šiuo atveju nėra reikalinga konkretizuoti kiekvieną tokį būdą bei veiksmą, todėl kvalifikuojant kaltinamajam D. A. inkriminuotą nusikalstamą veiką, vertintina kaltinamojo padarytų, viešąją tvarką pažeidžiančių, veiksmų visuma – šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, automobilio raktelių ištraukimas iš užvedimo spynelės, kas neabejotinai sutrukdė nukentėjusiojo darbą, dėl ko jis negalėjo tęsti kelionės, necenzūrinių žodžių vartojimas, peilio demonstravimas ir išsakyti gąsdinimai, kuriuos matė ir jautė ne tik nukentėjusysis L. K., bet ir kartu automobilyje buvusi liudytoja I. J..
Kaltinamasis D. A. veikė tiesiogine tyčia – turėdamas ir galėdamas suprasti, kad panaudodamas fizinį smurtą, ištraukdamas automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, pūsdamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas vairuotojui sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sukels tiek nukentėjusiojo, tiek kartu įvykį mačiusios liudytojos pasipiktinimą bei išgąsti, galimas pasekmes ignoravo ir nutarė būtent tokiu būdu, tokiais veiksmais išreikšti savo nepasitenkinimą jį netenkinančiu nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamojo D. A. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis D. A. pripažintinas kaltu ir baustinas.
Nors byloje nebuvo ginčo dėl to, kad kaltinamasis D. A. pasišalinęs iš įvykio vietos ir po to vėl į ją sugrįžęs, atsivedė savo šunį be antsnukio ir pavadėlio, tačiau vertinant kaltinamojo padarytų veiksmų visumą bei BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę matyti, kad šie kaltinamojo veiksmai savo pobūdžiu niekaip nėra susiję su viešosios tvarkos pažeidimu, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Pažymėtina, jog kaltinamojo D. A. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs tiek su fizinio smurto panaudojimu bei fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, tiek su gąsdinimu, todėl jo neteisėti veiksmai kvalifikuojami atsižvelgiant į normų konkurencijos įveikimo taisykles pagal BK 284 straipsnį, o ne pagal atskirus BK straipsnius.
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. A. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo D. A. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje teistas (1 t., b. l. 129–136), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 122–127). Kaltinamasis D. A. Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 120), Klaipėdos psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 121). Kaltinamasis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, D. A. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant kiek didesnį nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės minimalus dydis. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami sveiką ir darbingo amžiaus D. A. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jos naudai iš kaltinamojo D. A. 1100 Eur turtinės žalos ir 1300 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 31–32). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ir prastos psichologinės bei emocinės būsenos negalėjo dirbti nei pagrindinio darbo nei papildomo darbo įmonėje ,,Bolt“. Pagrindinėje darbovietėje negalėjo dirbti 4 dienas, nes dėl sužeistos kojos, jam buvo sunku vaikščioti, prakirsta lūpa buvo skausminga bei ištinusi, dėl ko buvo sunku rodytis žmonėms. Papildomame darbe nedirbo savaitę kadangi patirtas stresas pradėjo veikti sveikatą, sutriko širdies rimtas, buvo sunku miegoti naktimis, sunku bendrauti su žmonėmis. Dėl ko prarado ne mažą dalį pajamų pragyvenimui – iš pavežėjo ,,Bolt“ per nedirbtą laikotarpį būtų uždirbęs 780 Eur (bruto), iš pagrindinės darbovietės būtų uždirbęs 320 Eur (bruto). Taip pat vis dar jaučia padarinius, kadangi sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, turi vartoti vaistus, mažinančius kraujo spaudimą, menkos situacijos darbe kelia stresą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų, negalėjo dirbti nei pagrindinio savo darbo, nei papildomo, kurio atlikimo metu ir buvo sužalotas, ir dėl to negavo pajamų, kas sudaro 1100 Eur turtinę žalą. Tačiau teismas pažymi, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis jautė fizinį skausmą, buvo reikalingi vaistai, kas iš tikrųjų galėjo sukelti nepatogumus, kurie jam trukdė vykdyti darbo funkcijas, tačiau prašomos priteisti turtinės žalos sumą nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ar kitais duomenimis, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašo teismo priteisti jo naudai iš kaltinamojo D. A. 1300 Eur neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl kaltinamojo veiksmų jam sutriko širdies ritmas, buvo sunku miegoti naktimis, bendrauti su žmonėmis, o taip pat vis dar jaučia įvykio padarinius, kadangi jam sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, turi vartoti vaistus, mažinančius kraujo spaudimą, menkos situacijos darbe kelia stresą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.
Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika civiliniam ieškovui L. K. buvo padaryta neturtinės žalos – jis pažemintas moters akivaizdoje bei sužalotas, sužalojimas padarytas veido srityje, nukentėjusiajam iš lūpos bėgo kraujas, taip pat jam sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusysis neabejotinai jautė diskomfortą. Nukentėjusiojo vykdomas pavežėjo darbas buvo sutrukdytas kaltinamojo be jokios priežasties. Po tokios patirties suprantamas nukentėjusiojo bendravimo sumažėjimas ir reakcijos į darbe esančias stresines situacijas.
Nors civiliniame ieškinyje pažymima, kad L. K. iki šiol jaučia įvykio padarinius, jam sunku susikaupti, turi vartoti vaistus, mažinančius kraujo spaudimą, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuketėjusysis dėl to būtų kreipęsis į medikus. Tuo tarpu iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad vienintelis nuketėjusiajam dėl įvykio nustatytas sužalojimas yra laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 58–59). Pažymėtina ir tai, kad nuketėjusiojo dėl įvykio patirti dvasiniai išgyvenimai taip pat nebuvo tokie dideli, kad nuketėjusiajam reiktų psichologo pagalbos.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, L. K. civilinis ieškinys dėl 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – civiliniam ieškovui L. K. priteistina iš kaltinamojo D. A. 600 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent nurodyta suma geriausiai atitinka civilinio ieškovo dėl nusikaltimo patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.
Kaltinamajam D. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), bei Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180–183), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Byloje esantys kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 81, 95) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 66 MGL, t. y. 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam D. A., kad baudą privaloma sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.
L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. A. jo naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam D. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), bei Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180–183), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Byloje esančius kompaktinius diskus (1 t., b. l. 81, 95) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.