Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo J. R., institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimo nepateikė.

Institucija pateikė išvadą, kad ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 6 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna išmokas už vaikus, priteistą materialinį išlaikymą moka „Sodra“, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Moteriai vaikus išlaikyti padeda jos sutuoktinis D. U.. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neužtikrintų būtiniausių nepilnamečių vaikui vystymuisi sąlygų, neatitinka nepilnamečių M. S. ir E. Č. interesų, kadangi minėtas išlaikymas yra ženkliai per mažas siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. turi dar vieną išlaikytinį, todėl mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti padidintas iki 150 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1113-235/2005 M. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o iš atsakovo dukros išlaikymui priteista po 150 litų periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo 2004-11-11 iki dukros pilnametystės; 2012 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-5621-96/2012 iš atsakovo sūnaus E. Č. išlaikymui priteista mokėti po 450 litų periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo 2012-05-07 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti M. S.. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nėra, institucija taip pat neprieštarauja, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. 2019-08-12 išvadoje nurodyta, kad šalių sūnus išreiškė norą gyventi su motina, ieškovei yra suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Ir nors šeimai organizuojamos ir teikiamos socialinės paslaugos, su šeima dirba socialinis darbuotojas, duomenų, kad E. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams nėra; be to su ieškove nustatyta ir dukros M. S. gyvenamoji vieta, todėl nepilnamečio šalių sūnaus E. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

Išlaikymas M. S. priteistas po 43,44 Eur prieš penkiolika metų, šalių dukrai būnant apie 2 metų amžiaus, tuo tarpu dabar dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje; sūnaus E. Č. išlaikymui priteista po 130,33 Eur prieš aštuonerius metus, šalių sūnui būnant apie 4 metų amžiaus, tuo tarpu dabar sūnus lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę.

Dėl poreikių pagrįstumo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį vaikams ir pateikė patikslintame ieškinyje skaičiavimus: maistas 100 Eur; vaistai, vitaminai 20 Eur; mokyklinės priemonės, pratybų sąsiuviniai, knygos 30 Eur; higienos priemonės 20 Eur; drabužiai, avalynė, priežiūros priemonės 40 Eur; išlaidos už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) 50 Eur; užklasinė veikla (išvykos, kinas, atostogos) 30 Eur; viso 290 Eur. Atsakovo atstovė nurodytų sumų neginčijo, nurodė, kad atsakovas sutinkantis teikti išlaikymą po 100-150 Eur. Institucija prašo priteisti vaikams po 150 Eur, nes 100 Eur neužtikrina net minimalių vaiko poreikių. Teismas sutinka su institucijos pozicija ir pripažįsta, kad ieškovės nurodytos sumos pagrindžia tik minimalius ir būtiniausius šalių vaikų poreikius; be to į bylą pateiktas neįgalumo pažymėjimas, jog M. S. nustatytas neįgalumas, dėl ko ieškovės prašomas išlaikymo dydis, nepagrįstai per mažas.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), pajamos apie 650 Eur; jai nustatytas neįgalumas, darbinga 35 procentus, gauna 145,60 Eur išmoką; registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kurio eksploatavimas draudžiamas; SODROS duomenimis niekur nedirba; trečiasis asmuo registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kurio eksploatavimas draudžiamas; SODROS duomenimis niekur nedirba. Taigi nagrinėjamu atveju nors šalių turtinė padėtis ir nepagerėjo, tačiau vaikų poreikių esminis padidėjimas yra pagrindas keisti teismo sprendimą.

Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti po 100 Eur kiekvienam vaikui patikslintu ieškiniu, nors pradiniame ieškinyje buvo prašoma priteisti po 200 Eur, jos atstovė nurodė teisme, kad vaikams reikia daugiau, bet ieškovė įvertinusi atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinius prašo priteisti po 100 Eur, tačiau kaip matyti sūnaus išlaikymui 2012 m. sprendimu jau yra priteista po 450 Lt, tai yra 130,30 Eur, kas iš esmės reikštų išlaikymo sumažinimą, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio ir nurodomų aplinkybių matyti, kad siekiama išlaikymą padidinti, o ne sumažinti. Institucija teikianti išvadą, prašo vaikų išlaikymui priteisti po 150 Eur. Atsakovas savo sunkios padėties teismui neįrodinėja, jis su trečiuoju asmeniu turi dukrą P. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu yra nėščia.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Taigi iš esmės atsakovui neginčijant vaikų poreikių ir sutinkant teikti išlaikymą po 100-150 Eur, įvertinus institucijos poziciją, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Mažesnis išlaikymas neatitiktų vaikų poreikių, ypatingai kai Marijanai nustatytas neįgalumas; ir nors vaikų poreikiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau jų įrodinėti nėra būtina, kadangi kaip jau teismas pasisakė jie atitinka tik būtiniausius poreikius; be to ieškovė yra tik 35 procentai darbinga, ji neįgali nuo vaikystės; tuo tarpu atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas ir privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo tiek, kiek būtina būtiniems vaikų poreikiams užtikrinti, nes priešingu atveju socialiai neteisinga neįgaliai motinai perkelti didesnę vaikų išlaikymą naštą. Be to atsakovas pats pripažįsta, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kas patvirtina, kad ieškovei nuolatos tekdavo didesnė išlaikymo našta. Tai, kad atsakovas turi dukrą su trečiuoju asmeniu, laukia šeimos pagausėjimo, nėra pagrindas teikti mažesnį išlaikymą šalių vaikams, nes atsakovas iš esmės ir neprieštaravo dėl išlaikymo dydžio, atsiliepime nurodydamas „jis kiekvieną mėnesį į kiekvieno vaiko sąskaitą įneš po 100-150 Eur“. Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai.

Dėl sąskaitos atidarymo vaiko vardu

CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamo pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausiai tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to - laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis.

Atsakovas nesutikdamas pervesti išlaikymo vaikų motinai, nepateikė jokių motyvų, dėl kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovė vaikams skirtus pinigus, naudotų savo poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsni). Be to priteista suma užtikrina tik būtinuosius ir elementarius vaikų poreikius, dėl to atsakovo prašymas įpareigoti šias vaikams išlaikyti skirtas lėšas pervesti į vaikų vardu atidarytas sąskaitas, nėra tikslinga; be to didelių nepatogumų ieškovė patirtų perkant šeimai maistą, kuomet privalėtų naudoti kelias banko korteles, juo labiau, kad yra produktų, kurių neįmanoma pirkti vien tik šalių vaikams iš atskiros banko kortelės. Iš atsakovo priteistas išlaikymas laikytinas vaiko nuosavybe, kurią ieškovė turi naudoti tinkamai vaiko interesais. Kol nėra pateikta duomenų, kad lėšos naudojamos netinkamai, preziumuojama, kad ieškovė gautas lėšas panaudoja vaiko interesams tenkinti, todėl nėra pagrindo atsakovui vaikams priteistą išlaikymą mokėti į vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos už Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2005 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-1113-235/2005 dalį dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo A. Č. priteisimo nepilnametės dukros M. S. išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. liepos 29 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2012 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-5621-96/2012 dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo A. Č. priteisimo nepilnamečio sūnaus E. Č. išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. liepos 29 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.