Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-900-112/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ ieškinį atsakovams R. R., V. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys V. B., D. K., R. K., J. Š., bei R. R. ir V. R. priešieškinį dėl sandorio ir kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai R. R. ir V. R. pareiškė priešieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio 2006 m. balandžio 12 d. ieškovo ir R. R. sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį bei 2006 m. balandžio 12 d. ieškovo kasos išlaidų orderį (be numerio) dėl 800 000 Lt išmokėjimo; grąžinti atsakovams dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties vykdymo prarastą turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Baudžiamuoju įsakymu, kuris turi prejudicinę galią, nustatyta, kad 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti. Todėl kasos išlaidų orderis turi būti pripažintas negaliojančiu. Kasos išlaidų orderis išrašytas vadovaujantis tarp R. R. ir ieškovo pasirašyta preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri sudaryta tik dėl akių, neketinant jos vykdyti. Atsakovų teigimu, R. R. neatskleistos visos sandorio aplinkybės, todėl sutartis sudaryta dėl apgaulės, be to, šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados prieštaringos, padarytos netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas reglamentuojančias proceso atnaujino pagrindus, pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, neatskleista bylos esmė. Teismas turėjo nagrinėti bylą tiek, kiek tai susiję su Baudžiamojo įsakymo prejudiciškumu. Atsakovų prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ankstesniame teismo procese, į jas atsakyta motyvuotomis teismo išvadomis, todėl jos nebuvo naujos bei jų pagrindu procesas neatnaujintinas. Apelianto vertinimu, atsakovų nurodomos aplinkybės nepateko į bylos nagrinėjimo ribas, taip pat nurodytų aplinkybių pagrindu negali būti grindžiamas ir atsakovų priešieškinis. Byloje svarbu nustatyti, kokie prejudiciniai faktai yra fiksuoti Baudžiamajame įsakyme. Teismas, savaip interpretuodamas dalį aplinkybių, netinkamai nustatė prejudicinius faktus. Apeliantas neginčija, jog prejudiciniais faktais gali būti laikomos aplinkybės, jog V. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Tačiau Baudžiamasis įsakymas ir jo turinys nelemia konstatavimo ir prejudicinių faktų, jog jame nustatyta, kad 800 000 Lt R. R. neišmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V. B. veiksmų. V. B. nebuvo kaltinamas, kad netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita išmokant R. R. 800 000 Lt, taip pat nebuvo kaltinamas dėl kasos pajamų orderio 800 000 Lt neteisėto išrašymo ar jo neanuliavimo. Todėl Baudžiamuoju įsakymu negalėjo būti nustatyti prejudiciniai faktai, jog 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V. B. veiksmų. Baudžiamajame įsakyme padarytos išvados bei atsiradusios teisinės pasekmės nelemia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Baudžiamajame įsakyme nėra konstatuota, jog V. B. nemokėjo 800 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 12 d. preliminariąją sutartį ir 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį R. R.. Baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas nesprendė dėl UAB „Švaros era“ buhalterinių apskaitos dokumentų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais. Todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad teismas pasisakė dėl 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderio negaliojimo. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad V. B. apgaulingai vedė UAB „Švaros era“ buhalterinę apskaitą, nes nepagrindė, iš kokių lėšų sumokėjo 61 799,58 Lt išmoką R. R., t. y. dalį pinigų pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį, kai dokumentinis kasos likutis 2006 m. balandžio 12 d. buvo 738 200,42 Lt. Baudžiamajame įsakyme pinigų sumokėjimo R. R. faktas nėra kvestionuojamas, tačiau kartu konstatuojama, kad skirtumas nuo išmokėtos atsakovei 800 000 Lt sumos ir UAB „Švaros era“ dokumentinio kasos likučio 738 200 Lt buvo dėl to, jog UAB „Švaros era“ direktorius apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą. Baudžiamuoju įsakymu pašalintos atsakovų keltos abejonės, jog UAB „Švaros era“ negalėjo sumokėti daugiau nei ieškovas turėjo pinigų kasoje. Tokiu būdu yra papildomai konstatuotos aplinkybės, paneigiančios teismo išvadas, jog pinigai nebuvo mokėti R. R.. V. B. pripažinus jam inkriminuojamą nusikaltimą konstatuota, kad skirtumo suma (61 799,58 Lt) UAB „Švaros era“ buhalterinėje apskaitoje nenurodyta dėl V. B. kaltės, o tai patvirtina, kad UAB „Švaros era“ turėjo visą reikalingą pinigų sumą, kurią sumokėjo R. R.. Aplinkybė, dėl to kad egzistuoja 61 799,58 Lt skirtumas tarp UAB „Švaros era“ dokumentinio kasos likučio (738 200,42 Lt) ir R. R. išmokėtos pinigų sumos (800 000 Lt) buvo bylos, kurioje siekiama panaikinti sprendimą, nagrinėjimo dalykas. Apelianto teigimu, pripažinus, jog pinigai nebuvo mokami, 61 799,58 Lt skirtumo tada negalėjo egzistuoti. V. B. kaltės pripažinimas baudžiamajame procese nelemia pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą. V. B. nagrinėjamoje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, jis laikė ieškinį nepagrįstu, tvirtino, kad pinigų atsakovei nemokėjo, pateikė teismui 2006 m. balandžio 19 d. raštą, kuriuo neva anuliavo kasos išlaidų orderį dėl 800 000 Lt sumokėjimo, teikė versijas, kad 800 000 Lt sumą išleido ne sumokėdamas R. R., o Solida Systems LLC už statybos techniką. Visos šios aplinkybės išnagrinėtos ir atmestos kaip nepagrįstos. Baudžiamajame įsakyme nėra jokių išvadų ar nustatytą tokių aplinkybių, kurios būtų įvertintos kitaip ir lemtų kitokį teismo procesinį sprendimą šioje byloje.Baudžiamasis įsakymas nepaneigia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o patvirtina, jog 800 000 Lt galėjo būti ir buvo išmokėti R. R.. Teismas be teisinio pagrindo vertino Baudžiamąjį įsakymą kaip prejudicinį faktą aplinkybėms, jog 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas dėl nusikalstamų V. B. veiksmų.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai prieštarauja teismų praktikai dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo, nes atsakovams įrodinėjant su 800 000 Lt neperdavimu susijusius faktus naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste, teismas galėjo pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų neperžengdamas proceso ribų.Prieš proceso atnaujinimą atsakovų atsakomybė buvo grindžiama apelianto buhalterinės apskaitos dokumentais, skirtų įforminti 2006 m. pradžioje įmonės vykdytas ūkines finansines operacijas. Baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad UAB „Švaros era“ apskaitoje būtų tinkamai įformintos vykdomos ūkinės finansinės operacijos, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, Baudžiamajame įsakyme buvo nagrinėjamas ne tik 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderio pagrįstumo klausimas, bet ir kitų apelianto buhalterinės apskaitos dokumentų teisėtumas. Todėl V. B. pripažintas kaltu ir dėl kasos pajamų orderio 800 000 Lt neteisėto išrašymo ir jo neanuliavimo bei kitų Baudžiamajame įsakyme nurodytų pažeidimų, susijusių su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ginčydamas Baudžiamuoju įsakymu nustatytų aplinkybių prejudicinę galią, apeliantas netinkamai aiškina CK 182 straipsnio 3 dalį. Baudžiamuoju įsakymu konstatuota faktinė aplinkybė, jog 800 000 Lt avansas nebuvo išmokėtas atsakovams, turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje. Net ir nelaikant Baudžiamuoju įsakymu konstatuotų aplinkybių prejudiciniais faktais, atsakovų teigimu, tai savaime nepaneigia būtinybės įvertinti byloje esančių įrodymų visetą. Faktą, kad 800 000 Lt nebuvo išmokėti atsakovams patvirtina: Baudžiamasis įsakymas; 2015 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje duoti V. B. parodymai; 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Švaros era“ raštas; UAB „Švaros era“ vėlesnis elgesys; UAB „Švaros era“ sąskaitų aktyvumo ataskaita ir kasos knyga už 2006 m. balandžio mėnesį; UAB „Švaros era“ kasa – bankas nuo 2003 m. liepos 28 d. iki 2006 m. spalio 17 d.; įrodymai apie R. R. pajamas 2006 metais; R. K. parodymai; Statybinių atliekų trupintuvo įsigijimo dokumentai ir su tuo susiję liudytojų parodymai bei UAB „Švaros era“ buhalterės M. B. parodymai. Be to, pagal sudarytą sutartį R. R. nekilo pareiga gražinti avanso (net jeigu jis ir būtu buvęs jai perduotas). Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad jeigu akceptantas (UAB „Švaros era“) nurodytais terminais laiku nepadengia savo finansinių įsipareigojimų oferentui (R. R.), tai oferentas negrąžina akceptantui avansu sumokėtos 800 000 Lt sumos. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Švaros era“ daugiau jokių mokėjimų R. R. neatlikinėjo, todėl remiantis sutarties 7.2 punktu R. R. neprivalo grąžinti 800 000 Lt avanso. Teismas pagrįstai konstatavęs, jog pinigai atsakovams neperduoti, tinkamai taikė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas pagrįstu ir paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodo, teisėjų kolegija jų taip pat neįžvelgia.

Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs. Šio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo V. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo, konstatuota, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teismas iš to, kas išdėstyta Baudžiamajame įsakyme, daro išvadą, jog jame yra nustatytos naujos aplinkybės ir jos, jei būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų turėjusios esminę reikšmę priimant procesinius sprendimus. Teismas nurodė, kad byla buvo išnagrinėta teismams laikant teisingais įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Tuo tarpu Baudžiamajame įsakyme yra konstatuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nustatyta, jog 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti, o kasos išlaidų orderio anuliavimas neįformintas, kas, teismo nuomone, yra prejudiciniais faktais nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. str. 3 p.). Todėl teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas priešingas sprendimas – ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Taip pat yra pasisakyta, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad pastaroji taisyklė turi būti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas jo pagrįstumo įvertinimui iš naujo nagrinėjant bylą, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 str. 4 d.). Tai reiškia, kad atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo. Jeigu atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, pvz., jos pareiškėjui jau buvo žinomos ar galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą pirmą kartą, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

Šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo priėmimą lėmė Baudžiamasis įsakymas, kuriuo nagrinėjamos bylos įmonės vadovas (trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje) V. B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes neužtikrino, kad UAB „Švaros era“ apskaitoje būtų tinkamai įformintos vykdomos ūkinės finansinės operacijos. Dėl to laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad pagal įmonės 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį 800 000 Lt R. R. nebuvo išmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus ir jų prejudicinę galią.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai apskritai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Šio teismo yra konstatuota, kad „to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Antra, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla baigta Baudžiamuoju įstatymu. Pagal BPK nuostatas teismo baudžiamasis įsakymas yra teismo nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 str.). Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti nurodyti BPK 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys, t.y. išvardyti, be kita ko, (tik) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 419 str. 4 p., 421 str.). Taigi, baudžiamasis įsakymas iš esmės grindžiamas tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, neatlieka įrodymų inter alia liudytojų duotų ikiteisminiame tyrime parodymų vertinimo (tikrinimo) jų teisingumo aspektu teismo posėdyje. Trečia (svarbiausia), aptariamoje baudžiamojoje byloje ir nebuvo tirta bei nekonstatuota, jog pinigai pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad V. B. tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu prokuroro kaltinime konstatuota, jog V. B. nepateikė vyr. finansininkei visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, dėl ko ši į UAB „Švaros era“ apskaitą neįtraukė 61 799,58 Lt įplaukų į įmonės kasą, o 2006 m. balandžio 12 d. jis išrašė kasos išlaidų orderį, kuriuo pagrindė 800 000 Lt išmoką R. R., kai dokumentinis likutis tai dienai buvo 738 200,42 Lt, ir tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – į UAB „Švaros era“ apskaitą neįtraukė 61 799,58 Lt įplaukų į įmonės kasą. Taigi, prokuroro reikštame įmonės vadovui kaltinime neteisėtu buhalterinės apskaitos tvarkyme laikyta tai, kad būtent 61 799,58 Lt įplaukos nebuvo įtrauktos į apskaitą, o ne tai, kad kasos išlaidų orderyje neteisėtai nurodyta, jog R. R. išmokėta 800 000 Lt, t.y. dėl pastarosios operacijos V. B. ir nebuvo kaltinamas - nei dėl tokio fakto kaip apgaulingai atspindėto buhalterinėje apskaitoje, nei dėl jo kaip ūkinės operacijos netinkamo įforminimo teisės aktų laikymosi prasme. Pažymėtina, kad teismas baudžiamojoje byloje, nesant tokio kaltinimo, jau vien dėl to savo iniciatyva tokio fakto nustatinėti, išeidamas už kaltinimo ribų, ir apskritai nebūtų galėjęs (BPK 255 str. 1 d.). Minėtos išvados (dėl aptariamo fakto nenustatymo) nepaneigia ir Baudžiamojo įsakymo motyvai, kad V. B., paaiškėjus, jog 800 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį nebus mokami, jame neparašė „anuliuota“, nenurodė anuliavimo datos, nes šiuo atveju teismas nustatinėjo ne pinigų (ne)išdavimo faktą, o nurodė, kaip pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį turėtų būti taisomi pinigų apskaitos dokumentai „jei padaryta klaida“. Pažymėtina, kad ir kaltinimas dėl nepagrįsto kasos išlaidų orderio neanuliavimo baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo reiškiamas.

Kaip minėta, iš baudžiamosios bylos kylančiais prejudiciniais faktais civilinėje byloje laikytini faktai dėl nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso tyrimo dalykas buvo buhalterinės apskaitos vedimo neteisėtumas, t.y. jog V. B. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o konkrečiai inter alia neįtraukdamas įplaukų į apskaitą, kas ir buvo konstatuota Baudžiamuoju įsakymu, o ne faktinis 800 000 Lt nemokėjimas pagal kasos išlaidų orderyje fiksuotą operaciją (ką kaip Baudžiamuoju įsakymu nustatytą faktą interpretavo pirmosios instancijos teismas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas nesaistomas teismo nuosprendžio tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai pagrįstai nurodė, jog teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje buvo priimti vadovaujantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, nes kasos išlaidų orderis, įrašas apie pinigų R. R. išdavimą kasos knygoje nebuvo tik vieninteliai reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Iš teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad teismai vertino ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, šalių sudarytą 2006 m. balandžio 12 d. sutartį (kuri nepripažinta negaliojančia ir skundžiamu sprendimu) dėl ketinimo pirkti/parduoti nekilnojamąjį turtą, kurioje taip pat buvo numatyta, kad pirkėjas (apeliantas) sumoka 800 000 Lt; dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus apie įmonės lėšų (ne)panaudojimą kitiems sandoriams ir pan. Kaip minėta, baudžiamąja tvarka nustatyti faktai, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl jų nustatymo anksčiau priimti teismų sprendimai yra nepagrįsti, kitaip tariant, jei tuo metu jie būtų žinomi, jie būtų lėmę kitokią ginčo baigtį. Dar daugiau, daryti išvadą apie naujai paaiškėjusias kitokias aplinkybes neteikia pagrindo ne tik baudžiamąja tvarka nustatyti faktai, bet netgi ir Baudžiamajame įsakyme nurodyti V. B. ar liudytojų teikti paaiškinimai, nes jų turinys iš esmės yra toks pat kaip ir šių asmenų teikti bei teismų jau įvertinti nagrinėjamoje byloje paaiškinimai. Beje, šiame kontekste pastebėtina, kad galima sutikti su apeliantu ir tuo aspektu, kad Baudžiamajame įsakyme konstatuotos kaip nefiksuotos apskaitoje įmonės turėtos įplaukos bei dokumentinio likučio suma ir sudaro 800 000 Lt (738 200,42 Lt plius 61 799,58 Lt), kas tik paneigia atsakovų apeliacinio skundo (nagrinėjant bylą iki proceso atnaujinimo) argumentus, kad įmonėje 800 000 Lt sumos neva nebuvę, o aplinkybės, kad visa 800 000 Lt suma įmonės kasoje buvo, nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo tiriamos, t.y. taip pat buvo žinomos, o ne naujai paaiškėjusios (pvz., t. 1, b.l. 182). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali daryti kitokių išvadų nei jau teismų buvo padarytos į bylą teiktų įrodymų pagrindu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretavo Baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus kaip naujus ir prejudiciškai reikšmingus nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 3 p.), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti ieškinį bei tenkinti dalį priešieškinio. Todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas panaikinant šią jo dalį ir atmetant prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ ieškinį. Atsakovo V. R. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo atmesti.

Panaikinti sprendimo dalis dėl 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu; dėl įpareigojimo bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Švaros era“ sugrąžinti R. R. grąžinti išieškotas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį iš jos pinigų sumas; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo R. R..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.