- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-972-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02222-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- T. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2S-972-544/2017
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02222-2017-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties sprendimo vykdymo išdėstymo klausimu civilinėje byloje Nr. e2-3212-488/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aragvita“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – T. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės UAB „Agravita“ 1000,00 Eur žalos atlyginimui, 59,18 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 20 d.2017 m. liepos 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės UAB „Aragvita“ prašymas dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo 1 metų laikotarpiui. Atsakovė nurodė, kad nesugebės iš karto įvykdyti teismo sprendimo dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos bendrovėje, nes per 2016 metus patyrė 758,00 Eur nuostolį bei pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Aragvita“ prašymą tenkino ir išdėstė 2017 m. birželio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą dėl iš UAB „Aragvita“ priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant UAB „Aragvita“ kas mėnesį ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėti po 128,23 Eur, pirmąją įmoką pradedant mokėti nuo 2017 m. spalio 1 d.Teismas vertino, kad atsakovės pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog UAB „Aragvita“ per 2016 metus patyrė ir 2017 metus pradėjo su 758 Eur nuostoliu, todėl susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės ateityje gali pasikeisti, todėl teismo sprendimo išdėstymas yra proporcinga priemonė pareiškėjos interesams užtikrinti.Kartu teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į tai, jog ieškovė prieštaravimų dėl skolos išdėstymo nepareiškė, į teisėtus ieškovės interesus per protingą laikotarpį atgauti skolą, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti atsakovės UAB „Aragvita“ prašymą dėl 1538,76 Eur skolos išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo principų ir pažeidžia kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nesąžiningą skolininkės elgesį, nes ieškovė pretenzijose atsakovei dar ikiteisminėje skolos išieškojimo stadijoje buvo nurodžiusi galimybę tartis dėl žalos atlyginimo dalimis, dėl ko atsakovė būtų sugalėjusi pasirašyti vekselį, tačiau to nepadarė. Be to, ikiteisminio skolos išieškojimo metu atsakovė naudojosi advokato paslaugomis, kas paneigia teiginius apie įmonės sunkią finansinę padėtį Aplinkybė, jog per metus įmonė patyrė tik 758 Eur nuostolį, negali būti pripažinta jos sunkios finansinės būklės patvirtinimu, kadangi įmonės veikloje pelno – nuostolių svyravimai iki 5000 Eur yra laikoma normalia ūkinės veiklos praktika.Kartu apeliantė pabrėžia, jog bylų, kuriose yra išdėstytas skolų mokėjimas, ieškovei sudaro papildomas išlaidas bei reikalauja papildomų sąnaudų, dėl ko yra bloginama ieškovės padėtis. Be to, vykdant teismo sprendimą priverstinai (per antstolį), yra užtikrinamas minimalių skolininko poreikių tenkinimas, tačiau kartu yra naudingas ir išieškotojui, kadangi nepareikalauja papildomų darbo jėgos sąnaudų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Aragvita“ prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Nurodo, kad išnagrinėta civilinė byla yra susijusi su draudimo išmokos klausimais dėl 2015 m. rugsėjo 7 d. įvykio, kurio metu nukentėjo 2 aukšto 13 stiklų paketai. Dar iki atsakovei nuomojantis patalpas buvo įvykęs užliejimas vandeniu, atsakovė nesutiko su pavėluotai gautomis pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, šios žalos nepripažino, dėl ko jos neatlygino. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga pripažinti atsakovę dėl tokio elgesio nesąžininga. Kartu atsakovė pabrėžia, jog 2016 metais atstovaujančiai advokatei nemokėjo piniginių lėšų. Nepaisant to, profesionali teisinė pagalba atsakovei buvo būtina visame procese, o už suteiktas paslaugas buvo iš viso sumokėta vos 200 Eur. Naudojimasis teisinėmis paslaugomis negali būti nagrinėjamas vertinant įmonės patirtus praeitų metų finansinius nuostolius. Žino savo finansinę padėtį ir 5000 Eur nėra įprasti ūkinės veikos svyravimai, tačiau 1538,76 Eur suma ieškovei, kaip tokiai didelei bendrovei, nėra itin ženkli ir šios sumos mokėjimas dalimis neleis patirti didelių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Aragvita“ prašymas dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo 1 metų laikotarpiu yra atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsniu apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti ar jį išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006 ).Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis, todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-467/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės UAB „Aragvita“ pateiktus duomenis ir nepagrįstai išdėstė priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų (1538,76 Eur) mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei nutarties 15 – 17 punktuose išdėstytas nuostatas, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pavieniais ieškovės UAB „Aragvita“ pateiktais duomenimis apie įmonės finansinę būklę bei nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiu.Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Aragvita“ pateikta pelno (nuostolių) ataskaita bei kasos knygos išrašai, rodantys, jog įmonė per 2016 metus patyrė 758,00 Eur nuostolį, neatskleidžia tikrosios įmonės finansinės padėties, kadangi šie dokumentai yra selektyvūs. Nepaisant to, net ir patirtas 758,00 Eur nuostolis, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, juridiniam asmeniui nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas tokia suma, kuri sudaro pagrindą išdėstyti 1600 Eur nesiekiančios skolos, ieškovės pareikalautos dar 2016 metais, sumokėjimą vieneriems metams. Atsakovė, kreipdamasi dėl teismo sprendimo išdėstymo, nepateikė išsamesnių buhalterinių duomenų apie jos finansinę būklę, turimą turtą, įsipareigojimus ir pan. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė finansinę atskaitomybę yra pateikusi už 2016 metus. Pagal balansą 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 29 380,00 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų, į balansą įrašyto turto vertė buvo 4395,00 Eur, viešai skelbiama, kad atsakovės apyvarta per metus yra 30 000 -50 000 Eur (rekvizitai.vz.lt). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Aragvita“ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo dėl skolos priteisimo neskundė ir jis įsiteisėjo 2017 m. liepos 20 d. Tai leidžia pagrįstai vertinti, jog atsakovė sutiko su priimtu teismo sprendimu, todėl nuo to laiko turėjo galimybę atlyginti bent dalį priteistos skolos. Byloje nėra duomenų, kad po to, kai teismas išdėstė sprendimo vykdymą, atsakovė ieškovei sumokėjo bent vieną įmoką. Pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė dėsto nesutikimo su priteista skola argumentus, kas sudaro pagrindą spręsti, jog prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo yra labiau susijęs ne su įmonės finansine būkle, tačiau su prieštaravimu dėl priteistos skolos. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino atsakovės UAB „Aragvita“ pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį bei padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas dėl atsakovės sunkios finansinės būklės teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Aragvita“ prašymas dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo 1 metų laikotarpiu yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės UAB „Aragvita“ prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu priteistos skolos išdėstymo 1 metų laikotarpiui.