Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. gynėjui advokatui Deividui Ivanauskui, nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. gynėjo advokato Deivido Ivanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam E. B. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai bei vienerius metus nebendrauti su nukentėjusiuoju E. B..

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista E. B. iš D. K. 346,04 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš D. K. PSDF biudžetui padaryta žala – 1006,69 Eur už nukentėjusiojo E. B. gydymą.

Pratęstas 2020 m. sausio 2 d. prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. K. turtui, sąskaitoje banke (duomenys neskelbtini) esantiems pinigams 1006,69 Eur sumai, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį, pratęsta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartimi (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. gynėjo advokato skundas atmetamas.

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

2.2. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi nei įstatymas nei teismų praktika nedraudžia nukentėjusiajam asmeniui priteisti būsimas išlaidas, tačiau priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad būsimos ateityje išlaidos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, yra realios.

2.3. Apelianto nuomone, nukentėjusiajam papildomai turi būti priteista 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis E. B. patirs būsimo nuskelto danties gydymo išlaidas, kadangi šį dantį reikės depulpuoti arba šalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pridėtus rašytinius įrodymus (2 t., b. l. 42-65), iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisdamas 346,04 Eur motyvavo, jog nors dėl galimo danties gydymo nukentėjęs asmuo gali patirti didesnes išlaidas, tačiau pačiame išraše yra nurodyta, kad tai tik galima prognozė, nukentėjęs asmuo tokių išlaidų dar nepatyrė, nėra žinoma kokias tiksliai išlaidas jis patirs. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir pažymi, jog su apeliaciniu skundu taip pat nebuvo pateikta jokių naujų papildomų dokumentų, kurie įrodytų, jog nuo gydytojo konsultacijos nukentėjusysis būtų turėjęs tolimesnių gydymo išlaidų. Kaip jau buvo minėta, išraše iš medicinos kortelės nurodyta, jog nurodoma tik galima prognozė, nes situaciją dėl dantų būklės reikia stebėti (2 t., b. l. 42). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nuo gydytojo konsultacijos, metų bėgyje, E. B. danties depulpuoti arba šalinti iki šiol nereikėjo, todėl paneigtinas būsimų išlaidų realumas ir pagrįstumas. Be to pažymėtina, jeigu ateityje nukentėjusysis visgi patirtų nurodomas išlaidas, jis jų atlyginimo galės reikalauti pareikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka.

2.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

2.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes.

2.6. D. K. nukentėjusiajam E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodamas daug smūgių kumščiu į veidą ir kitas vietas, dėl kaltinamojo smurto nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, padarytas akiduobės sienelės lūžis, t. y. nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, išgąstį. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Teismas įvertino tai, jog pats nukentėjusysis į savo namelį priėmė girtauti mažai pažįstamą asmenį, vartojo daug, stipraus alkoholio, įvykio metu E. B. buvo stipriai girtas, jis pats negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, bei įvykio metu ir kaltinamajam buvo suduota smūgių. Taigi, šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per mažas, todėl nedidintinas.

2.7. Nukentėjusiojo E. B. gynėjas advokatas pateikė prašymą priteisti 700 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą bei nukentėjusiojo atstovavimą apeliaciniame procese, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 42-43). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Viena iš nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) laikytina per didele. Pažymėtina, jog su byla advokatas jau buvo susipažinęs, nes gynė nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos metu, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo gynėjo advokato apeliacinį skundą ir skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, todėl nukentėjusiajam iš nuteistojo D. K. priteistina atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 350 Eur.

2.8. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

2.9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34) dėl 153 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl D. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, į tai, kad D. K. darbingo amžiaus, dirbantis, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo D. K. Valstybės naudai priteisia 153 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. gynėjo advokato skundą atmesti.

Iš D. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Iš D. K. valstybės naudai priteisti 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.