Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, vertėjaujant V. P., dalyvaujant ieškovo UAB „M Consulting Group“ atstovams I. M. ir advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „M Consulting Group“ ieškinį atsakovui UAB „BALTLED“ dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo UAB M Consulting Group ieškinys (2023 m. rugsėjo 5 d. priimtas patikslintas ieškinys) atsakovui UAB BALTLED dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo 104.184,00 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutarties galiojimo

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Ieškovo pateikta sutartis yra nepasirašyta atsakovo, kuris atmeta bet kokius ieškovo teiginius apie sutarties sudarymą, patvirtinimą ir/ar vykdymą.

11. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

12. Taigi, ieškovas UAB „M Consulting Group“, teigdamas, kad su atsakovu buvo susitarta dėl paslaugų teikimo, privalėjo įrodyti, kad tokio susitarimo aplinkybės egzistavo, o atsakovas, jas neigdamas, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurias jis teigia egzistavus ir kurios, jo nuomone, paneigia sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimą.

13. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

14. Siekiant nustatyti, ar tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, nes tik tokiu būdu gali būti nustatytos aplinkybės, kurios turėtų būti įrodytos sutarties sudarymo faktui patvirtinti.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nustatyta, kad ieškovo pateikta 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovo 104 184,00 Eur skolos yra nepasirašyta atsakovo, ant sutarties nėra atsakovo kaip juridinio asmens antspaudo ar kitų duomenų, pagrindžiančių šios konkrečios sutarties sudarymą. Atsakovo atstovė ir atsakovo vadovas M. J. paaiškinimų metu nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, jog apie tokią sutartį atsakovui nebuvo žinoma ir pirmą kartą apie nežinomą sutartį sužinojo tik tada, kai ieškovas atsiuntė 2022 m. lapkričio 21 d. reikalavimą Nr. S-20 (I tomas b. l. 105). Atsakovo vadovas 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas norėjo pasirašyti sutartį (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 41 min.), kurioje numatytas mėnesinis atlygis ir sėkmės mokestis, apie tai vyko pokalbiai žodžiu, tačiau UAB „Baltled“ direktorius aiškiai pažymėjo, kad jokios sutarties nesutiko pasirašyti, atsiradus rizikai, kad turės mokėti už nežinomas paslaugas.

18. Ieškovas sutarties sudarymo faktą įrodinėja vien tik ieškovo atstovų paaiškinimais. Teismo vertinimu to nepakanka sutarties sudarymo faktui partvirtinti. Juolab, kad ir pačios ieškovo atstovės paaiškinimai yra prieštaringi. Viena vertus ieškinyje nurodoma, jog sutartis buvo siunčiama atsakovui, kuris tą sutartį patvirtino (ieškinio 11.2-11.3 punktuose pripažinta, kad technine prasme sutartis nepasirašyta), kita vertus teismo posėdyje pakeitė poziciją ir teigė, jog sutartis gal ir buvo pasirašyta, vėliau paaiškino, kad sutartis buvo pasirašyta betarpiškai, dalyvaujant V. M. ir M. J. ir I. B., o sutartis elektroniniu paštu buvo pateikta jau po sutarties pasirašymo, ieškovo vadovė teigė mačiusi pasirašytą sutartį, su parašais, tačiau jos neranda. Tačiau ne kartą klausiama, negalėjo įvardinti tikslios datos, kada sutartis pasirašyta; nors teigė, kad ir pati teikė paslaugas, tačiau paklausta negalėjo įvardinti jokių konkrečių savo atliktų darbų, be kita ko, nurodoma, kad sutartis buvo siunčiame el. paštu, nors tuo pačiu nurodoma kad visos paslaugų teikimo sutartys yra konfidencialaus pobūdžio, jos nebuvo siunčiamos elektroniniais paštais (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 8-18, 24:50, 27.50 įrašo min.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad rengiant bendrą pasiūlymą pirmajam pirkimui I. M. šiame projekte veikė kaip UAB „TEC Consulting“ darbuotoja, kas įrodo, kad būtent I. M. veikė kitų, o ne ieškovo įmonės interesais. Šių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas dublike nurodydamas, kad elektroniniuose laiškuose užfiksuotas susirašinėjimas ne tarp atsakovo ir UAB „M Consulting group“, o tarp atsakovo ir kitų juridinių asmenų, jame I. M. dalyvauja kaip UAB „TEC Consulting“ juristė (Dubliko 11.7 punktas).

19. Teismas pažymi, jog teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. M., I. B. ir/ar kiti liudytojai sutarties sudarymo fakto patvirtinti negalėjo. Priešingai liudytojas I. B. patvirtino atsakovo vadovo paaiškinimus, kad sutartis nebuvo pasirašyta, nes jo netenkino sutarties sąlygos (2023 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 17 - 28 min).

20. Ieškovo poziciją dėl sutarties sudarymo paneigia ir pačios sutarties turinys. Sutarties 15 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Taigi jos sudarymas turėjo vykti išimtinai raštu. Sutarties 22 punkte nustatyta, kad Sutartis surašyta ir pasirašyta 2 (dviem) vienodą teisinę galią turinčiais dokumentais. Todėl visiškai akivaizdu, jog nesant atsakovo vadovo parašo, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Sutartis nenumatė net elektroninio pasirašytų dokumentų apsikeitimo. Sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta atsakovo neveikimu (tylėjimu), nes pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį, tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tam, kad oferta būtų priimta tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais, tai turi būti numatyta ofertoje (CK 6.173 straipsnio 3 dalis). Tačiau sutartis to nenumatė.

21. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atstovų paaiškinimus, jog sutarties projektas atsakovui net nebuvo siųstas, nes ieškovo vadovė sutarties projektą siuntė klaidingu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), o veikiantis elektrinio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir pačio ieškovo pateikta sutartis (sutarties projektas), kurioje nurodomas būtent pastarasis adresas, o duomenų, kad šiuo adresu buvo siunčiamas sutarties projektas, nepateikta (I tomas b. l.. 9, 173-180). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo nurodomi argumentai apie tai, kad atsakovo vadovas gavo sutartį ir/ar ją toliau vykdė.

22. Teismo įsitikinimu aplinkybė, kad šalys buvo anksčiau pasirašiusios tris sutartis, kuriose numatytas sėkmės mokestis, ar kad kitos įmonės galėjo būti pasirašiusios panašias sutartis, niekaip neįrodo būtent ginčo sutarties sudarymo fakto.

23. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, nesant kitų įrodymų, išskyrus ieškovo atstovo paaiškinimus, įvertinus jų nekonkretumą ir nuoseklumą, teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyta sutartis buvo sudaryta. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas šią savo pareigą būtų įvykdęs, kas papildomai paneigia sutarties sudarymo faktą (CPK 178 straipsnis).

24. Išanalizavus įrodymų visumą, darytina išvada, kad tarp UAB „BALTLED“ ir UAB „M Consulting Group“ nebuvo sudaryta 2020 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo sutartis, todėl atsakovui nekyla prievolė sumokėti ieškovui 3 procentų sėkmės mokestį.

25. Teismo vertinimu, net jei būtų manoma, kad sutartis visgi buvo sudaryta, turi būti įrodytas sutarties vykdymas. Tačiau ieškovas šių aplinkybių visiškai neįrodė (CPK 178 straipsnis).

26. Šią išvadą pagrindžią byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje negalėjo atskleisti konsultacijų turinio, apsiribodamas nurodymu - buvo teiktos bet kokio pobūdžio konsultacijos. Antra, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas teikė paslaugas būtent pagal nepasirašytą sutartį. Vien tai, kad buvo teikiamos atitinkamos paslaugos, pagal kurias buvo išrašytos sąskaitos 800 eurų sumai niekaip nepatvirtina sąsajų su ginčo sutartimi, kurioje nurodomas sėkmės mokestis, o ne kitos sumos. Teismo vertinimu tai, kad ginčo šalis kurį laiką siejo atitinkamas susitarimas dėl konsultacijų teikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti būtent ginčo sutarties sudarymo (vykdymo). Trečia, nors ieškovas nurodo (ieškinio 27 punktas), kad antrojo pirkimo laimėjimo pagrindas buvo ieškovo kolektyvinė informacija, kurią surinko, pasitelkė kitų verslo administracinius gebėjimus tik ieškovas, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kuris neabejotinai patvirtintų kad iki 2021 m. sausio 11 d., iki kada ieškovas teigia suteikęs paslaugas pagal sutartį, buvo ieškovo suteiktos tokios paslaugos, kurios būtų lėmusios, kad atsakovas laimėjo antrąjį pirkimą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai šių aplinkybių nepatvirtino. Be to, nėra nei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl 3 procentų sėkmės mokesčio. Taip pat ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2020m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 11 d. suteikė asmeninių konsultacijų atsakovui dėl jos prekių tiekimo, kaip numatyta sutartyje. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina (šią aplinkybė partvirtino ir byloje apklausti liudytojai), kad visus reikiamus dokumentus ruošė atsakovo darbuotoja V. Š. ir kiti darbuotojai bei kitos pasitelktos įmonės, o duomenų apie ieškovo teiktas konsultacijas, ruoštus dokumentus nėra (I tomas b. l. 109-141).

27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovui mokėti sėkmės mokestį, neatitinka ir sutarties 1 punkte apibrėžtų paslaugų, nes ieškovas iš esmės teisę į sėkmės grindžia tuo, kad pasiūlė kitas įmones (UAB „Voltas“, UAB „Mirneca“, UAB „TEC Industry“ ir UAB „TEC Consulting“ dalyvauti pirmajame pirkime su atsakove. Tačiau byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo tokio pobūdžio susitarimai dėl atlygintino tarpininkavimo ir partnerių pirmajam pirkimui suradimo.

28. Nenustačius konkrečių atsakovo ir UAB „M Consulting Group“ sutarties vykdymo aplinkybių ir nesant įrodymų apie santykių tarp ieškovo UAB „M Consulting Group“ ir UAB „BALTLED“ egzistavimą, nėra pagrindo teigti, kad egzistavo šalių susitarimas dėl sutarties vykdymo.

29. Sutarties 15 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius kalendorinius metus. Taigi sutartis, net jei būtų laikoma sudaryta, galiojo iki 2021 m. spalio 15 d. ir pasibaigė suėjus terminui. Iki šios datos pirmajame pirkime projekto sutartis nebuvo sudaryta, todėl visa sutartis, o taip pat ir sąlyga dėl sėkmės mokesčio nustojo galioti, pagal ją neatsiradus prievolei. Sutartis būtų nustojusi galioti ir tuo pagrindu, kad sutartis pasibaigia, jei užsakovas nelaimi viešojo pirkimo dėl ko nepasirašo projekto sutarties (Sutarties 17 punktas). Atsakovas pirmojo pirkimo nelaimėjo ir projekto sutarties dėl pirmojo pirkimo nepasirašė. Sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl termino, per kurį po sutarties nutraukimo/pasibaigimo laimėjus Visagino savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus, atsakovui vis tiek kiltų pareiga mokėti sėkmės mokestį, ar draudimo tokiuose pirkimuose dalyvauti.

30. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ginčo santykiuose veikė kaip profesionalas, taigi turi būti taikytinas aukštesnis rūpestingumo standartas ir tenka prisiimti riziką dėl neapdairaus veikimo. Teismo įsitikinimu, toks ieškovo elgesys, kai veikiama be sutarties ir vėliau reikalaujama 104.184,00 Eur atlygio už paslaugas, neturint nei sutarties, nei kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančią ieškovo nurodomos sutarties sudarymą ir /ar vykdymą neatitinka nurodytų standartų, o atsakomybė ir neigiami teisiniai padariniai tenka ieškovui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui (CK 1.5 straipsnis).

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sugretinus jų duomenis, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šalys buvo sudariusios 2020 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo sutartį ir/ar tinkamai suteikė atsakovui paslaugas pagal šalių sutartį, todėl ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už paslaugas priteisimo netenkintinas.

32. Kiti šalių išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nebeturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Atsakovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 8361,10 Eur už advokato teisines paslaugas. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

35. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo atstovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo sumažinta ieškinio reikalaujama suma nuo 112 530,00 iki 104.184,00 Eur. Už ieškinį turėjo būti mokamas 1757 Eur dydžio žyminis mokestis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas už pradinį ieškinį sumokėjo 1819 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 30 AB Swedbank). Kadangi 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas patikslintas ieškinys, ieškovui yra pagrindas grąžinti 62 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 3, 4 dalys).

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

37. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „BALTLED“ iš ieškovo UAB „M Consulting Group“ 8361,10 Eur (aštuoni tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt vienas euras 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovui UAB „M Consulting Group“ 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurai 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėtą 2022 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30 AB Swedbank, dalį.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.