- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-219-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08952-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- E. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. (buvę vardas ir pavardė – A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui A. S. (buvę vardas ir pavardė – A. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimui rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, tačiau atsakovas tripliko nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nurodo, kad byloje nebuvo pasyvus ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, o tripliko neteikė, nes ieškovė dublike nenurodė jokių kitų faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų. Teismas neįvertino, kad ieškovė neperdavė atsakovui 1 000,00 Eur sumos. Šie pinigai turėjo būti ne paskolinami, bet perduodami atsakovui tam, kad jis išspręstų ieškovės problemas. Tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o 2024 m. balandžio 15 d. vekselis (toliau – vekselis) nebuvo laiku pateiktas tvirtinti notarui ir nustojo būti vertybiniu popieriumi.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Ieškovė nurodo, kad vekselyje nurodyta suma skaičiais ir žodžiais, jis pasirašytas atsakovo kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo turinys patvirtina lėšų perdavimą ir yra nurodyta pinigų gavimo vieta. Vekselio sudarymo aplinkybės patvirtina piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą. Sandoris buvo sudarytas rašytine forma, t. y. vekseliu, kurio galiojimo atsakovas nepaneigė ir kuriuo garantavo, kad ieškovė atgaus paskolintas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė tripliko, o ieškovė atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento prašė priimti sprendimą už akių, todėl jo priėmimui buvo procesinės prielaidos.
Atsiliepimas
8. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo už akių. Iš byloje esančių aplinkybių galima formaliai spręsti, kad paskolos suma atsakovui turėjo būti perduota grynaisiais. Tai ir šalių susirašinėjimas leidžia daryti išvadą, kad buvo sudarytas paskolos sandoris, įformintas vekseliu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vekselis teismo buvo vertinamas ne kaip vertybinis popierius, o kaip paprastas skolos raštelis. Atsakovas neneigė, kad vekselį pasirašė.
10. Nors vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui, tačiau pinigų perdavimo faktas buvo nustatytas formaliai įvertinus įrodymų visumą – vekselio originalo buvimas pas ieškovę, tai, kad vekselio išdavimo metu ieškovė turėjo 1 000,00 Eur grynaisiais ir šalių susirašinėjimas, kuriame pats atsakovas nurodo, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Be to, atsakovas atliko kelis mokėjimus, jų paskirtyje nurodydamas „parama už vekselį“, kas reiškia, kad atsakovas vekselį pripažino ir vykdė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo, kad ji su atsakovu (apeliantu) susitarė dėl 1 000,00 Eur skolos ir 500,00 Eur palūkanų ir šios aplinkybės yra teismo interpretacija. Ieškovė nurodė, kad paskolino tik 1 000,00 Eur, o reikalauja grąžinti 1 500,00 Eur. Teismo išvados neatitinka kasacinio teismo praktikos.
11.2. Vekselis nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka. Todėl reikalavimą kildinant iš paskolos teisinių santykių, jis turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės nuostatas. Nors teismas pripažino tarp šalių buvus paskoliniams teisiniams santykiams, tačiau ignoravo, kad nėra užfiksuotas 1 500,00 Eur perdavimas atsakovui (apeliantui). Vekselį užpildyti ir pasirašyti buvo ieškovės reikalavimas.
11.3. Iš ieškinio galima konstatuoti, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų ir atsakovas (apeliantas) pažadėjo jas išspręsti, o toks išsprendimas buvo įkainuotas 1 000,00 Eur, kuriuos ieškovė turėjo perduoti atsakovui (apeliantui). Minėtos sumos grąžinimui užtikrinti ieškovė norėjo, kad būtų pasirašytas vekselis už 1 500,00 Eur sumą, iš kurios 500,00 Eur buvo kaip garantija, kad atsakovas (apeliantas) visais įmanomais būdais stengsis išspręsti ieškovės finansines problemas. Be to, ieškovei pirmas pasirašytas vekselis netiko dėl jo klaidų, todėl buvo surašytas antras vekselis.
11.4. Vekselis buvo pasirašytas iki ieškovės pinigų paėmimo bankomate per du kartus, t. y. 800,00 Eur ir 200,00 Eur, kas reiškia, kad tai nėra įrodymas, jog pinigai buvo atsakovui (apeliantui) perduoti.
11.5. Vekselis negali būti laikomas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, taip pat kad atsakovui (apeliantui) buvo perduotas paskolos dalykas. Be to, ieškovė nurodo paskolinusi 1 000,00 Eur sumą, o nori susigrąžinti 1 500,00 Eur, kas rodo, kad ji nori pasipelnyti atsakovo (apelianto) sąskaita, taip pat rodo, kad ieškovės paaiškinimai dėl skolos fakto ir dydžio yra prieštaringi. Šalių susirašinėjimas sms žinutėmis patvirtina, kad šalys tarėsi dėl pinigų skolinimo, tačiau jie turėjo būti panaudojami ieškovės naudai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Atsakovas (apeliantas) nenurodė konkrečios kasacinio teismo praktikos reikšmės šiai bylai. Byloje nagrinėjamas skolos priteisimo, o ne ĮPVĮ aktualūs klausimai.
12.2. Ieškovė skundžiamoje nutartyje neatitikimų neatrado ir patvirtina, kad visi argumentai yra teisingi.
12.3. Aplinkybes dėl paskolintos pinigų sumos, t. y. kad atsakovui (apeliantui) paskolinta 1 000,00 Eur, o jis įsipareigojo grąžinti 1 500,00 Eur, ieškovė išsamiai nurodė procesiniuose dokumentuose, tačiau atsakovas (apeliantas) galimai į jas neįsigilino.
12.4. Atsakovas (apeliantas) bandė modifikuoti sandorį, bet ieškovė su tuo nesutiko. Atsakovas (apeliantas) sandorio neginčijo, todėl jis galiojantis. Taip pat šiuo metu atsakovo (apelianto) atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo prieš ieškovę, kas rodo jo nesąžiningumą.
12.5. Vekselis pasirašytas galiojančiu kvalifikuotu atsakovo (apelianto) parašu, jo turinys ir sudarymo aplinkybės (piniginių lėšų išgryninimo faktas, šalių susirašinėjimas sms žinutėmis, ieškovės vekselio pasirašymas vieną dieną, o atsakovo (apelianto) – tik gavus pinigus) patvirtina pinigų perdavimo faktą. Atsakovas (apeliantas) atliko porą bankinių pavedimų už 2,00 Eur ir 0,01 Eur, kas rodo įrodinėjamų faktų pripažinimą.
12.6. Atsakovas (apeliantas) pasiūlė paskolinti jam lėšas ir pats parengė vekselio dokumentą. Ieškovė pinigų perdavimą įrodė banko sąskaitos išrašais apie lėšų išgryninimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
15. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas (apeliantas) įsipareigojo 2024 m. gegužės 10 d. be sąlygų sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur sumą (toliau – vekselis) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 8, CBP-(duomenys neskelbtini). Ieškovė vekselį elektroniniu parašu pasirašė 2024 m. (duomenys neskelbtini) 14 val. 48 min. 13 sek., o atsakovas (apeliantas) – 2024 m. (duomenys neskelbtini) 19 val. 16 min. 25 sek. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas (apeliantas) iki nurodytos datos ieškovei 1 500,00 Eur sumos nesumokėjo, taip pat kad vekselis nebuvo pateiktas notarui atlikti vykdomąjį įrašą.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo (apelianto) ieškovei 1 500,00 Eur skolą, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas (apeliantas) teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo netenkintas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi.
17. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad, be kita ko, ieškovė neįrodė, jog paskolino ir faktiškai perdavė atsakovui (apeliantui) prašomą priteisti sumą, o vekselis buvo nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl turi būti vertinamas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės nuostatas, taip pat vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimas ir jis negali būti laikomas paskolos rašteliu. Atskirajame skunde pažymima, kad pinigai turėjo būti perduoti atsakovui (apeliantui) ne kaip paskola, bet jie buvo skirti ieškovės problemų išsprendimui ir realiai atsakovui (apeliantui) neperduoti.
18. CPK 285 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad „sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai <...> šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių“.
19. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).
20. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Byloje nėra kilę ginčo, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, jog atsakovas (apeliantas) nepateikė tripliko, nors jam apie šią pareigą buvo žinoma. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad byloje jis nebuvo pasyvus ir teikė atsiliepimą į ieškinį, o tripliko nepateikė, nes dublike ieškovė nenurodė jokių naujų argumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių atsakovo (apelianto) nurodytų aplinkybių nelaiko svarbiomis ir užkertančiomis kelią sprendimo už akių priėmimui. Atkreipiamas dėmesys, kad teismui nutarus pasirengti bylos nagrinėjimui teisme paruošiamaisiais dokumentais, jų pateikimas yra šalių pareiga, o ne teisė (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Apie tai, kad nepateikus tripliko gali būti priimtas sprendimas už akių, atsakovas (apeliantas) turėjo žinoti, nes pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui (apeliantui) nepateikus tripliko, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinių kliūčių priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
23. Vertindamas kitus atsakovo (apelianto) atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (apeliantas) pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Taigi, vien deklaratyvaus nesutikimo su priimtu sprendimu už akių ir keliamų abejonių dėl jo pagrįstumo nepakanka. Atsakovas (apeliantas) kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo pateikti įrodymus, kurie besąlygiškai patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių nepagrįstumą, tačiau jų nepateikė.
24. Atsakovas (apeliantas) savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad prašoma priteisti 1 500,00 Eur suma jam nebuvo perduota, o vekselis nepatvirtina tarp šalių susidariusių paskolos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
25. Minėta, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog vekselis ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateiktas notarui atlikti vykdomąjį įrašą (nutarties 15 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso. Atkreipiamas dėmesys, kad tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Šioje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
26. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
27. Atsakovas (apeliantas) tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad vekselis negali būti laikomas paskolos rašteliu, nes jame nėra užfiksuotas pinigų perdavimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo (apelianto) pozicija iš dalies sutinka.
28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 37 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo vekselyje pinigų perdavimo faktas iš tiesų nėra užfiksuotas, t. y. vekselyje tik nurodyta, kad atsakovas (apeliantas) įsipareigoja 2024 m. gegužės 10 d. be sąlygų sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur sumą. Taigi, vekselis nagrinėjamu atveju nėra laikytinas paskolos rašteliu, tačiau vien tik tai, jog jame nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui (apeliantui) faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir įrodymai (šalių susirašinėjimas (e. b. l. 10–16, 93–96), ieškovės banko sąskaitos išrašai (e. b. l. 36, 37, 39, 40), taip pat pats vekselio sudarymo faktas, kai jį elektroniniais kvalifikuotais parašais pasirašė abi šalys ir pasirašymo faktas byloje neginčijamas) patvirtina, kad šalys susitarė, jog ieškovė atsakovui (apeliantui) perduos 1 000,00 Eur sumą, o atsakovas (apeliantas) kaip garantiją įsipareigojo laiku pinigų negrąžinus, sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur sumą. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) pats pasiūlė ieškovei pasirašyti vekselį ir netgi jai atsiuntė jo formą, taip pat vėliau nurodė, kad jį reikės perrašyti, nes buvo blogai supildytas(e. b. l. 10–13), taip pat šalys derino susitikimą, kad ieškovė perduotų atsakovui (apeliantui) paskolos sumą grynais pinigais bei aptarė situaciją, kai ieškovė vienu kartu visos pinigų sumos iš banko sąskaitos išimti negalėjo, todėl tai turėjo padaryti per dvi dienas, atitinkamai išgryninant 800,00 Eur ir 200,00 Eur sumas (e. b. l. 93–96). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovas (apeliantas) vekselį elektroniniu parašu pasirašė 2024 m. (duomenys neskelbtini) 19 val. 16 min. 25 sek., t. y. beveik tuo pačiu metu, kai ieškovė iš savo banko sąskaitos išgrynino 800,00 Eur sumą, kas įvyko 2024 m. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 40), o kita 200,00 Eur suma buvo išgryninta kitą dieną. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė įrodė pinigų perdavimo atsakovui (apeliantui) faktą (CPK 178 straipsnis), kaip ir tai, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovui (apeliantui) perduotos sumos negrąžinus, jis įsipareigojo ieškovei sumokėti 1 500,00 Eur sumą. Apie tai, kad atsakovas (apeliantas) pinigus ieškovei grąžino, byloje duomenų nėra, taip pat atsakovas (apeliantas) nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl pinigų perdavimo fakto. Priešingai, byloje yra duomenys, t. y. atsakovo (apelianto) rašyta žinutė, kad jis pripažįsta skolą pagal vekselį (e. b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, sprendimu už akių pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad ieškovė neįrodinėjo, jog su atsakovu (apeliantu) susitarė dėl 1 000,00 Eur skolos ir 500,00 Eur palūkanų ir pirmosios instancijos teismas, sprendime už akių konstatuodamas šią aplinkybę, atliko savo paties interpretaciją. Ieškovė aplinkybes dėl paskolintos pinigų sumos ir susitarimo dėl grąžintinos sumos nurodė tiek šalindama ieškinio trūkumus (e. b. l. 33), tiek dublike (e. b. l. 87, 88). Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas neturi pareigos nurodyti ieškinyje taikytinų teisės normų, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020).
32. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, atsakovas (apeliantas) neįrodė, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo (apelianto) netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (tripliko nepateikimo). Tokių įrodymų atsakovas (apeliantas) nepateikė, nors turėjo pareigą tą padaryti (nutarties 23 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą, todėl apelianto (atsakovo) atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.