- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-361-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00808-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. K., R. D.
- Ieškovas
- UAB ,,RRT“, D. U.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Travelis“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,RRT“ ieškinį atsakovams A. K. ir R. D., tretysis asmuo UAB ,,Travelis“ dėl preliminarioje sutartyje sumokėto avanso grąžinimo ir pagal atsakovo R. D. priešieškinį ieškovui UAB ,,RRT“ ir D. U. dėl solidarios skolos, palūkanų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,RRT“ kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų A. K. ir R. D. 4500,00 Eur sumokėtą avansą, 280,27 Eur patirtų išlaidų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 127 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur antstoliui sumokėtą sumą už faktinių aplinkybių nustatymą, 820,08 Eur kelionės/komandiruotės išlaidų, 1362,00 Eur automobilio M. B. saugojimo išlaidų už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 2 d., 3377,00 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms.
2. Ieškovo UAB ,,RRT“ atstovas direktorius D. U. paaiškino, kad 2017 m. sausio 18 d. interneto skelbimų tinklalapyje autoplius.lt pamatė skelbimą, kad parduodamas automobilis „M. B. B klasės", 2013 metų laidos, rida 44 000 km. Komentare buvo nurodyta ,,originali rida“. Jis susidomėjo ir paskambino pardavėjui. Sužinojo, kad automobilis dar Danijoje ir po savaitės bus parvežtas į Lietuvą, jį galima apžiūrėti Kaune automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį planavo pirkti įmonei, juo būtų važinėjęs jis pats, UAB RRT direktorius. Dėl to reikėjo, kad automobilis būtų pakankamai geras, nedaug pravažiuota kilometrų. 2017 m. sausio 30 d. paskambinęs sužinojo, kad iš Danijos automobilis yra atvežtas ir galima jį apžiūrėti. Jis nuvyko į Kauną su savo tėvu, kuris yra RRT įmonės akcininkas. Juos pasitiko atsakovai . Jie dar kartą žodžiu patvirtino, kad automobilio rida 44000 km. Jis apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo daužtas, po avarijos. Priekinis stiklas užklijuotas nepermatoma plėvele. Pirmą dieną jau buvo prietema, kai jis automobilį apžiūrėjo. Sutarė, kad pirks automobilį ir paliko 500 eurų avansą. Jokio raštelio neprašė. Jis buvo įsėdęs į automobilį, tačiau skydelyje degė daniški užrašai, klaidos. Kitą dieną jis atvyko su įmonės UAB “Remartas”, kurioje planavo remontuoti nupirktą automobilį, direktoriumi, su tralu automobiliui parsigabenti į Vilnių. Jis norėjo gauti automobilio dokumentus ir sąskaitą tos įmonės, kuri parduoda automobilį. Tačiau pardavėjai jam paaiškino, kad automobilio dokumentai, techninis pasas bus pargabenti vėliau, už dviejų savaičių. O jam davė tik nukopijuotą įsigijimo sąskaitą, kurioje buvo tik pirkusios automobilį įmonės kodas. Taip pat buvo pasirašytas raštelis, kad A. K. parduoda, o įmonė RRT perka automobilį už 8800 eurų, kad sumokamas avansas 4500 eurų, A. K. pasirašė, kad pinigus gavo. Automobilis buvo lynais užtrauktas ant tralo ir išgabentas į Vilnių, į įmonę RRT. Sekančią dieną apžiūrint servise UAB „Remartas”, buvo panaikintos skydelyje rodytos klaidos ir paaiškėjo, kad automobilio tikroji rida 449 864 km. Tai buvo dešimt kartų didesnė rida, negu nurodė pardavėjai – tiek skelbime, tiek ir žodžiu, apžiūrint automobilį. Sužinojus, kad yra apgautas, jis tuoj pat paskambino A. K. ir pareiškė pretenzijas dėl apgaulės. Taip pat pasakė, kad nori automobilį grąžinti ir atgauti sumokėtą avansą. Tačiau A. K. su tuo nesutiko. Pasakė, kad gali grąžinti tik 4000 eurų, o likę 500 eurų bus kaip bauda. Vėliau išsijungė telefoną ir į skambučius nebeatsakė. Dėl to buvo priverstas kreiptis į prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo. Pagal jam pardavėjų duotą sąskaitos kopiją, nustatė, kad įmonės, kuri įsigijusi automobilį, kodas priklauso UAB ,,Travelis”. Jis jaučiasi atsakovų apgautas. Jei skelbime būtų buvusi nurodyta reali rida, tos mašinos net nebūtų važiavęs apžiūrėti. Esant tokiai ridai, automobilio visos detalės ir mechanizmai yra labai nusidėvėję, jam tokio susidėvėjusio automobilio nereikia, nes tai yra didžiulės investicijos. Paaiškėjus, kad ne tokį automobilį ketino įsigyti, jis nori susigrąžinti sumokėtus pinigus ir neketina sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutarties.
3. A. R. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė solidariai iš D. U. ir UAB ,,RRT“ priteisti 4300 Eur likusios sumos už automobilį M. B.; 130,98 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti (sudaryti pagrindinę sutartį); 66,90 Eur dėl negautų R. D. pajamų atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini); 5000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti; 5 procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo iki priteistos sumos visiško sumokėjimo ar išieškojimo; visas bylinėjimosi išlaidas. A. R. D. paaiškino, kad jis susirado automobilį skelbimuose. Paskambino A. K., kuris buvo Danijoje, paprašė kad jis nupirktų tą automobilį. A. K. automobilį nupirko 2017 m. sausio 20 d. Po to jis ir įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį. Tada pradėjo skambinti D. U.. Kai parvežė automobilį, jis paskambino U.ir pasakė, kad automobilis nukeltas ir yra aikštelėje. Susitarė, kad atvyks pasižiūrėti. Kai jis su A. K. broliu atvyko, ten jau buvo U. ir apžiūrinėjo automobilį. Jis automobilį pardavinėjo už 9250 Eur, o su U. susiderėjo už 8800 Eur. Ir pirmą vakarą ir po to atidarius dureles skydelis degė. D. U. pats apžiūrėjo ir turėjo matyti, kokia automobilio rida. Jokių trukdžių apžiūrėti automobilį nebuvo. Pirmą vakarą po apžiūros U. paliko 500 eurų užstatą. Taip pat atvažiavo sekančią dieną, vėl apžiūrėjo. Atvažiavo su traliuku. Pats užsikūrė ir užvažiavo ant traliuko. Apie automobilio ridą U. neklausė. Kadangi automobilio dokumentų nebuvo, tai sutarė, kad U. sumokės pusę pinigų, o likusią sumą sumokės tada, kai bus parvežti dokumentai. Automobilio dokumentai yra jo vardu, ten jį įrašė Gedstedo atstovai, nes jis yra pirkėjas. Per tą įmonę jis pirko jau trečią automobilį. Pinigų paėmimo raštelį surašė A. K., nes jis turėjo asmens dokumentą. A. paėmė pinigus ir perdavė jam. Kitą dieną po automobilio išsivežimo U. paskambino ir pasakė, kad suklastota rida. Tada jis paprašė atsiųsti nuotrauką. Ją gavo po kokių trijų valandų. Vėliau nieko nesakė, o jis manė, kad viskas nurimo. Jie neužsipildė sutarties, kurią būtų galima pateikti Regitrai ir įregistruoti automobilį. Kad raštelyje nurodyta įmonė RRT sužinojo tik tada, kai jam pasakė A. K.. D. U. buvo laisvas apsispręsti pirkti ar nepirkti šio automobilio. Jei D. U. pamatęs tikrą ridą būtų nepirkęs automobilio, tai jokio užmokesčio nebūtų prašęs. Skelbimą dėjo pats ir ridą 44 000 nurodė pats. Kai automobilis buvo nukeliamas nuo tralo, atsakovo atstovo nebuvo ir nematė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. K. prašė ieškovo UAB ,,RRT“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė jo nelaikyti atsakovu šioje byloje, nes jis nėra susijęs su automobilio pardavimu bei nėra gavęs jokių piniginių lėšų. Jis nurodė, kad R. D. yra jo sesers vyras. Jis pats dirba Danijoje. Jam paskambino R. D. ir paprašė sumokėti už jo skelbimuose surastą automobilį. Jis sutiko. Už automobilį jis sumokėjo savais pinigais 6600 Eur. Realiai Danijoje jis tą automobilį apžiūrėjo, matė, kad automobilio rida 450 000 km, apie tai telefonu pasakė R. D.. R. D. įdėjo skelbimą dar nesant automobilio Lietuvoje. Jis neužsiima automobilių prekyba, tiktai yra keletą kartų padėjęs R. D. nupirkti automobilius. K. U. pirmą dieną apžiūrėjo automobilį, jo nebuvo, buvo jo brolis. Jis buvo antrą dieną, kai U. apžiūrėjo automobilį ir davė pinigus. Jis pats matė, kaip D. U. užsikūrė automobilį ir užvažiavo ant traliuko, jis turėjo matyti, kokia automobilio rida, nes užkūrus variklį, užsidegė skydelis su duomenimis. Kai buvo duodami pinigai, jis pasakė, kad vyksta į Daniją ir gali parvežti dokumentus. Kadangi jis turėjo pasą, o R. D. neturėjo, tai jis savo vardu ir rašė tą raštelį, kad parduoda automobilį ir, kad gavo pinigus iš D. U.. Gavęs pinigus jis tuos pinigus perdavė R. D. kaip automobilio pardavėjui. Automobilio tikrų dokumentų nebuvo. Antra dalis pinigų buvo sutarta perduoti, kai bus parvežti dokumentai. Tų dokumentų jis neparvežė, juos parsivežė pats R. D., tačiau kada, jis nežino.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
6. Teismas laikė, kad atsakovais šioje civilinėje byloje yra A. K. ir R. D.. Jie abu dalyvavo įsigyjant ginčo automobilį – A. K. Danijoje apžiūrėjo šį automobilį, sumokėjo už jį savo pinigus. Pinigų iš R. D. nėra iki šiol atsiėmęs. Be to, A. K. pildė sutartį su D. U., ją pasirašė, paėmė iš D. U. pinigus. N. R. D. vardu buvo išduota sąskaitą, tačiau teismas laikė, kad abu atsakovai turi būti į bylą įtraukti solidariais atsakovais.
7. Teismas laikė įrodytu, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovai A. K. ir R. D. paėmė avansą už automobilį M. B. 4500 eurų ir leido ieškovo UAB ,,RRT“ atstovui D. U. išsivežti automobilį su tralu į Vilnių, prisiimdami įsipareigojimą ateityje pateikti automobilio dokumentus, techninį pasą ir sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. O ieškovo UAB ,,RRT“ direktorius D. U. sumokėjo avansą – ½ dalį būsimos automobilio kainos, jam buvo leista vežtis su tralu automobilį, o jis prisiėmė įsipareigojimą ateityje, gavęs automobilio dokumentus, sumokėti likusią pinigų sumą ir sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Apie netesybas susitarta nebuvo, todėl atsakovai neturi pagrindo reikalauti 500,00 eurų baudos.
8. Teismas laikė įrodytomis aplinkybes, kad ieškovo atstovas D. U. pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių jis nebūtų iš viso sudaręs nei preliminarios, nei pagrindinės sutarties, paaiškėjus apie pardavėjų nesąžiningumą dėl esminių automobilio trūkumų – ridos nuslėpimą.
9. Teismas atkreipė dėmesį į šalių elgesį po sutarties sudarymo – ieškovas, išsiaiškinęs automobilio ridos neatitikimą, paskambino pardavėjui ir pranešė, kad automobilio rida neatitinka jų aptartų sąlygų. Tą pačią dieną, t.y. sekančią dieną po automobilio parsivežimo, telefonu pranešė R. D., kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys, prašė grąžinti sumokėtą avansą. A. R. D. paprašė atsiųsti nuotrauką, kur užfiksuota rida. Ir atsakovas patvirtina, kad nuotrauką gavo maždaug už trijų valandų, tačiau nesutiko grąžinti viso sumokėto avanso, reikalavo 500 eurų baudos. Automobilį pasiimti atsisakė. Vėliau į skambučius neatsiliepinėjo. Tuo tarpu ieškovas ne tik žodžiu, bet ir raštu pareiškė pretenziją dėl automobilio ridos neatitikimo. Pretenziją dėl sandorio panaikinimo pateikė raštu 2017-02-01, nesulaukęs jokio atsakymo, po 10 dienų kreipėsi į prokurorą dėl galimo sukčiavimo.
10. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog automobilis yra 2013 m., skelbime nurodyta rida 44 000 km., reali rida 449 864 km. Kaip nurodė ieškovo atstovas D. U. ir liudytojas J. U., jiems net nebūtų kilę minties, kad 2013 metų automobilis pirkimo dieną jau pravažiavęs virš 400 000 kilometrų. Tai rodo, kad pirkimo metu, šiek tiek daugiau nei trejų metų senumo automobilis yra stipriai susidėvėjęs. Teismo vertinimu, rida nėra toks akivaizdus trūkumas, kad vizualiai apžiūrint automobilį, kuris, kaip nurodė ieškovas, apžiūros metu nebuvo užvestas, būtų pastebėta. Nurodė, kad atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi. Atsakovų pateiktame M. B. atstovybės rašte nurodyta, kad atidarius Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, prietaisų skydelyje užsidega apšvietimas ir rodoma automobilio rida. Tačiau šis pranešimas yra bendro pobūdžio, nėra aišku, kada ir kas iš M. B. atstovybės apžiūrėjo būtent ginčo automobilį. Tuo tarpu ieškovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad automobilyje Mercedes-Benz VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra pajungtas akumuliatorius, įjungus automobilio degimą prietaisų skydelyje automobilio rida nėra rodoma – rodomi užrašai danų kalba, kurie RRT, UAB atstovo teigimu, informuoja apie klaidas po eismo įvykio, užvedus automobilį rodomi užrašai anglų ir danų kalbomis – automobilio rida nėra rodoma. Iš šio faktinių aplinkybių konstatavimo fakto matyti, kad antstolis V. M. 2019 m. sausio 8 d. apžiūrėjo ginčo automobilį ir užfiksavo faktines aplinkybes, jas taip pat nufotografavo, nufilmavo. Teismui nekelia abejonių šis įrodymas.
11. Teismas nurodė, kad CK 6.337 straipsnyje numatyta, jog įstatymai ar pirkimo – pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą, jo tvarką ir terminus. Tai rodo, kad toks patikrinimas nėra privalomas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad daiktas turi būti patikrintas per protingą terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis patikrintas servise kitą dieną, kai pervežtas iš Kauno į Vilnių. Todėl vertino, kad automobilio kokybę pirkėjas pasitikrino per protingą terminą ir apie tai informavo pardavėją.
12. Teismas darė išvadą, kad atsakovai atsakingi dėl to, kad pirkėjas nebuvo tinkamai informuotas apie automobilio ridą, kas pripažintina esminiu trūkumu, kuris rodo automobilio nusidėvėjimą, naudingumo sumažėjimą ir jo blogą kokybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo motyvas dėl A. K. įtraukimo į atsakovus nėra pagrįstas. Pirmiausia pagal byloje esančią automobilio įgijimo sąskaitą matyti, jog automobilį įsigijo R. D. asmeniškai iš Danijos bendrovės. Pardavus automobilį, pinigus pirkėjo atstovas D. U. perdavė būtent R. D.. A. K. nebuvo pirkimo - pardavimo sandorio šalis, piniginių lėšų negavo, automobilio nepardavė. Vienintelis A. K. vaidmuo, kad R. D. neturint asmens dokumento, o pirkėjo atstovui nusprendus sumokėti avansą. A. K. pasirašė ant avanso sumokėjimo raštelio kaip turintis dokumentą ir galimas identifikuoti asmuo. Jokių kitų veiksmų A. K. nėra atlikęs, todėl nelaikytinas atsakovu.
Šalies argumentai
13.2. Teismo motyvas, jog pirkėjui tik vėliau paaiškėjo aplinkybės apie automobilio ridą, kurios nebuvo žinomos avanso perdavimo metu, yra taip pat nepagrįstas. Pardavėjas R. D. ir kartu buvęs A. K. neatliko nei vieno veiksmo, kuris būtų nukreiptas į ridos nuslėpimą nuo pirkėjo atstovo D. U.. Priešingai leido dvi dienas paeiliui laisvai, be jokių apribojimų automobilį apžiūrėti, užvesti, pavažiuoti, išbandyti, pats D. U. automobiliu užvažiavo ant tralo ir išsivežė į Vilnių nusprendęs pirkti ir žinodamas visas automobilio charakteristikas. Iš to seka ir laikytina pagrįsta bei logiška, kad automobilio pirkėjo atstovas būdamas visiškai įsitikinęs automobilio būkle, jį nusprendė pirkti, nepaisydamas žinomos ridos dydžio ir būklės. Todėl buvo sudaryta automobilio preliminari pirkimo sutartis, sumokėtas avansas. Pažymėtina, kad pirkėjo atstovas D. U. teisminio nagrinėjimo metu norėjo suklaidinti teismą ir proceso šalis, teikdamas, kad sumokėti pinigai nebuvo avansas, o tai buvo garantinis sumokėjimas, kad R. D. sutiktų leisti D. U. išsivežti automobilį į Vilnių patikrai. Šie teiginiai po to buvo sukritikuoti, todėl D. U. paaiškinimai ir tiesos vengimas laikytini kritiškais, sudarant pagrindą abejoti duodamų paaiškinimų teisingumu.
13.3. Automobilio rida pirkėjo atstovui buvo žinoma nuo pat apžiūros pradžios, vos atidarius automobilio dureles, kaip kad nurodė gamintojas pažymoje. Byloje esantis pateiktas automobilio apžiūros protokolas įrodo, kad policijos pareigūnui vos atidarius dureles pasimatė rida, kuri buvo užfiksuota. Ieškovo atstovui pateikus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pažymėtina, kad dalyvauti apžiūros metu nebuvo pakviestas nei vienas atsakovas, todėl nėra galimybės laikyti teisingu protokolą, kadangi nėra žinoma ar automobilis nebuvo specialiai paruoštas ieškovui reikiamų duomenų fiksavimui. Akivaizdu, kad atvykus policijos pareigūnui, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, duomenys buvo užfiksuoti objektyvūs, tai yra atidarius automobilio dureles, užsidegė automobilio rida.
13.4. Pagal Mažmeninės prekybos taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės, įsigytos transporto priemonės negali būti grąžintos pardavėjui, kuomet pardavėjas nesutinka su grąžinimu. Šios aplinkybės yra susijusios su automobilio pagrindinių didelės vertės mazgų galimu neteisėtu pakeitimu, kuomet įsigijus automobilį ir jį panaudojus kad ir mažiausią laiko tarpą, nutariama grąžinti ir atiduoti sumokėtas pinigines lėšas. Viešai yra žinoma, kad nesąžiningi pirkėjai elgiasi būtent tokiu būdu, kad pakeisdami automobilio sudėtines detales pralobsta, o grąžintas automobilis negali būti naudojamas be papildomo remonto. Būtent dėl šių motyvų R. D. atsisakė pirkėjo atstovo reikalavimo grąžinti automobilį, kadangi nežinojo ir negalėjo įsitikinti, kokiam tikrajam motyvui esant D. U. nusprendė automobilį grąžinti, kuomet jį apžiūrėjo dvi dienas paeiliui, pasitelkus specialistą.
13.5. Automobilio pardavėju yra laikytinas vien R. D., kuris neatliko jokių tyčinių, neteisėtų, sukčiavimo veiksmų, nukreiptų į pirkėjo atstovo klaidinimą ir pan. Tai yra D. U. buvo leista ir paraginta automobilį apžiūrėti, įvertinti ir tik tuomet priimti sprendimą dėl pirkimo, ko pasėkoje, sumokėjus 4500 eurų avanso išsivežti ir nelaukiant originalių dokumentų remontuoti. Todėl teismo motyvas, kad pirkėjas dėl vėliau, po preliminarios sutarties pasirašymo paaiškėjusių lemiančių aplinkybių, įgijo teisę atsisakyti pirkti automobilį laikytinas nepagrįstu, ko pasėkoje, priimtas sprendimas patenkinti ieškinį yra neteisėtas. Manoma, kad R. D. priešieškinys yra pagrįstas, D. U. įpareigotinas sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, atsiskaityti su R. D. bei sumokėti padarytus nuostolius.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Automobilių saugojimo aikštelėje nei apžiūrėti, nei išbandyti važiuojant automobilio, nėra galimybės, priešingai negu teigia apeliantas, tai daryti yra kategoriškai draudžiama. Apeliantas, kritikuodami teismo sprendimą neįvertina tai, kad automobilio priekinis stiklas yra pilnai užklijuotas nepermatoma plėvele, todėl net ir norint atlikti tai būtų neįmanoma, nes per priekinį stiklą nėra galimybės matyti, jau nekalbant apie išsikrovusį automobilio akumuliatorių. Apelianto teiginių nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti automobilių stovėjimo aikštelėje dirbę asmenys.
14.2. R. D. ir A. K. vedė derybas dėl automobilio įsigijimo, abu vėliau tarėsi su ieškovu dėl automobilio pardavimo kainos, o abiem esant kartu A. K. priėmė iš ieškovo dar ir avansą. Šių aplinkybių jie ir neginčija, todėl laikytina, kad jie veikė susitarę bendrai, todėl, šiuo atveju, atsakomybė turėtu būti solidari.
14.3. Nenurodant pirkėjui automobilio tikrosios eksploatacinės prabėgimo ridos, yra nuslepiamas tikrasis automobilio eksploatuotų detalių nusidėvėjimas, tuo pačiu ir faktinis jo techninis stovis, tokiu būdu, yra nuslepiami ir kiti ilgalaikiai buvę eksploataciniai techniniai defektai, kurie tiesiogiai įtakoja parduodamo automobilio kainą.
14.4. Visais atvejais, Civilinis kodeksas įpareigoja šalis elgtis sąžiningai dar esant iki sutartiniams santykiams, o ta šalis, kuri derasi dėl sutarties nesąžiningai, privalo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo pardavėjo nesąžiningumą nuslepiant faktinį automobilio techninį/eksploatacinį stovį, tiek vertę, todėl ši aplinkybė laikytina esminiu sutarties pažeidimu.
Atsiliepimas
14.5. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, jog dar prieš Danijoje pirkdami šį automobilį jie žinojo, kad automobilio prabėgimo rida yra didelė t.y. 449.000 km., tačiau sąmoningai viešai skelbė, kad automobilio rida yra tik 44.000 km. Tarp kitko, būtent atsakovas A. K. charakterizavo ir papasakojo parduodamo automobilio savybes, dėl kainos – avanso derinimas vyko su atsakovu A. K..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
16. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad internetiniame puslapyje autoplius.lt buvo įdėtas skelbimas, kad parduodamas automobilis M. B. B180, 2013 metų lapkričio mėnesio gamybos, kaina 9250 Eur, rida 44 000 km, pavarų dėžė automatinė, daužtas. Taip pat pastabose nurodyta, kad tikra rida. Pateiktos fotonuotraukos, kur užfiksuoti automobilio pažeidimai, iš jų matyti, kad sudužęs priekinis stiklas, jis užklijuotas neperšviečiama plėvele. Degančiuose skydeliuose matyti fiksuotinos klaidos. Ieškovas UAB ,,RRT“ ir atsakovas A. K. surašė sutartį, kurioje nurodyta, kad A. K. parduoda automobilį M. B. įmonei UAB ,,RRT“ už 8800 eurų, avansą 4500 eurų gavo, pasirašė A. K.. 2017-02-01 UAB ,,RRT“ surašė pretenziją dėl sandorio panaikinimo, kur nurodyta, kad autoplius.lt skelbime nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Nurodyta, kad reali rida yra 449864 km, o perkant automobilį teigta, kad rida – 44 000 km., prašoma grąžinti avansinį mokėjimą 4500 Eur, taip pat pretenzijoje nurodoma, kad įmonė atsisako pirkti automobilį. Ieškovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2018-04-09 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, kadangi nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.
17. Iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2018-01-22 atlikta automobilio M. B. apžiūra, apžiūros metu nurodyti automobilio defektai. Įstačius raktelius į užvedimo spynelę, įjungtas automobilio degimas, skydelyje matyti rida 449 864 km; pateiktos fotolentelės.
18. Šalys pateikė į bylą automobilio M. B. pirkimo sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodytas pirkėjas R. D., automobilis nupirktas 2017-01-19 už 45 140,00 DKK (Danijos kronų). Atsakovai į bylą pateikė Mercedes-Benz atstovybės raštą, kad atidarius Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, prietaisų skydelyje užsidega apšvietimas ir rodoma automobilio rida. Šiam automobiliui nenumatyta avarinio pavarų dėžės atjungimo esant iškrautam akumuliatoriui, nes pavarų dėžės valdymas yra pilnai elektroninis. Ieškovas į bylą pateikė antstolio V. M. 2019 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad automobilyje Mercedes-Benz VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra pajungtas akumuliatorius, įjungus automobilio degimą rodomi užrašai anglų ir danų kalbomis – automobilio rida nėra rodoma. Šios aplinkybės užfiksuotos pateiktame CD ir fotonuotraukose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas dėl A. K. įtraukimo į bylą solidariu atsakovu nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.
20. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. K. ir R. D. dalyvavo įsigyjant ginčo automobilį – A. K. Danijoje apžiūrėjo šį automobilį, sumokėjo už jį savo pinigus, jų iš R. D. nėra iki šiol atsiėmęs. Be to, A. K. pildė sutartį su D. U., ją pasirašė, paėmė iš D. U. pinigus. N. R. D. vardu buvo išduota sąskaita, tačiau pripažintina, kad atsakovai abu turi solidarią prievolę ieškovo atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, būtent atsakovas A. K. charakterizavo ir papasakojo parduodamo automobilio savybes, derybos dėl sutarties sąlygų t.y. kainos – avanso vyko būtent su šiuo atsakovu.
21. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pirkėjui tik vėliau paaiškėjo aplinkybės apie automobilio ridą, kurios nebuvo žinomos avanso perdavimo metu, yra nepagrįstas. Apeliantų nuomone, automobilio rida pirkėjo atstovui buvo žinoma nuo pat apžiūros pradžios, vos atidarius automobilio dureles, kaip kad nurodė gamintojas pažymoje. Apeliantai nurodo, kad automobilio pardavėju yra laikytinas vien R. D., kuris neatliko jokių tyčinių, neteisėtų, sukčiavimo veiksmų, nukreiptų į pirkėjo atstovo klaidinimą ir pan. Tai yra D. U. buvo leista ir paraginta automobilį apžiūrėti, įvertinti ir tik tuomet priimti sprendimą dėl pirkimo, ko pasėkoje, sumokėjus 4500 eurų avanso išsivežti ir nelaukiant originalių dokumentų remontuoti. Teismo motyvas, kad pirkėjas dėl vėliau, po preliminarios sutarties pasirašymo paaiškėjusių lemiančių aplinkybių, įgijo teisę atsisakyti pirkti automobilį laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
22. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.
23. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius.
24. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie netesybas preliminarioje sutartyje susitarta nebuvo, taigi, atsakovai iš ieškovo neturi pagrindo reikalauti 500,00 eurų baudos.
25. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, pirkėjas, pirkdamas naudotą transporto priemonę, privalo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) specializuotame autoservise. CK 6.337 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar pirkimo – pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą, jo tvarką ir terminus. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad daiktas turi būti patikrintas per protingą terminą.
26. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovai prieš atsiskaitydami pagal pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. po preliminarios sutarties pasirašymo, sekančią dieną automobilį apžiūrėjo servise UAB „Remartas”. Apžiūros metu buvo panaikintos skydelyje rodytos klaidos ir paaiškėjo, kad automobilio tikroji rida 449 864 km, o ne kaip buvo nurodyta skelbime ir teigiama atsakovų – 44 000 km. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, tą pačią dieną ieškovas informavo automobilio pardavėjus ir pareiškė pretenzijas dėl apgaulės, šio fakto atsakovai nepaneigė. Todėl sutiktina, kad automobilio kokybę pirkėjas pasitikrino per protingą terminą ir apie tai informavo pardavėją.
27. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
28. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
29. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
30. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilis yra 2013 m., skelbime nurodyta rida 44 000 km., reali rida 449 864 km. Tai įrodo, kad pirkimo metu, šiek tiek daugiau nei trejų metų senumo automobilis yra stipriai susidėvėjęs. Atsakovų pateiktame M. B. atstovybės rašte nurodyta, kad atidarius Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, prietaisų skydelyje užsidega apšvietimas ir rodoma automobilio rida. Tačiau šis pranešimas yra bendro pobūdžio, nėra aišku, kada ir kas iš M. B. atstovybės apžiūrėjo būtent ginčo automobilį. Tuo tarpu ieškovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad automobilyje Mercedes-Benz VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra pajungtas akumuliatorius, įjungus automobilio degimą prietaisų skydelyje automobilio rida nėra rodoma – rodomi užrašai danų kalba, kurie ieškovo teigimu, informuoja apie klaidas po eismo įvykio, užvedus automobilį rodomi užrašai anglų ir danų kalbomis – automobilio rida nėra rodoma. Iš šio faktinių aplinkybių konstatavimo Akto matyti, kad antstolis 2019 m. sausio 8 d. apžiūrėjo ginčo automobilį ir užfiksavo faktines aplinkybes.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, šiuo atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turį didesnę įrodomąją reikšmę ir jame nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, laikomos visiškai įrodytomis. Be to, pažymėtina, kad nei (duomenys neskelbtini) straipsnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija – nenumato privalomo kitų asmenų, nei antstolis, dalyvavimo faktinių aplinkybių konstatavimo metu.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilio apžiūros protokolas, kuriuo rėmėsi atsakovai, surašytas 2018-01-22 ikiteisminio tyrimo metu vyresniojo tyrėjo. Apžiūra buvo atlikta jau po to, kai 2017-02-01, kaip teigia ieškovo atstovas, autoservise buvo pakrautas akumuliatorius, nutrintos klaidos ir paaiškėjo tikra rida.
33. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo atstovas D. U. pagrįstai atsisakė pirkti, pasiūlė atsiimti automobilį bei pareikalavo grąžinti įmoką, nes paaiškėjo aplinkybės t.y. pardavėjų nesąžiningumas nuslėpus esminius automobilio trūkumus – realius ridos duomenis, dėl kurių jis nebūtų iš viso sudaręs nei preliminarios, nei pagrindinės sutarties.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovų priešieškinis atmestinas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo naudai iš apeliantų priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo UAB ,,RRT naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovo UAB ,,RRT naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.