- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- II-176-1046/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00128-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. I.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VMI
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
dalyvaujant administracine tvarka nubaustam R. I., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) – atstovei S. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-349-2022 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu R. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 2 000 Eur bauda bei jam skirta administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas: drabužiai 932 vienetų skaičius; drabužiai 240 vienetų skaičius; drabužiai 7600 porų skaičius; drabužiai 818 vienetų skaičius; drabužiai 340 vienetų skaičius už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 9 d., 06.45 val., kelyje A9, Panevėžys –Šiauliai, ties (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., krovininiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 9 930 vnt. prekių (kelnių, mot. megztukų, liemenių, vyr. kelnaičių, kojinių), kurių bendra vertė 8362,76 Eur (prekių vertė apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius), neturėdamas šių prekių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.
2022 m. spalio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas R. I. skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2022 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-349-2022 ir skirti minimalią 1 300 eurų baudą bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Nutarimas iš dalies neteisėtas ir dėl to keistinas. Pareiškėjo vertinimu Nutarimu skirta per didelė bauda ir nepagrįstai taikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nurodo, kad įvertinus tyrimo metu nustatytą vieną administracinėn teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad „Kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“, ir nenustačius teisinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui buvo skirta 2 000 Eur dydžio piniginė bauda bei administracinio poveikio priemonė – „Drabužiai 932 Vienetų skaičius, Drabužiai 240 Vienetų skaičius, Drabužiai 7600 Porų skaičius, Drabužiai 818 Vienetų skaičius, Drabužiai 340 Vienetų skaičius“ (toliau tekste - Daiktai) konfiskacija. Šiuo metu, kaip ir administracinio nusižengimo užfiksavimo momentu, pareiškėjas visiškai pripažįsta įvykdęs ANK 214 straipsnio 3 dalyje aprašytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Todėl šiuo skundu ginčas dėl pareiškėjo įvykdytos veikos teisinio kvalifikavimo nėra keliamas. Tačiau pareiškėjas nesutinka su Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos sprendimais skirti jam didesnę nei numatyta minimali 1 300 Eur dydžio baudą bei administracinę poveikio priemonę – turto konfiskavimą. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų. Skunde pareiškėjas cituoja ANK 22 straipsnį ir kitus straipsnius, dėsto apie administracinę nuobaudą ir jos tikslus, teigia, kad baudos dydis turėjo būti tinkamai individualizuotas, remiantis teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Dėsto apie administracinių nuobaudų skyrimą ir jų tinkamą parinkimą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vienos pareiškėjo teisinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Buvo nustatyta viena teisinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, teisiniu požiūriu reikšminga ir tai, jog administracinį nusižengimą pareiškėjas įvykdė ne tyčia, bet dėl nerūpestingumo. Kadangi gabenamų daiktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai realiai egzistavo, tik jis jų neturėjo su savimi gabenimo metu. Vertinant pareiškėjo asmenybę reikšminga ir tai, kad anksčiau už ANK 214 straipsnio nuostatų pažeidimą jis nebuvo baustas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog už ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo įvykdymą ginčijamuoju Nutarimu jam turėjo būti skirta minimali 1 300 Eur dydžio bauda. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Nutarimu pareiškėjui buvo skirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, su kuo jis nesutinka. Kita vertus, pats pareiškėjas nepateikė Nutarimą priėmusiai institucijai papildomų paaiškinimų ir įrodymų susijusių su galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl jis neturi teisės kaltinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus netinkamu teisės aktų taikymu, ir to nedaro. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, šiame skunde pateikiami pareiškėjo paaiškinimai bei prie skundo pridedami įrodymai leidžia manyti, jog Nutarimu taikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskacija galimai yra neadekvati, neproporcinga tesės pažeidimo faktui. Ir dėl to pareiškėjas prašo pakeisti Nutarimą panaikinant paskirtą poveikio priemonę – turto konfiskaciją, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Pažymi, jog jis neprašo teismo skirti mažesnę baudą nei yra numatyta ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje, todėl turi teisę prašyti teismo spręsti dėl jam taikytos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymo. Nurodo, kad turto konfiskacijos taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų, kadangi finansinė našta būtų pernelyg didelė lyginant ją su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo įvykdytas teisės pažeidimas nebuvo piktybinis, t. y. pirmą kartą, padarytas dėl nerūpestingumo, nustatyta viena lengvinanti ir nei vienos teisinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Reikšminga yra ir tai, kad konfiskuojami Daiktai įgyti teisėtai iš dalies panaudojus pasiskolintas pinigines lėšas, kurias pareiškėjas bet kokiu atveju turės grąžinti paskolas suteikusiems asmenims. Todėl konfiskavus Daiktus pareiškėjas praras ne tik visas savo šeimos santaupas, bet ir pasiskolintus pinigus. Faktiškai konfiskuoti Daiktai turėjo būti realizuoti vykdant teisėtą pareiškėjo veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Daiktų konfiskavimas tuo pačiu reikš ne tik galimybės grąžinti skolas, bet ir vienintelio šeimos pragyvenimo šaltinio praradimą. Pareiškėjas neturi santaupų, yra registruotas užimtumo tarnyboje, jo sutuoktinė pajamų iš vykdomos veiklos šiuo metu negauna, jis turi išlaikyti vaiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Inspekcija, pripažinusi vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė 2000 Eur baudą, kuri ženkliai (535 Eur) mažesnė nei nuobaudos vidurkis (2535 Eur =(1300+3770)/2). Pagal aukščiau aptartas nuobaudų skyrimo taisykles, Institucijai nėra prievolės būtinai skirti minimalią nuobaudą, jeigu nenustatoma pakankamai atsakomybę švelninančių aplinkybių, todėl, Institucijos nuomone, bauda buvo tinkamai pritaikyta ir individualizuota. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Šiuo atveju Inspekcija, paskirdama nuobaudą, nenustatė jokių ypatingų (ar kitų, ANK 35 straipsnyje nenumatytų) aplinkybių, dėl kurių galima būtų švelninti pažeidėjo atsakomybę ir neskirti administracinio poveikio priemonės – turto, kuris yra tiesioginis nusižengimo dalykas, konfiskavimo. Aplinkybė, kad konfiskavimas apsunkintų pažeidėjo finansinę padėtį, negali būti pati savaime traktuojama kaip ypatingai švelninanti atsakomybę. Vien tai, kad Pareiškėjas po patikrinimo pateikė prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitas-faktūras, priešingai nei tai konstatuojama apeliaciniame skunde, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemenkina. Mano, kad Inspekcija pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino Pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, bei pritaikė adekvačią, teisingą ir proporcingą nuobaudą, kuria, Inspekcijos nuomone, būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Nėra pagrindo šios nuobaudos nei mažinti, nei tuo labiau naikinti administracinio poveikio priemonės, kuri yra privaloma ir numatyta sankcijoje. Pareiškėjas nepateikė ir neišdėstė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių sankcija turėtų būti keičiama.
Šalies argumentai
R. I. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad R. I. 2022 m. rugsėjo 9 d., 06.45 val., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. I., kelyje A9, Panevėžys – Šiauliai, ties (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. krovininiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 9 930 vnt. prekių (kelnių, mot. megztukų, liemenių, vyr. kelnaičių, kojinių), kurių bendra vertė 8 362,76 Eur (prekių vertė apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius), neturėdamas šių prekių įsigijimo arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Už šį administracinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta 2000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas.
R. I. neginčija padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo pakeisti 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir skirti jam minimalią 1300 Eur dydžio baudą bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų. ANK 214 straipsnio 4 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas R. I. neabejotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, tačiau, teismo vertinimu, jam paskirta nuobauda nebuvo individualizuota tinkamai.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio R. I. buvo paskirta mažesnė nei vidurkis, t. y. 2000 Eur dydžio, bauda. Teismas su tokio dydžio nuobaudos paskyrimu nesutinka, kadangi nuobauda buvo paskirta neatsižvelgiant į ANK 34 straipsnyje nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. praeityje nėra teistas, niekada nėra baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimų padarymą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjui skirti ne artimą vidurkiui, o minimalaus dydžio baudą.
Kaip minėta, skundžiamu nutarimu R. I. taip pat skirta ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant gabentas prekes (drabužius), kurių vertė apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, sudaro 8362,76 Eur. R. I. bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašė pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas panaikinti minėtą administracinio poveikio priemonę arba iš R. I. konfiskuoti ne prekes, o dalį šių prekių vertės atitinkančią pinigų sumą.
Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Bylos duomenys patvirtina, kad beveik visų prekių, kurias gabeno R. I. įsigijimą patvirtinantys dokumentai Institucijai buvo pateikti vėliau, kas reiškia, kad tuos dokumentus pareiškėjas realiai turėjo. Nebuvo pateikta tik 518 vnt. vyr. kelnaičių įsigijimo dokumentų. Teismui pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad R. I. per 15 metų trunkančią tokio pobūdžio vykdomą veiklą pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą, prekės, kurias gabeno, buvo iš dalies įsigytos ne iš savų, bet iš skolintų lėšų, nors jis dirba pagal verslo liudijimą, tačiau yra registruotas ir Užimtumo tarnyboje, turi nepilnametę dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, žmona šiuo metu pajamų negauna, todėl R. I. vienas išlaiko šeimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimas nebuvo piktybinis, padarytas dėl nerūpestingumo. Šiuo atveju darytina išvada, kad visų prekių (drabužių) konfiskavimas, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė padarytam formaliam pažeidimui. Todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas R. I. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir konfiskuoti tik tas prekes, kurių įsigijimo dokumentų R. I. Institucijai nepateikė, t. y. 518 vnt. vyr. kelnaičių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-349-2022 keistinas, R. I. skiriant sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1300 Eur dydžio baudą – bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, konfiskuojant tik 518 vnt. vyr. kelnaičių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. I. skundą tenkinti.
Pakeisti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-349-2022 ir R. I. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 518 vnt. vyr. kelnaičių.
Konfiskuotas prekes, išskyrus 518 vnt. vyr. kelnaičių, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti savininkui R. I..
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.