Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

12. Dėl palikimo priėmimo po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir G. E. V. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Nagrinėjamu atveju po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10) pareiškėjos motina G. E. V. paveldėjo likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. birželio 20 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos tėvas, A. V., testamento nepaliko (el. b. l. 13). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po A. V. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Registrų centro duomenimis, A. V. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto (el. b. l. 74). Pareiškėja nurodė, kad jo motina G. E. V., po sutuoktinio A. V. mirties, rūpinosi likusiu turtu kaip savo: liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė jame esančius daiktus, dokumentus, mokėjo komunalinius mokesčius, butą tvarkė kaip savą, atvirai, prižiūrėjo ir valdė iki mirties. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. E. V. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad G. E. V. po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su G. E. V. (el. b. l. 78). G. E. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. birželio 20 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos motina, G. E. V., testamento nepaliko (el. b. l. 12). G. E. V. turėjo nekilnojamojo turto, ką patvirtina 1993 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis (el. b. l. 76-77). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po G. E. V. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Pareiškėja nurodė, kad ji po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu kaip savo: liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. V. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad A. V. po G. E. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

15. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. G. E. V. perėmė mirusiojo A. V., o pareiškėja perėmė mirusiosios G. E. V. turtą ir pradėjo jį valdyti.

16. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė po palikėjos G. E. V. mirties, o G. E. V., kaip sutuoktinė, paveldėjo pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Kadangi byloje nebuvo gauta prieštaravimų iš suinteresuotų asmenų, taip pat ir iš kito pirmos eilės įpėdinio V. V. dėl pareiškimo patenkinimo, konstatuotina, kad G. E. V. atiteko visas palikimas, atsiradęs po A. V. mirties, o A. V. atitenka visas palikimas, atsiradęs po G. E. V. mirties.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. G. E. V. ir pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jie perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininkais. Tokią išvadą patvirtina tai, kad G. E. V. mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, o toliau likusiu turtu rūpinasi ir jį prižiūri pareiškėja. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

18. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. E. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti, o pareiškėja A. V. priėmė palikimą po savo motinos G. E. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. ir G. E. V. mirties, paveldėjimo.

19. Teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą, o pareiškėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos G. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.