Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kretingos socialinių paslaugų centras, A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas D. D. ir trečiasis asmuo A. J. (buvusi pavardė – V.) yra nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo D. D. ir trečiojo asmens A. J. šeima ieškovui žinoma jau nuo 2016 metų, kai šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o iš jos išbraukta 2018 metais. 2022 m. vasario 25 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, jo metu konstatuota vaiko atstovų pagal įstatymą socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, atsakovo žalingas alkoholio vartojimas, lemiantis jo agresyvų elgesį. 2022 m. gegužės 24 d. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes motina paliko vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir jo nebepasiėmė, nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo nusišalino, vaikas laikinai apgyvendintas Kretingos bendruomeniniuose vaikų globos namuose. 2022 m. gegužės 24 d. vaikas perduotas tėvui D. D., kuriam pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė Kretingos socialinių paslaugų centre, atsakovui ir vaikui skirtos intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos. 2022 m. birželio 25 d. atsakovui grįžus į Kretingos socialinių paslaugų centrą neblaiviam, nuspręsta nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą ir vaiką apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre, nuo 2022 m. liepos 1 d. mažametis D. D. apgyvendintas budinčios globotojos šeimoje.

9. Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi buvo leista paimti D. D. iš vaiko tėvų, nes atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negali vykdyti tėvo valdžios vaikui, o vaiko motinos buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl vaikas buvo likęs be įstatyminio atstovo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu D. D. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje, vaikas iki šiol gyvena su budinčia globotoja. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje ieškovo atstovės teiktų paaiškinimų matyti, kad po laikinosios globos nustatymo atsakovui buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, buvo atliekamos pagalbos plano korekcijos, tačiau atsakovas nedėjo realių ir pakankamų pastangų plane numatytoms priemonėms įgyvendinti ir situacijai iš esmės pakeisti. Iš Kretingos socialinių paslaugų centro 2023 m. gegužės 19 d. rašto matyti, kad nuo 2022 m. birželio 27 d. atsakovas du kartus prašė suorganizuoti susitikimą su sūnumi, tačiau nė karto susitikti neatvyko. Teismo posėdyje ieškovo atstovė bei Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė patvirtino, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja ir juo nesidomi, išlaikymo neteikia ir jokių pastangų keisti savo elgesį nerodo.

10. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

11. Iš byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovės bei trečiojo asmens Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis savo sūnumi D. D., jau ilgą laiką su juo visiškai nebendrauja ir išlaikymo neteikia. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Nors atsakovas buvo asmeniškai informuotas apie šios bylos iškėlimą, teisme jam buvo įteikti bylos dokumentai, tačiau atsakovas proceso eiga nesidomėjo, į teismo posėdžius neatvyko ir savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas šiuo metu dėtų nors minimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti sūnų, sustiprinti su juo ryšį ar bent minimaliai prisidėti prie jo išlaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo pareigos rūpintis vaiku nevykdymas šiuo atveju yra nulemtas objektyvių aplinkybių, o ne paties atsakovo gyvenimo būdo ir nepateisinamo vengimo vykdyti tėvo pareigas nepilnamečiui vaikui. Dėl to visiškas atsakovo nusišalinimas nuo pareigos išlaikyti vaiką bei juo visapusiškai rūpintis šiuo atveju taip pat negali būti objektyviai pateisinamas. Aptartos aplinkybės ir tėvo pareigų nevykdymas rodo atsakovo abejingumą savo pareigoms, todėl tai laikytina jo kaltais veiksmais.

12. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius įrodymus teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis galėtų pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui D. D. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui D. D..

13. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.

14. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio D. D. laikinasis globėjas yra Kretingos socialinių paslaugų centras, faktiškai vaikas šiuo metu gyvena laikinojo globėjo parinktos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtos budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo D. D. gyvenamoji vieta ir toliau paliktina Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-785 nustatytoje globos vietoje budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

16. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti nepilnamečiui D. D. iš atsakovo po 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Be to, ieškovo atstovei patikslinus reikalavimą, prašoma priteisti iš atsakovo 2 746,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių ir 22 dienas.

17. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Vis dėlto, išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė paaiškino, kad nors vaikas su budinčia globotoja reguliariai lankosi pas gydytoją, tačiau itin specifinių sveikatos problemų neturi, taip pat paaiškino, kad vaikui mokama globos išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 330 Eur bei išmoka vaikui („vaiko pinigai“). Įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, jo poreikius, ieškovo reikalaujamą išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma. Kartu teismas pažymi, kad ši suma yra tik orientacinio pobūdžio, o vaiko išlaikymui reikalingas išlaidų dydis yra kintamo pobūdžio ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali keistis.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 400 Eur.

21. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje registruotas kaip individualią veiklą vykdantis apdraustasis, tačiau duomenų apie jo vykdomos veiklos pobūdį ir šiuo metu gaunamas pajamas nėra. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose yra vykdoma 11 vykdomųjų bylų dėl piniginio pobūdžio išieškojimų iš atsakovo.

23. Pažymėtina, kad vien nepakankamai gera turtinė padėtis nepašalina atsakovo pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus. Duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo laikinosios globos D. D. nustatymo (2022 m. liepos 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugsėjo 20 d.), nurodydamas, jog šiuo laikotarpiu atsakovas sūnui turėjo teikti tokio paties dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos D. D. poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. būtų iš esmės skirtingos. Atsakovas tokių aplinkybių šioje byloje neįrodinėjo, ieškovo reikalaujamo skolos vaikui dydžiui neginčijo. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad D. D. poreikius nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. atitiko 200 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.

26. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė sūnui išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie jo išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovas sūnui išlaikyti turėjo skirti 2 746,52 Eur (13 mėn. 22 d. x 200 Eur), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo dienos yra susidaręs 2 746,52 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

27. Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečiui D. D. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti laikinajam globėjui Kretingos socialinių paslaugų centrui (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

28. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

30. Ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo D. D. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui D. D..

Iki teismo sprendimo byloje dėl nuolatinės globos D. D. nustatymo įsiteisėjimo D. D. gyvenamąją vietą palikti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-785 nustatytoje globos vietoje budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. D. nepilnamečiui sūnui D. D. išlaikyti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D. nepilnamečiui sūnui D. D. 2 746,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d.

Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečiui D. D. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti laikinajam globėjui Kretingos socialinių paslaugų centrui.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.