Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. T. (A. T.), P. T. (P. T.) ir jų gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs;

P. T. (P. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. T. ir P. T., pažeisdami nustatytą tvarką, o būtent, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių, numatančių, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, 4 punkto 4.4 papunkčio, numatančio, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena didesnį kiekį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, reikalavimus, neturėdami jų įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, 2022 m. spalio 26 d., nuo 20 val. iki 20.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) ribose, miško masyve apie (duomenys neskelbtini) nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nešdami rankomis akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančias vertės prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 16 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 59 786 Eur.

A. T. ir P. T. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugojimo matyti, kad nutarta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimo – 40 vnt. pintų baltos spalvos polietileninių maišų (paketą Nr. 1), perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus logistikos specialistei O. J. (1 t., b. l. 48–51).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

A. T. ir P. T. kaltinami pagal BK 199² straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, vadinasi, turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir siekia tai daryti. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Teismas įvertinęs anksčiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje.

Kaltinamieji A. T. ir P. T. parodė, kad jie visiškai pripažįsta kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti kaltinamųjų parodymais, nes jų kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis pagrindžia ir kiti bylos įrodomieji bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

Teisės doktrinoje ir teismų formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimu laikomas šių prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, gabenimu taip pat laikomas akcizais apmokestinamų prekių pernešimas rankinėje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar betarpiškai ant kaltininko kūno pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-282-1076/2022, 1A-257-518/2019, 1A-160-518/2015 ir kt.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje A. T. ir P. T. nurodė, kad ryšulius su cigaretėmis rado apie (duomenys neskelbtini) atstumu nuo sienos su (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje. Cigaretes rankomis nešė gilyn į Lietuvos Respublikos teritoriją link savo namų (1 t., b. l. 101, 149; 2 t., b. l. 59–60). Tokie A. T. ir P. T. veiksmai, t. y. į nešulius supakuotų cigarečių nešimas, dėl kurio pasikeitė cigarečių buvimo vieta, atitinka BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvaus požymio akcizais apmokestinamų prekių „gabenimo“ sąvoką.

A. T. ir P. T. kaltinami neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kaip matyti iš kaltinimo formuluotės, pasireiškusiu ne tik tokių prekių (cigarečių) gabenimu, bet ir įgijimu.

Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, gauna akcizais apmokestinamas prekes. Tokiu įgijimu laikomas šių prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, rastų pasisavinimas ar pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje neginčytinai galima konstatuoti tik vieną alternatyviąją veiką, t. y. neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, tuo tarpu įgijimui konstatuoti byloje esančių duomenų nepakanka. Nors kaltinamieji A. ir P. T. teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu teigė visiškai pripažįstantys savo kaltę dėl jiems pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pareikštų kaltinimų (tiek dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, tiek dėl gabenimo), tačiau iš jų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, turinio matyti, kad abu nuosekliai ir kategoriškai patvirtino tik tai, kad nenustatyto asmens nurodymu gabeno nešulius su cigaretėmis Lietuvos teritorijoje, paėmę jas netoli valstybės sienos su (duomenys neskelbtini), į saugią vietą (savo namuose ar miške), jas vėliau iš ten turėjo pasiimti minėtas asmuo, už gabenimą pažadėjęs sumokėti po 100 Eur. Kaltinamasis P. T., nurodęs kad pripažįsta abu požymius (akcizais neapmokestintų prekių – cigarečių, įgijimą bei gabenimą), pažymėjo, kad tas žmogus pasakė pernešti į namus arba kažkur į mišką cigaretes, o paskui būtų jas iš ten paėmęs (2 t., b. l. 56-57). Kaltinamasis A. T., kuris taip pat visiškai prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, iš esmės parodė, kad jis padėjo broliui nešti maišius, P. jam pasakė, kad už nešimą bus atlyginta 100 Eur. Anot kaltinamojo A. T., jis nelaikė, kad gabenamos cigaretės yra jo (2 t., b. l. 58-59). Pastebėtina, kad byloje duomenų, kurie paneigtų tokius kaltinamųjų parodymus, nėra, todėl teismo vertinimu, kaltinamiesiems inkriminuotas alternatyvus objektyviosios pusės požymis – akcizais apmokestinamų prekių įgijimas – nepasitvirtino. Teismo nuosprendis negali remtis prielaidomis, kurių nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti, todėl iš kaltinimo tiek P. T., tiek A. T. šalimos aplinkybės, susijusios su minėtų prekių – akcizais apmokestinamų cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – įgijimu.

Pažymėtina tai, kad minėto alternatyviojo požymio pašalinimas nekeičia veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes, kaip minėta, šios normos dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 9 dalį, cigaretės yra priskiriamos prie akcizais apmokestinamų prekių. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys bei tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų kontrabandinių cigarečių užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. T. ir P. T. nešamuose 40 stačiakampio formos, baltos spalvos ryšuliuose, įvilktuose į polipropileninius maišus, buvo gabenami 16 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (1 t., b. l. 1, 11–16). Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 16 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, 2022 m. spalio 27 d., prekinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 59 786 Eur (1 t., b. l. 35–36). Pagal BK 199² straipsnį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, be kita ko, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, arba vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad abu kaltinamieji 2022 m. spalio 26 d., nuo 20 val. iki 20.30 val., (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), miško masyve, apie (duomenys neskelbtini), nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 16 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 59 786 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai atitinka BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgyja, laiko, gabena, siunčia, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų A. T. ir P. T. parodymai patvirtina, kad jie suvokė neteisėtai įgiję ir gabenę akcizais apmokestinamas prekes ir norėjo taip veikti. Kaltinamieji nurodė, kad suprato, jog miške esančiuose nešuliuose yra iš (duomenys neskelbtini) dronais permestos cigaretės, suprato savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, suvokė, jog daro nusikaltimą, norėjo taip veikti ir užsidirbti pinigų – po 100 Eur kiekvienas (1 t., b. l. 101–102, 149; 2 t., b. l. 57–58). Pripažintina, kad BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamieji A. T. ir P. T. padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tai pagrindžia ne tik kaltinamųjų prisipažinimas ir jų parodymai, tačiau ir anksčiau aptarti objektyvūs įrodomieji bylos duomenys.

Pažymėtina, kad BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kvalifikuojant šią veiką, kai ji padaryta bendrininkų grupe, atsižvelgiama į visą įgytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertę, ji nedalijama ir nenustatoma kiekvienam vykdytojui atskirai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamųjų A. T. ir P. T. veiksmuose nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties požymiai, todėl nusikalstama veika, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Dėl skirtinų bausmių

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

Taikydamas bausmių skyrimo taisykles konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamieji A. T. ir P. T. padarė BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamųjų A. T. ir P. T. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. T. ir P. T., atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad padarytas baigtas tyčinis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Kaltinamieji gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes, kurių vertė žymiai viršijo 250 MGL ribą, tačiau dėl pareigūnų veiksmų reali žala niekam padaryta nebuvo.

Be jau nurodytų aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. T., atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis, apibūdinančius šio kaltinamojo asmenybę. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis kaltinamasis yra teistas už būnant nepilnamečiu padarytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, skiriant švelnesnę bausmę negu numatyta minėtų normų sankcijose (1 t., b. l. 60–61, 64–81). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per paskutinius 5 m. jis yra baustas administracine tvarka 3 kartus (du kartus baustas už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir vieną kartą – už karo prievolininko pareigų nevykdymą (1 t., b. l. 84–86). A. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 58), nevedęs. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Pedagoginės psichologinės tarnybos 2012 m. rugsėjo 11 pažymos Nr. KV-104 matyti, kad A. T. buvo nustatyta negalia dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71). Jis 2019 m. yra įgijęs kompetenciją vairuoti TR 1 kategorijos traktorius (2 t., b. l. 72), nuo 2022 m. vasario 2 d. dirba (2 t., b. l. 69–70), darbdavio apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 73). Iš VšĮ „Asmens sveikatos klinika“ 2022 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. S-128 matyti, kad A. T. iki nusikalstamų veikų padarymo psichiatrinėje bei narkologinėje įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 56).

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. T., be jau nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. Asmuo labai jauno amžiaus, neteistas (1 t., b. l. 131), administracine tvarka baustas vieną kartą už karo prievolininko pareigų nevykdymą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 135). Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 129), nevedęs, yra pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu nedirba (yra išlaikomas mamos), sezono metu dirba pas ūkininką (1 t., b. l. 133). Iš VšĮ „Asmens sveikatos klinika“ 2022 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. S-128 matyti, kad P. T. iki nusikalstamų veikų padarymo psichiatrinėje bei narkologinėje įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 56).

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas prašė abiem kaltinamiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu pagal BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Šio klausimo kontekste svarbu pažymėti tai, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be kita ko, nusikalstamas veikas daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑233-976/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas kaltinamojo A. T. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, akivaizdu, kad jis linkęs nesilaikyti teisės normų ir dėl ankstesnio savo nusikalstamo elgesio išvadų nepadarė, vėl nusikalto, o anksčiau jam taikytomis teisinėmis priemonėmis – viešųjų darbų bausme, skirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, be to jis yra baustas administracine tvarka (be kita ko, du kartus už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą). Remiantis aptarta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, teismo vertinimu, nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, taip pat teismas dėl aptartų aplinkybių, apibūdinančių A. T. asmenybę, visumos nemato pagrindo jam taikyti gynėjo prašomų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. A. T. teigė, kad sunkų tyčinį nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, dėl noro užsidirbti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ir šiuo metu rodo pastangas keisti gyvenimo būdą, teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog pradėjo oficialiai dirbti, turi kompetenciją vairuoti TR 1 kategorijos traktorius. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, tai, kad jaunas asmuo šiuo metu dirba, gauna pastovų atlyginimą, yra pagrindo manyti, kad A. T. bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmės vidurkį.

Įvertinęs skirtos baudos dydį, A. T. turtinę padėtį teismas nustato ilgesnį, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos savanoriško sumokėjimo terminą.

Teismas BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste vertina ir kaltinamojo P. T. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir paties kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaip jau minėta, asmuo padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris nesukėlė sunkių padarinių dėl pareigūnų savalaikių veiksmų. Byloje nustatyta viena kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti. Kaltinamajam P. T. šiuo metu tik 19 metų, jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta). Asmuo, turėdamas galimybę, sezono metu dirba žemės ūkio darbus pas ūkininką J. Š. (1 t., b. l. 133), šiuo metu jį išlaiko mama. Teismo vertinimu, minėtos P. T. apibūdinančios aplinkybės labiau patvirtina tai, kad jis nusikaltimą padarė iš jaunatviško nepatyrimo, siekio gauti lengvų pajamų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad pirmą kartą teisiamas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą kaltinamasis P. T. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą baudos arba laisvės atėmimo bausmę. Švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos skyrimas, net ir parinkus BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą minimalų jos dydį, teismo vertinimu, šiuo atveju būtų per griežta bausmė, neatitinkanti byloje nustatyto P. T. asmenybės pavojingumo ir iš esmės užtikrintų tik labai jauno žmogaus nubaudimą. Kadangi, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, įvertino visumą jau aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, skirdamas jam bausmę, taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiria gynėjo prašomą švelnesnės rūšies bausmę – viešuosius darbus, nustatydamas jų trukmę pagal BK 46 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, parinkdamas šiek tiek didesnį valandų skaičių už vidurkį. Pažymėtina, kad kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu sutiko su šia gynėjo prašoma bausmės rūšimi. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumą, nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, atitiks P. T. amžių ir socialinę brandą, padės jam toliau laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti.

Šiuo klausimu teismas pažymi ir tai, kad švelnesnės bausmės paskyrimas, motyvuojant anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios bendrai nėra išimtinės, nereiškia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pažeidimo, nes minėtos nuostatos tiesiogiai nenurodo, kad švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pažymėta vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmės kaltinamiesiems mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į A. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 26 d., 21.45 val., iki 2022 m. spalio 27 d., 12.26 val., prilygintas 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (1 t., b. l. 115–117, 119–120). Į P. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 26 d., 21.45 val., iki 2022 m. spalio 27 d., 13.03 val., prilygintas 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (1 t., b. l. 165–167, 169–171).

A. T. ir P. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113–114, 161–163) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, ir kitų klausimų

Priimant nuosprendį, be kita ko, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas taip: 1) 16 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (1 t., b. l. 52–54), sunaikintinos kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) 40 vnt. pintų baltos spalvos polietileninių maišų, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje (1 t., b. l. 48–51), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. T. ir P. T. valstybės naudai prašoma išieškoti 335 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 76–78). BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylą gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį kaltinamųjų A. T. ir P. T. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

Pažymėtina, kad gynėjas A. T. ir P. T. buvo paskirtas ne dėl nuo jų valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, ir į tai, kad kaltinamajam A. T. skirtina ekonominio pobūdžio bausmė – bauda, o kaltinamasis P. T. nedirba, jam skirta viešųjų darbų bausmė, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. T. (A. T.) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 26 d., 21.45 val., iki 2022 m. spalio 27 d., 12.26 val., prilygintą 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad A. T. (A. T.) paskirta galutinė bausmė – 6 900 Eur bauda.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

P. T. (P. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti P. T. (P. T.) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 26 d., 21.45 val., iki 2022 m. spalio 27 d., 13.03 val., prilygintą šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad pirmąjį mėnesį P. T. (P. T.) turi atlikti 19 valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

16 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (1 t., b. l. 52–54), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

40 vnt. pintų baltos spalvos polietileninių maišų, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje) (1 t., b. l. 48–51), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti kaip menkaverčius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank" AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.