Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui M. M. N., G. N., kurios atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas apie tai, kad G. N., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pakeitė namų valdos, kuri nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso tiek jai, tiek jos sutuoktiniui M. M. N., lauko durų spyną, neįspėjusi ir negavusi sutuoktinio sutikimo. Dėl šios priežasties M. M. N. negali patekti į gyvenamą būstą, kurio 1/2 nuosavybės teise priklauso jam.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi G. N. veiksmuose neįžvelgiama pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Dėl to, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-696/2015, 2AT-23-303/2021).

CK 3.84 straipsnyje numatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.

CK 3.88 straipsnyje numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

Pažymėtina, kad šiuo metu vis dar vyksta pareiškėjo ir G. N. santuokos nutraukimo procesas, ką patvirtino tiek pareiškėjas, tiek ir G. N., todėl nėra nustatyta jokia naudojimosi ginčo patalpomis tvarka, nėra išspręstas turto padalinimo klausimas. Nors pareiškėjo atžvilgiu ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis buvo įpareigotas kurį laiką gyventi skyriumi bei jam uždrausta lankytis G. N. gyvenamojoje vietoje, tačiau tai nustačiusi teismo nutartis buvo panaikinta dar 2024 m. lapkričio 14 d., po ko nebuvo ir nėra priimta jokių teismo procesinių sprendimų, kuriais remiantis pareiškėjas neturėtų teisės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą. To nenustatė ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, tačiau priimtame nutarime šios aplinkybės objektyviai neįvertino. Dėl šios priežasties G. N., pakeitusi ginčo patalpų durų spyną, ir pareiškėjui nedavusi rakto bei taip apribojusi jo galimybę patekti į butą, kuriuo jie naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise, savo veiksmais suvaržė pareiškėjo, kaip bendrasavininko, teises. Minėta, kad nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas neturėjo galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, nes neturėjo rakto nuo naujai be jo sutikimo pakeistos spynos, nors 2024 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjui buvo panaikinta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo G. N. ir uždraudimas lankytis judviejų namuose. Be to, 2024 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikinta laikinoji apsaugos priemonė – pareiškėjo įpareigojimas gyventi skyrium nuo G. N. apima laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo pareiškėjui lankytis G. N. gyvenamojoje vietoje panaikinimą. Tačiau ir po to pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patekti į jam priklausantį butą. Po minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties bei išaiškinimo nekyla abejonių, kad G. N. toliau neperduodama raktų pareiškėjui ar kitaip nesudarydama galimybės ir/ar nepašalindama kliūčių pareiškėjui patekti į taip pat ir jam priklausantį butą tiek objektyviai, tiek ir subjektyviai suprato savo tokių tolimesnių veiksmų pobūdį kaip tyčinius veiksmus, kuriais ne tik, kad nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir nevykdomas teismo sprendimas pagal tai, kaip jis yra išaiškintas paties sprendimą priėmusio teismo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad iš naujo išnagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, klausimą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi G. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant M. M. N. gyventi skyrium nuo jos, kas apima ir uždraudimą pareiškėjui lankytis G. N. gyvenamojoje vietoje, buvo atmestas. Tačiau ir po to G. N. elgesys nepasikeitė, ji ir toliau savo veiką tęsė. Ir tik po to, kai Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi G. N. buvo įpareigota nedelsiant perduoti pareiškėjui M. M. N. raktus, su kuriais jis galėtų patekti į jam ir jai bendra daline nuosavybe priklausantį butą bei netrukdyti jam naudotis šiuo butu, ji tai padarė. Kaip matyti, tik praėjus penkiems mėnesiams po Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo, pareiškėjos veika nutrūko, nors pats ginčas dėl teisės vis dar vyksta judviejų santuokos nutraukimo byloje, o kliūtys pareiškėjui patekti į jam priklausantį butą buvo pašalintos. Tokiais savo tyčiniais veiksmais G. N. nesilaikė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai neabejotinai rodo jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis pareiškėjui apginti savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį butą truko nepateisinamai ilgai dėl to, kad civilinių teisinių priemonių veiksmingumas buvo nepakankamas dėl pernelyg pavojingo G. N. veikimo. Toks veikos mastas, intensyvumas, subjektyvus situacijos vertinimas rodo, kad veika turėtų būti analizuojama ir vertinama administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, kontekste, nustačius tam pagrindą. Aplinkybė, jog G. N. šitaip elgtis, kaip ji tai darė, patarė jos teisininkai, jos atsakomybės, už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nešalina, kaip ir nešalina jos atsakomybės įstatymo nežinojimas.

Pažymėtina, kad pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, neteismine tvarka atliktas tyrimas yra neišsamus, jo metu visos reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos. Kaip teismo posėdyje patvirtino pats skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, jo priėmimo metu net nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėjas jau gali be kliūčių patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kiek truko G. N. veika, nevertintas jos subjektyvus suvokimas teismo priimamų sprendimų, kuriuos ji privalėjo vykdyti, bet to nedarė, taip pat, kad raktus pareiškėjui grąžino tik 2025 m. balandžio mėnesį po to, kai teismas ją imperatyviai įpareigojo tai padaryti. Štai dėl ko teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo motyvai apie tai, kad susidariusiai situacijai spręsti yra pakankamai veiksmingos ir civilinės teisinės priemonės, yra neteisingi ir nepagrįsti, nes jų nepatvirtino jokie įrodymai. Kaip jau minėta, skundžiamas nutarimas priimtas net tuo pačiu metu, kai G. N. tyčiniai veiksmai net ir po Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties bei tų pačių metų gruodžio mėnesio pateikto išaiškinimo buvo tęsiami ir truko iki pat 2025 m. balandžio mėnesio. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados yra nulemtos išimtinai tik jį priėmusio pareigūno vidinio įsitikinimo, o ne išsamiai atlikto tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu.

Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, dėl to, kad skundžiamas nutarimas priimtas skubotai – nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų jau aukščiau teismo aptartį aplinkybių, neištyrus ir neišanalizavus visų įrodymų tiek atskirai, tiek ir jų visumos, kas leistų padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą dėl reikšmingų faktų buvimo ar nebuvimo, tuo pačiu pagrįstų ir skundžiamą nutarimą priėmusio neteismine tvarka tyrimą atlikusios institucijos pareigūno vidinį įsitikinimą dėl to, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, ar, kad tai patvirtinančių įrodymų nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir G. N. konfliktas vyksta dėl asmenų turtinių santykių ir su šiais santykiais susijusių asmeninių neturtinių santykių, pats savaime nereiškia, kad nėra nurodyto administracinio nusižengimo požymių, nes būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, gali būti nustatinėjamas tiek tarp šeimos narių ar artimųjų giminaičių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė M. M. N. pareiškimą dėl galimo administracinio nusižengimo, neištyrė ir nepatikrino visų jame nurodytų aplinkybių bei, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, nepaisant to, kad veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, galėjo būti padaryta. Skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį naikinti ir administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam bylos aplinkybių nustatymui ir tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. M. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. vasario 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių nustatymui ir tyrimui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.