- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-210-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01341-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. P., A. M., N. C., V. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, notarė Rita Slapšienė
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Jonas Bložė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei Majai Valentinai Tursienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., A. P., N. C., A. M., V. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė Rita Slapšienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. M. 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį ir 2024 m. kovo 4 d. patikslintus ieškinio reikalavimus, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios įpėdinė atsakovė V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), atsakovų N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RS-7003 nuo sutarties sudarymo momento ir perkelti ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises į 1,10 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RS- (be numerio), priteisti iš ieškovo D. M. 1 250 eurų atsakovei V. V., įpėdinei po G. P. mirties (duomenys neskelbtini), 625 eurų atsakovei N. C. ir 625 eurų atsakovui A. M., sumokant šiuos pinigus per 7 kalendorines dienas, įsiteisėjus teismo sprendimui ir įpareigoti atsakovę V. V., G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinę, grąžinti 1 250 eurų atsakovams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti atsakovę N. C. grąžinti 625 eurų atsakovams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti atsakovą A. M. grąžinti 625 eurų atsakovams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pagal 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RS.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovai G. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), N. C., A. M. ir atsakovai A. P. ir A. P., sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi ieškovo D. M. miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su G. P., N. C. ir A. M. 1,1 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyrius informavo ieškovą D. M. 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. 47SD-2472-(14.47.104) apie tai, kad parduodamas 1,1 ha žemės sklypas miškų ūkio paskirties, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kad jis turi teisę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti šį žemės sklypą. Ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriui sutikimą pirkti iš atsakovės G. P. miškų ūkio paskirties žemės sklypą 1,1 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už pranešime nurodytą 2 500 eurų kainą. Šis sutikimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriuje buvo gautas 2020 m. lapkričio 16 d., registr. Nr. 47PP-1585. Ieškovas D. M. pagrįstai turi teisę pasinaudoti pirmenybės teise pirkti iš G. P. (kurios įpėdinė V. V.), N. C. ir A. M. parduodamą 1,1 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo 2023 m. gegužės 31 d. gavęs sutarties kopiją. Pagal pateikiamą teismui pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai G. P., N. C., A. M. pardavė 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovams A. P. ir A. P. 1,1 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 2 500 eurų. Atsakovai A. P. ir A. P. sumokėjo G. P. 1 250 eurų, atsakovei N. C. sumokėjo 625 eurų ir atsakovui A. M. sumokėjo 625 eurų. Ieškovas nurodo ir tai, kad Ukmergės skyriaus 2021 m. spalio 21 dienos raštu Nr. 47 SD-2472-(14. 47.104., jam pranešta, jog parduodamas 1,1 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). D. M. sutikimas įsigyti parduodamą žemės sklypą DVS įregistruotas 2020 m. lapkričio 16 d. 13:38 val. Nr. 47FP-1585. DVS nurodyta, kad dokumentas „pateiktas“. Pažymėtina, kad Ukmergės skyrius pažymą Nr. 47PAZ-550-(14.47.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ išduota 2020 m. lapkričio 17 d. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo D. M. sutikime nurodyta data 2020 m. lapkričio 9 d. Todėl minimo 1,10 ha miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2020 m. lapkričio 23 d., tarp atsakovų Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti pripažinti niekine ir negaliojančia (2 t., el. b. l. 1-7; 131-132).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad patikslintame ieškinyje nurodomą žemės sklypą pardavė teisėtai, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (2 t., el. b. l. 30-31).
Atsakovai A. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydami, kad ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie atsakovų sutartį ne vėliau nei 2022 m. rugpjūčio 22 d. Tokia data nurodyta atsakovams adresuotoje NŽT pažymoje Nr. 47PAŽ- -(14.47.33E.), kurioje nurodyta, kad ieškovas ir dar vienas kaimynas nori pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti atsakovams priklausantį sklypą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio jau žinojo, kad ginčo sklypas priklauso atsakovams ir išreiškė pageidavimą jį įsigyti. Tačiau šios savo teisės nerealizavo išimtinai dėl savo veiksmų, t. y. nesutiko sudaryti sandorio. 2022 m. rugpjūčio – spalio mėn. vykęs susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo A. P., kuriame atsakovas A. P. su ieškovu derinasi sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovas sutinka papildomai prie sandorio kainos apmokėti notarines išlaidas, nurodo ieškovui, kad pagal jo paties žodinius pokalbius ieškovas taip pat gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ieškovas apie ginčo sklypo perleidimą atsakovams žinojo dar 2021 metais, tačiau jokių veiksmų siekiant apginti galimai pažeistas savo teises nesiėmė. Tik dėl ieškovui žinomų priežasčių, jam atsisakius sudaryti sandorį, pastarasis nusprendė sklypo „įsigijimą“ įvykdyti kitu būdu, pareikšdamas ieškinį teisme. Ieškovui terminas teikti ieškinį teismui dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo išnyko jeigu ne ankščiau, tai neginčijamai jau 2022 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra asmuo besiverčiantis miško pirkimu (vadovauja bendrovėms užsiimančioms tokia veikla), todėl turi pakankamai žinių apie tokio pobūdžio sandoriu sudarymo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo nuo 2020 metų (sandorio sudarymas) būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos, kokiu pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sandoris galimai pažeidžiantis jo teises. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip pateiktas praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą. Ieškovas nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų ar aplinkybių, kuriais grįstų ieškinio senaties termino praleidimą (2 t., el. b. l. 32-36).
Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad patikslinto ieškinio dalykas suformuluotas ydingai ir negali būti tenkinamas dėl galimo nepagrįsto asmenų praturtėjimo, nes patikslintu ieškiniu reikalaujama iš ieškovo D. M. priteisti atsakovei V. V. 1 250 eurus, atsakovei N. C. – 625 eurus ir atsakovui A. M. – 625 eurus bei tas pačias sumas, tiems patiems asmenims reikalaujama įpareigoti sugrąžinti atsakovus A. P. ir A. P.. Tarnyba palaiko savo 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiliepime į D. M. ieškinį išdėstytą poziciją, t. y. mano, kad ieškovas praleido 3 mėnesių terminą, per kurį galėjo kreiptis į teismą, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dėl šių priežasčių, teismo prašo ieškinį atmesti (2 t., el. b. l. 45-60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. paaiškino, kad atsakovai pardavę žemės sklypą kitiems asmenims, pažeidė jo teises, kadangi jis, būdamas kaimyninio sklypo savininku, negalėjo įsigyti minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, nors Tarnybai buvo davęs sutikimą pirkti šį žemės sklypą. Pateikęs sutikimą Tarnybai, jis papildomų veiksmų nesiėmė, nes Tarnyba jo duomenis turėjo pateikti pardavėjams, jis pats jokių veiksmų imtis negali, Tarnyba jokios papildomos informacijos neteikia. Minėtą tvarką išmano, kadangi jau 15 metų užsiima miškų pirkimu. Termino, pateikti sutikimą pirkti kaimyninį žemės sklypą, jis nepraleido, Tarnybai pateikė sutikimą 2020 m. lapkričio 9 d., o kada Tarnyba jį užregistravo, jam nėra žinoma. Kai atsakovai Aleksandras ir A. P. paskelbė apie konkretaus sklypo pardavimą, pradėjus aiškintis, jam tapo žinoma, kad sklypas Aleksandrui ir A. P. buvo parduotas pažeidžiant teisės aktus, kadangi neužtikrintos pirmumo teisės kaimyninio sklypo savininkui įsigyti parduodamą žemės sklypą. Atsakovui A. P. pasiūlius parduoti sklypą, kurį jis pirmiau turėjo teisę nusipirkti, jie nesutarė dėl kainos, todėl pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. Teismo prašo patenkinti patikslintą ieškinį pilnai.
Ieškovo atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu, palaikydama patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ieškovui, kuris pagal teisinį reglamentavimą turi pirmumo teisę pirkti kaimyninį žemės sklypą, nebuvo sudaryta galimybė jo įsigyti, nors jis atliko visus būtinus veiksmus, nepraleidęs nustatyto termino. Ieškovo elgesys atitiko sąžiningumo reikalavimus, jis laikėsi nustatytos tvarkos. Pareigos ieškovui domėtis žemės sklypo pardavimo kitiems asmenims nėra nustatyta. Tik 2023 m. gegužės mėnesį ieškovui tapo žinoma apie pažeistą jo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Teismo prašo patikslintą ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie minimo ginčo sklypo pardavimą jam tapo žinoma 2020 m., kai rado skelbimą internete, vyko aukcionas, kurį jam laimėjus, įsigijo sklypą, gavo Tarnybos pažymą, įrodančią, kad nėra pirmumo teisę pirkti turinčių asmenų, gavus Tarnybos sutikimą pirkti, atvyko į notarų biurą, susitiko su pardavėjais ir įsigijo žemės sklypą. Užsiima žemės sklypų perpardavinėjimu, nors tai nėra jo pagrindinė veikla. Nusprendus parduoti ginčo sklypą, Tarnyba pateikė informaciją, kad žemės sklypo kaimyninių sklypų savininkai nori įsigyti minimą žemės sklypą. Pasiūlė ieškovui pirkti minimą žemės sklypą, kadangi suprato, kad tai profesionalus miško sklypų pirkėjas, todėl tikėjosi, jog galimas sandoris klostysis operatyviai. Nepasiekus kompromiso, bendravimas su ieškovu nutrūko.
Atsakovų A. P. ir A. P. atstovas advokatas Jonas Bložė, palaikydamas atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovas praleido terminą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kada iš tiesų jam tapo žinoma apie parduodamą sklypą atsakovams. Ieškovas praleido trijų mėnesių terminą pateikti ieškinį, kadangi byloje esantys įrodomai patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo – spalio mėnesiais ieškovui jau buvo žinoma, kad kaimyninis žemės sklypas buvo parduotas kitiems asmenims, o ne jam. Pažymima, kad ieškovas negalėjo teisminio nagrinėjimo metu paaiškinti, kodėl nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. pavasario nesiėmė veiksmų ginti savo pažeistas teises teisme. Ieškovas yra profesionalus verslininkas, kuris užsiima žemės sklypų pirkimu ir pardavimu 15 metų, todėl jam turėjo būti žinomos sąlygos ir teisinis reglamentavimas dėl pirmumo teisės realizavimo. Šiuo atveju pasireiškia ieškovo nerūpestingumas ir neapdairumas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į Tarnybą dėl jo pažeistų teisių būtent sietinų su ginčo žemės sklypu. Kritiškai vertintini įrodymai, kad ieškovui apie ginčo sandorį tapo žinoma, tik gavus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kadangi ieškovas, būdamas verslininkas, bendraudamas su atsakovais dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, turėjo žinoti, apie kokį žemės sklypą kalbasi ir derasi dėl jo pardavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nieko nedarė dėl jo pažeistų teisių gynimo iki teisinių paslaugų su advokatu sudarymo. Ieškovas byloje neginčija, kad atsakovai yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Šiuo atveju taikyti restituciją nėra galimybės, kadangi šiuo metu ginčo sklypo vertė yra didesnė nei ieškovas nori gauti, t. y. šiuo atveju susidarytų situaciją, kai ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Teismo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti ieškovų A. ir A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo pardavimu užsiėmė G. P. artimieji, jis tik perdavė dokumentus ir nuvyko į notarų biurą. Jeigu ieškovas užsiima miškų pirkimu, jam duomenys apie pardavimą turėjo būti žinomi, kadangi informacija apie aukcioną buvo paskelbta viešai ir ieškovui vykdant konkrečią veiklą žinomu būdu. Teismo prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė Maja Valentina Tursienė teismo posėdžio metu, palaikydama atsiliepimuose nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad 2020 m. spalio 21 d. išduota pažyma yra teisėta, pagrįsta, todėl atsakovai A. ir A. P. teisėtai įsigijo ginče minimą žemės sklypą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma apie žemės sklypo pardavimą ir ieškinio dalis dėl pirkėjo teisių perleidimo paduotas praleidus terminą. Teismo prašo patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi.
Atsakovėms N. C., A. P., V. V. ir trečiajam asmeniui notarei Ritai Slapšienei teismo procesiniai dokumentai į teikti tinkamai, teismo posėdžiuose jos nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai G. P. (mirusi (duomenys neskelbtini), jos įpėdinė V. V.), N. C. ir A. M. 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RS-7003 už 2 500,00 eurų pardavė atsakovams A. P. ir A. P. 1,1 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Su minėtu žemės sklypu ribojasi ieškovui priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, patikslintą ieškinį grįsdamas tuo, kad sudarant šią sutartį, buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkti žemės sklypą, nes ieškovas yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, besiribojančio su atsakovams parduotu žemės sklypu, savininkas.
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
Pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai Tarnybai 2020 m. spalio 14 d. pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį Tarnyba gavo 2020 m. spalio 21 d. Atitinkamai ieškovui apie parduodamą kaimyninį miškų ūkio paskirties žemės sklypą pranešta 2020 m. spalio 21 d. Ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. sutikimu, kuris Tarnyboje gautas 2020 m. lapkričio 16 d., pranešė, kad sutinka pirkti minimą žemės sklypą. Tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. išdavė atsakovams pažymą, kurioje nurodė, kad nėra asmenų, norinčių pasinaudoti pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą jis turėjo pirmumo teisę įgyti žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis buvo parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Tarnybos įgaliota atstovė teismo posėdžių metu teigė, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. sutikimą, kuris Tarnyboje užregistruotas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė praleidęs terminą, tačiau byloje nei ieškovas, nei Tarnyba nepateikė įrodymų, kada sutikimas buvo išsiųstas ir gautas Tarnyboje, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas sutikimą pirkti kaimyninį miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikė praleidęs tuo metu nustatytą 15 darbo dienų terminą. Vien tai, kad sutikimas Tarnyboje užregistruotas 2020 m. lapkričio 16 d., o pažyma apie pirmumo teise pasinaudosiančių pirkėjų nebuvimą rodo, kad Tarnyba veikė formaliai vertindama turimus duomenis. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra buvo galimai pažeista, nes ieškovui nesuteikiant reikiamos informacijos ir neįvertinus jo pateikto sutikimo pirkti ginčo žemės sklypą, jis negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti minimą žemės sklypą.
Tačiau šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, 2020 m. lapkričio 16 d. pateikdamas Tarnybai 2020 m. lapkričio 9 d. sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, žinojo apie atsakovų sprendimą jį parduoti, tačiau, kaip teismo posėdžių metu teigė pats ieškovas, po pateikto sutikimo, negavęs tolimesnės informacijos apie vykdomą pardavimą, padarė išvadas, kad galimai minimas žemės sklypas nebeparduodamas. Tokią išvadą jis padarė remdamasis savo darbine patirtimi, kadangi jau 15 metų užsiima miškų pirkimu ir pardavimu, todėl pasitaiko atvejų, kai pardavėjai persigalvoja. Kaip teigiama patikslintame ieškinyje, ieškovui apie parduotą ginčo žemės sklypą tapo žinoma tik 2023 m. gegužės 31 d., kai gavo 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RS-7003 kopiją.
Minėtas ieškovo argumentas vertintinas kritiškai, kadangi iš byloje esančių Tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. Tarnyba raštu Nr. 47SD-1412-(14.47.104.) informavo ieškovą apie atsakovų A. P. ir A. P. sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 128-129). Ukmergės skyriuje gautas ieškovo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sutikimas, kuris įregistruotas 2022 m. rugpjūčio 12 d., todėl ieškovas 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu buvo informuotas, kad yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypą (1 t., el. b. l. 130). Be kita ko, atsakovai A. P. ir A. P. 2023 m. kovo 13 d. Tarnybai pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, todėl Tarnyba 2023 m. balandžio 17 d. raštu informavo ieškovą jog jis turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovas 2023 m. balandžio 2 d. vėl pateikė sutikimą pirkti anksčiau minėtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba 2023 m. balandžio 17 d. atsakovams A. P. ir A. P. išdavė pažymą kurioje nurodė, kad atsakovai turi teisę parduoti žemės sklypą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovui kreipusis į Tarnybą dėl 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoto ginčo žemės sklypo (kad diskusijos vyko apie ginčo žemės sklypą patvirtina byloje esantys ieškovo ir atsakovo A. P. susirašinėjimai (2 t., el. b. l. 37-40, 81-84), šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu), jam 2022 m. rugsėjo 15 d. išduota patvirtinta jo 2020 m. lapkričio 9 d. sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (1 t., el. b. l. 11). Be kita ko, ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, kuris 15 metų užsiima miškų pirkimu ir pardavimu, turi pareigą žinoti, kurie miškų ūkio paskirties žemės sklypai jam priklauso, todėl kritiškai vertinti ir tie ieškovo argumentai, kuriais jis teigė, nesupratęs, apie kokius žemės sklypus susirašinėjo ir kalbėjosi su atsakovu A. P., kai Tarnybos pateiktuose raštuose buvo nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, adresas (2 t., el. b. l. 197). Atsižvelgiantį išdėstytą, ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį vėliausiai 2022 m. rugsėjo 15 d. Teismo vertinimu, atsakovai įrodė, kad ieškovas praleido Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jam pirkėjo teisės ir pareigas pagal miškų ūkio paskirties žemės sklypo 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 35 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad apie jo teises pažeidžiantį 2020 m. lapkričio 23 d. sandorį sužinojo 2023 m. gegužės 31 d., kai gavo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Vis tik bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas apie tai, kad ginčo žemės sklypas parduotas atsakovams, sužinojo anksčiau nei 2023 m. gegužės 31 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas jau 2020 m. lapkričio 9 d. pateikdamas Tarnybai sutikimą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo žinojo, kad minėtą sklypą ketinama parduoti. Net ir nustačius, kad Tarnyba netinkamai įvertinusi pateiktą 2020 m. lapkričio 9 d., kuris Tarnyboje užregistruotas 2020 m. lapkričio 16 d., pažeidė ieškovo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau ieškovui tiek bendraujant su atsakovu A. P., tiek gavus iš Tarnybos 2022 m. liepos 19 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštus, pačiam kreipusis į Tarnybą 2022 m. rugsėjo 15 d. kilus klausimams dėl ginčo žemės sklypo pardavimo sandorio pagrįstumo, apie jo galimai pažeistą pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jau turėjo būti žinoma 2022 m. rudenį. Ieškovo teisminio nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad negavus iš Tarnybos informacijos apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo po 2020 m. lapkričio 9 d. pateikto sutikimo, teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys, kai nekreipiamas dėmesys į faktinį ir akivaizdų situacijos pasikeitimą, kai gavus pranešimą apie atsakovų A. ir A. P. sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą dar 2022 m. liepos 19 d., taip pat tarp jų vykusį susirašinėjimą, esant galimybei pasitikrinti žemės sklypo geografinius ir registro duomenis, vien tik tikintis formalaus raštiško pranešimo iš Tarnybos apie savininko sprendimą parduoti žemės sklypą, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens standarto, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra verslininkas, užsiimantis miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimu ir pardavimu, kuriam yra žinomas tokios paskirties žemės sklypo pardavimo ir pirkimo procedūros specifiškumas. Teismo vertinimu, rūpestingas ir apdairus asmuo, žinodamas, kad gretutinio žemės sklypo savininkas ketina parduoti žemės sklypą, turėjo suprasti, kad žemės sklypas gali būti parduotas, ir tai laisvai galėjo sužinoti Tarnyboje arba pasitikrinti per viešai skelbiamą informaciją www.nzt.lt dėl savininko sprendimo parduoti žemės sklypą, nes ieškovui, jo paties teigimu, puikiausiai buvo žinoma besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka.
Taigi ieškovas, vėliausiai 2022 m. rugsėjo 15 d. sužinojęs, kad ginčo žemės sklypas parduotas, ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo teismui pareiškė po 10 mėnesių – 2023 m. liepos 12 d. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas praleido Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti teisme reikalavimą perkelti jam pirkėjo teisės ir pareigas pagal ginčo žemės sklypo 2020 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas niekaip nesigynė nuo atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, neįrodinėjo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, termino neprašė atnaujinti. Teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taip pat neturi pagrindo daryti išvadai, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl remdamasis tuo, kas paminėta, teismas sprendžia, kad atsakovams prašant, aplinkybė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus šiam sprendimui, naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, ieškovas turi apmokėti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovų išlaidas teisme sudaro 1 960,20 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 360,00 eurų sudaro susipažinimas su civilinės bylos Nr. e2-210-517/2024 medžiaga, atsiliepimo parengimas, 270,00 eurų pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 20 d. parengiamajame posėdyje ir 2024 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, 360,00 eurų už atstovimą 2024 m. kovo 21 d. teismo posėdyje, 360,00 eurų už atstovavimą 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, 270,00 eurų už įrodymų rinkimą ir prašymą dėl jų prijungimo prie bylos medžiagos (3 t., el. b. l. 1-6). Atsakovų išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovams iš ieškovo priteistinas 1 960,20 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Taip pat ieškovas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei turi atlyginti 136,48 eurus pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 960,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų 20 ct), t. y. kiekvienam po 980,10 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,48 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 48 ct) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.