- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-286-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02786-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Ž. B.
- Ieškovas
- R. B., B. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7286-1107/2021 pagal ieškovų R. B. ir B. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl duomenų pakeitimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, nesant bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo – R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovams R. B. ir B. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalis gyvenamojo namo, 11/25 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 363/827 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Pastatas, kuriame ieškovai įsigijo nuosavybės dalį, yra trijų butų. Kitiems namo bendraturčiams – atsakovui Ž. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/25 dalis gyvenamojo namo pagal 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o trečiajam asmeniui R. B. – 28/100 dalis gyvenamojo namo pagal 2005 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Ginčo dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nėra.
Šalies argumentai
2. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašė leisti jiems be atsakovo sutikimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre (registre) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus pagal 2020 m. kovo 12d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, parengtas matininkės O. R..
3. Ieškovai savo reikalavimą grindė tuo, kad iki 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nekilnojamo turto bendraturčiai buvo sudarę gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, todėl pirkimo – pardavimo sutarties 8.12 ir 8.16 punktuose buvo nurodytos gyvenamojo namo patalpos ir žemės sklypo dalys, kuriomis ieškovai ir kiti bendraturčiai naudosis.
4. Atsakovas jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi faktiškai nesinaudoja, nes gyvena Anglijoje, ir leidžia jam priklausančia turto dalimi naudotis kitiems asmenims.
5. Ieškovai ir trečiasis asmuo gyvenamajame name gyvena nuolatos, jį prižiūri, saugo, naudoja racionaliai, nepažeisdami turto bendraturčių interesų. Ieškovai ir trečiasis asmuo, siekdami kuo racionaliau panaudoti pusrūsio patalpas, bendru sutarimu iš dalies perplanavo šias patalpas. Šiuo metu visi namo bendraturčiai turi atskiras pusrūsio patalpas, bendrojo naudojimo patalpų neliko ir atsakovo interesai dėl to nėra pažeidžiami. Kiekvienas bendraturtis yra įsirengę atskiras autonomines savo patalpų šildymo sistemas. Atsižvelgdami į tai, kad gyvenamojo namo kadastriniai duomenys nuo paskutinės jų nustatymo datos – 1998 m. gegužės 4 d., dėl atliktų paprastojo remonto darbų, pakeisto šildymo būdo ir pan. yra pasikeitę, ieškovai, siekdami aiškiai nustatyti nuosavybės teise valdomą turtą, kreipėsi į matininkę O. R., kuri atliko ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančių patalpų kadastrinius matavimus, užfiksavo pasikeitimus ir parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas.
6. Atsakovas su ieškovais dėl nekilnojamojo daikto duomenų pakeitimo nebendrauja, sutikimo neduoda ir dėl to nauji nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys negali būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovai prašė išspręsti šalių ginčą teismine tvarka.
Atsiliepimas
7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad iš ieškovų nėra gavęs jokio prašymo dėl jų minimo turto kadastrinių duomenų pakeitimo, toks sutikimas galėjo būti duotas ir nesikreipus ieškovams į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir leido ieškovams R. B. bei B. B. įregistruoti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre (registre), pagal 2020 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, parengtas matininkės O. R., be atsakovo Ž. B. sutikimo; priteisė iš atsakovo ieškovams 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 7,46 Eur teismo išlaidas valstybei.
9. Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateiktų žinučių teksto matyti, kad atsakovas sutiko pasirašyti ginčijamus dokumentus, jeigu jam bus suteiktas servitutas vaikščioti per ieškovams priklausantį žemės sklypą. Iš pateikto į bylą pranešimo teismas nustatė, kad ieškovai surašė atsakovui adresuotą pranešimą dėl atskirų butų registracijos ir išsiuntė jam registruotu paštu. Atsakovo atstovė patvirtino, jog jos atstovaujamasis gavo šį pranešimą. Iš elektroninio laiško, siųsto R. B., kopijos teismas nustatė, kad ieškovas nusiuntė trečiajam asmeniui atsakovui skirto sutikimo tekstą, kurį pastarasis neužilgo persiuntė atsakovui.
10. Anot teismo, atsakovo ginčijamą aplinkybę, kad jis nežinojo apie tai, jog turi duoti sutikimą pakeisti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenis ir tokio pobūdžio sutikimo niekas neprašė, paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – pokalbių programėlės ir elektroninio laiško tekstas, trečiojo asmens R. B. paaiškinimai. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį, bendravo su advokatų kontoros teisininkais, atsakovo pavedimo pagrindu buvo ruošiami atsikirtimai į ieškinį. Tai leido daryti teismui išvadą, kad atsakovui turėjo būti žinomos aplinkybės apie jo sutikimo reikalingumą keičiant bendraturčiais priklausančio gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė tokį sutikimą duoti, teismas pripažino ieškovų reikalavimą pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovas nuolatinai gyvena Jungtinėje Karalystėje. 2020 m. jis paštu savo ieškovo pasirašytą dokumentą, pavadintą „Pranešimas“, kuriame nurodyta: „Namas, esantis (duomenys neskelbtini) turi daugiabučio namo statusą, bet butai neturi unikalių nr. Registrų centre norima gauti dokumentus kiekvieno atskiro buto registracijai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl registrų centre keisis duomenys“. Kitokio turinio pranešimo, t. y. dėl sutikimo davimo, atsakovas nėra gavęs.
12.2. Ieškovai turėjo pareigą įrodyti, jog jie kreipėsi į atsakovą prašydami jo sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre (registre) pagal 2020 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, parengtas matininkės O. R., ir kad tokio sutikimo jie negavo arba buvo atsisakyta jį duoti. Tuo tarpu atsakovas, jei būtų nedavęs tokio sutikimo ar atsisakęs jį duoti, turėtų įrodyti, kad tokį sutikimą atsisakė duoti teisėtai. Byloje susiklostė tokia situacija, kai pats atsakovas turėjo įrodinėti, kad ieškovai nesikreipė į jį dėl sutikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino priešingai.
12.3. Ieškovo siųstas pranešimas buvo vienintelis kreipimasis ir raštas atsakovui, kuriuo jis buvo informuotas apie ieškovų siekį įregistruoti kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name kaip atskirą turtinį vienetą – butą. Tačiau iš jo turinio matyti, kad šis pranešimas yra tik informacinio pobūdžio, jame tik užsimenama, kad dėl butų registravimo keisis duomenys VĮ Registrų centre, bet duoti sutikimą ar atlikti kitus veiksmus ieškovai neprašė. Atsižvelgiant į paminėto pranešimo pobūdį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas iš šio pranešimo turėjo suprasti, jog turi imtis kažkokių aktyvių veiksmų, t. y. parašyti ir nusiųsti ieškovui kokio nors pobūdžio sutikimą. Dar daugiau, atsakovas net nebuvo supažindintas su jokiais kadastriniais matavimais, įskaitant ir tuos, kurių pagrindu ieškovai siekia įregistruoti kadastro pakeitimus.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovas neneigia ir pats atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti jo teisių pažeidimą – pašalinti tvoros segmentą tarp gyvenamojo namo ir ieškovams priskirto naudotis žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, dalies, kuris trukdė žemės sklypo bendraturčiams naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, o atsakovui užkertant kelią patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Kartu su šiuo prašymu atsakovas nurodė, kad jis siūlo keisti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką. Būtent apie tai ir buvo rašoma atsakovo sutuoktinės žinutėje ieškovei, nes tuo metu apskritai nebuvo įmanoma patekti į atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį.
12.5. Į bylą nepateikta įrodymų, jog ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl ginčijamo sutikimo, be to, patys ieškovai savo procesiniuose dokumentuose prisipažįsta, jog nesiuntė atsakovui tokio pobūdžio prašymo ir kitaip neprašė duoti sutikimo. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovai persiuntė atsakovui visiškai neaiškaus pobūdžio el. laišką, iš kurio turinio nėra aišku, kokio turinio pranešimas buvo išsiųstas trečiajam asmeniui, nepatvirtina, jog ieškovai kreipėsi į atsakovą.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. B. ir B. B. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
13.1. Apie ketinimą keisti duomenis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ieškovai 2020 m. kovo mėnesį registruotu laišku pranešė atsakovui, į kurį atsakymo negavo, tačiau iš pokalbių su trečiuoju asmeniu R. B. ieškovams tapo žinoma, kad atsakovas gavo pranešimą ir jam žinoma, jog ieškovai nori pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir kiekvieno bendraturčio valdomą namo dalį įregistruoti kaip atskirą butą. Aplinkybę, kad apeliantas pranešimą gavo, pripažįsta ir pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį (7 atsiliepimo punktas). Be to, faktą apie pranešimo gavimą, šio pranešimo esmę ir tikslus patvirtina apelianto žmonos V. B. 2020 m. spalio 6 d. ieškovams atsiųsta žinutė.
13.2. Suprasdamas, kad be jo sutikimo (parašo) ieškovai negali įregistruoti nekilnojamojo daikto pakeitimų, atsakovas siekia savanaudiškų tikslų, t. y. gauti nepagrįstą servitutą ar pakeisti sutartimis nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria galėtų pasinaudoti atsakovo nuomininkai.
13.3. Kadangi apeliantas su ieškovais nebendrauja, todėl ieškovų ir trečiojo asmens ketinimas keisti duomenis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje bei prašymas duoti sutikimą, be 2020 m. kovo mėnesį registruotu laišku atsakovui išsiųsto pranešimo, trečiojo asmens R. B. buvo perduotas žodžiu. Be to, R. B. persiuntė atsakovui tokį Registrų centro rekomenduoto turinio laišką „Aš, Ž. B. sutinku, kad būtų atnaujinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys VĮ Registrų centre“.
13.4. Apeliantas, gavęs ieškinį, kuriame buvo aiškiai ir suprantamai išdėstyti ieškovų reikalavimai, nedavė sutikimo pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių protingų nesutikimo motyvų. Atsakovui tvirtinant, kad ieškovų prašymo jis nėra gavęs, teismui pateiktą ieškinį galima būtų laikyti ieškovų prašymu (pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį tokio pobūdžio byloje laikytinas tinkamu prašymu duoti sutikimą), ir jei atsakovas, kaip bendraturtis, būtų norėjęs bendradarbiauti, jis galėjo duoti sutikimą ir bylą būtų buvę galima užbaigti taikos sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų nekilnojamojo turto registre pakeitimo be vieno iš bendraturčių sutikimo.
16. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra trijų butų, kurie nuosavybės teise priklauso trims savininkams: ieškovams B. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuo 2019 m. balandžio 25 d. priklauso 11/22 dalys; atsakovui Ž. B. – 7/25 dalys; trečiajam asmeniui R. B. – 28/100 dalys minėto turto. Nekilnojamojo turto registre atskiri butai nėra įregistruoti.
18. Ieškovai nurodo, kad faktiškai yra suformuoti trys atskiri butai ir ginčo dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu tarp bendraturčių nėra. Ieškovams 2019 – 2020 metais atlikus paprastojo remonto darbus, gyvenamojo namo duomenys pasikeitė (paskutinė kadastrinių duomenų nustatymo data yra 1998 m. gegužės 4 d.), todėl jie kreipėsi į matininkę O. R. dėl naujų kadastrinių duomenų nustatymo ir atskirų turto vienetų (trijų butų) įregistravimo nekilnojamojo turto registre, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius.
19. Matininkė O. R. 2020 m. kovo 12 d. parengė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas.
20. Ieškovai 2020 rugsėjo 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl naujų turto kadastrinių duomenų įregistravimo, kartu pateikdami ir 2020 m. rugsėjo 3 d. deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, pasirašytą ieškovų ir trečiojo asmens R. B..
21. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą šio prašymo netenkinti.
22. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.
23. Kadastro tvarkytojas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Todėl kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų bendraturčių prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis. Šiuo atveju, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) turi keturis bendraturčius, tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 3 d. deklaracija pasirašyta trijų bendraturčių.
24. Ieškovai teigė, kad jie negali realizuoti įstatymu numatytų teisių, kadangi atsakovas su jais dėl kadastrinių duomenų pakeitimo nebendrauja, sutikimo neduoda, į ieškovų 2020 m. kovo pranešimą neatsakė.
25. Apeliantas, kurio dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, tvirtino, kad iš ieškovų yra gavęs vienintelį tokio turinio pranešimą: „Namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi daugiabučio namo statusą, bet butai neturi unikalių nr. Registrų centre norima gauti dokumentus kiekvieno atskiro buto registracijai: (duomenys neskelbtini). Todėl registrų centre keisis duomenys“. Anot apelianto, iš paminėto laiško turinio jis nesuprato, kad ieškovai nori gauti ginčijamą sutikimą.
26. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieškovas R. B. nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė laišką trečiajam asmeniui R. B. ir pridėjo tokio turinio raštą: „Aš, Ž. B., sutinku, kad būtų atnaujinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys Registrų centre“.
27. Antra, trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis asmeniškai informavo atsakovą apie gyvenamojo namo kadastrinių duomenų pakeitimus. Atsakovas nusprendė neduoti (nepasirašyti) sutikimo ieškovams dėl kito tarp šalių vykstančio ginčo (bylos). Ieškovo prašymu trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, nusiuntė jam elektroniniu paštu sutikimo formą. Tuomet atsakovas jam pasakė, kad nieko nepasirašinės, kol nesibaigs teisminiai procesai kitoje byloje. Atsakovas taip pat teigė, kad trečiajam asmeniui jis sutinka duoti sutikimą, tačiau ieškovams tokio sutikimo neduos. Pokalbiai su atsakovu vyko tik telefonu, iki ieškinio pateikimo teismui, jokių raštiškų atsakovo atsakymų jis neturi.
28. Trečia, atsakovo sutuoktinė V. B. 2020 m. spalio 6 d. atsiuntė ieškovui tokio turinio žinutę: „Labas, norim rasti bendrą susitarimą su tavimi! Mūsų geri draugai nuomosis butą nuo lapkričio mėnesio ir mums reikia praėjimo į namus! Jeigu gražiuoju susitarsim, kad leisi vaikščioti per vartelius kaip pridera, suteiksi naudotis servitutu, tada mes tau galėsim padėti pasirašyti dokumentus dėl buto registravimo, nes be Žygio parašo tu nieko nepadarysi. <...>“ (DOK-79594/2021-06-17).
29. Ketvirta, bylos duomenimis nustatyta, kad iki ieškovams įsigyjant minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypo dalimi, 2017 m. kovo 5 d. tarp buvusių namų valdos savininkų buvo pasirašyta notariškai patvirtinta žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi sutartis. Atsakovas pateikė savo atstovo 2020 m. spalio 8 d. parengtą pranešimą, adresuotą ieškovams, kuriame nurodyta, jog pagal 2017 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartį yra numatytas plotas aplink gyvenamąjį namą, kuris turi būti paliktas bendram naudojimui, nes tik tuomet bus užtikrintas Ž. B. patekimas į jam tenkančią gyvenamojo namo dalį. Šalims nesutarus, atsakovas Ž. B. pateikė teismui ieškinį prieš R. B. ir B. B. dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo (DOK-70644/2021-05-31).
30. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
31. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
32. Taigi, aptartos šios nutarties 26-29 punktuose aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie ieškovų prašomą sutikimą dėl pasikeitusių nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo viešajame jų registre, tačiau tokio sutikimo nedavė vadovaudamasis argumentais, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, ir kurie gali turėti reikšmės kitai atsakovo iškeltai civilinei bylai prieš ieškovus.
33. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija su teismo išvadomis aptartu ginčijamu klausimu sutinka (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovams nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl sutikimo gavimo, nes atsakovas tam neprieštaravo ir dėl to nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas.
35. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar įstatymų saugomas interesas, turi teisę kreiptis į teismą. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 1, 2 dalys). Šios nutarties 32 punkte padaryta išvada leidžia daryti išvadą, kad ieškovai į teismą kreipėsi turėdami tam pagrįstą teik faktinį, tiek teisinį pagrindą, nes apelianto elgesys trukdė nekilnojamojo daikto bendraturčiams įgyvendinti savo teises ir buvo nesuderinamas su bendraisiais bendradarbiavimo ir interesų derinimo teisės principais.
36. Todėl ieškovams negavus atsakovo sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius duomenis, jiems liko vienintelė galimybė apginti savo pažeistas teises – kreiptis į teismą su ieškiniu. Nors atsakovas teigė, kad ginčijamą sutikimą būtų davęs geranoriškai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad su ieškiniu jis nesutiko ir taikaus ginčo sprendimo iniciatoriumi nebuvo. Todėl atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pagrindo yra nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms dėl ginčo esmės.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes galutiniam teismo sprendimui įtakos jie neturi. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai.
40. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
42. Ieškovų turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 036,32 Eur = 1 566,40 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovui (iš kvito matyti, kad už paslaugas advokatui sumokėjo R. B.) iš atsakovo Ž. B. priteistinos 800 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.