Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovei teisininkei Indrei Liveikytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. S. ir J. I., atstovaujamos A. S., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolei L. P., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė BnP Finance, uždaroji akcinė bendrovė „IFP Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „4Finance“ dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, 2017-06-05 antstolės L. P. surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-109-10040 pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovės 2017-06-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su actio Pauliana ieškiniu, juo prašo: pripažinti varžytynes Nr. 129957, per kurias antstolė L. P. už maksimalią pasiūlytą 64 000,00 Eur kainą pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S. ir J. I., neteisėtomis; pripažinti negaliojančiu 2017-06-05 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040, kuriuo antstolė L. P. iš įvykusių varžytynių Nr. 129957 pirkėjai UAB „Būsto paskolų draudimas“ pardavė A. S. ir J. I. priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti A. S. ir J. I. varžytynių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant bankroto administratorę E. G. už šio turto pardavimą depozitinėje sąskaitoje turimas lėšas grąžinti pirkėjai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovių nuomone, turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo padaryti esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie suvaržė ieškovių teises ir teisėtus interesus.

2. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė antstolė L. P. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog varžytynės vyko teistai.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir palaikė reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturėjo teisės pirkti būsto varžytynėse.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė L. P. prašė ieškinio netenkinti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-20 AB SEB bankas (toliau – Bankas) su A. S. ir A. I. (toliau - Skolininkai, kredito gavėjai) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 0460818011492- 75 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais {toliau - Kredito sutartis), kuria kredito gavėjams suteiktas 147 639,51 Eur dydžio kreditas buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)) pirkimui ir remontui. Minėtas butas su rūsiu 2008-06-02 hipotekos lakštu buvo įkeistas hipotekos kreditoriui - AB SEB bankui, hipotekos identifikavimo kodas 03/1/2008/0007210. Būsto kreditas 2008-06-05 buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nuo 2011-04-21 Bankas kas mėnesį kredito gavėjams siuntė įspėjimus Dėl kredito sutarties nutraukimo. Kadangi kredito gavėjai nesiėmė priemonių tinkamai vykdyti Kredito sutartį ir pažeidimų nepašalino, 2011-11-25 Bankas nutraukė Kredito sutartį ir 2011-12-01 Pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2012-03-21 Sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 123 075,35 Eur draudimo išmokos mokėjimo Bankui pagal 2012-03-21 Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką nuo 2012-04-05 iki 2015-03-05 (grafikas pakeistas 2013-08-26 Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiku nuo 2012-04-05 iki 2017-03-05). A. I. 2015-08-30 žuvo, o jo turtą pagal įstatymą paveldėjo dukra J. I., buvo pakeistas skolininkas iš A. I. į J. I.. 2016-11-16 antstolė L. P. paskelbė pirmąsias 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu (adresu: (duomenys neskelbtini)) varžytynes Nr. 129957. 2016-10-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ gavo A. S. raštą Dėl fizinio asmens bankroto bylos kėlimo, kuriuo skolininkė informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto procedūrų pradžios. 2016-12-22 antstolė L. P. paskelbė antrąsias 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu varžytynes Nr. 131519. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi c. b. Nr. e2FB-2392-323/2017 priėmė pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2017-01-23 įvyko antrosios 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) varžytynės Nr. 131519. Antstolė išsiaiškinusi, kad 2017-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi c. b. Nr. e2FB-2392-323/2017 priėmė pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2017-01-24 patvarkymu dėl turto realizavimo veiksmų sustabdymo Nr. 3.5.-524 sustabdė A. S. priklausančio turto realizavimo veiksmus. 2017- 01-26 prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras Nr. 3.5.-586 antstolė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama leisti pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, parduodant hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-20 nutartimi c. b. Nr. e2FB-2392-323/2017 iškėlė A. S. bankroto bylą ir leido „antstolei L. P. pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265, vykdomą pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2017-03-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas, į. k. 112021238, prašymu, leidžiant paskirstyti gautas lėšas už turto pardavimą vadovaujantis LR CPK nustatyta tvarka, o ne pervesti jas bankroto administratoriui“. A. S. pateikus 2017-02-24 atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-01 nutartimi c .b. Nr. e2S-824-265/2017 jį iš dalies tenkino ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-20 nutartį Nr. e2FB-2392-323/2017 dalyje dėl už parduotą turtą gautų lėšų paskirstymo: „nutarties dalį, kuria antstolei L. P. leista pabaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265 pakeisti iš dalies, nurodant antstolei L. P. leisti užbaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265, vykdomoje pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2017-03-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a .k. (duomenys neskelbtini) parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas, į .k. 112021238, prašymu, ir įpareigoti antstolę L. P. pervesti gautas lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą“. Antstolė 2017-06-05 patvarkymu atnaujinti vykdomąją bylą Nr. B-17-109-364 (29 priedas) nutarė atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0109/16/04135 ir išdavė 2017-06-05 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040 (30 priedas), kuriuo Bendrovei parduota 1/2 dalis 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu nuosavybės teise priklausiusi A. S. bei 1/2 dalis 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu, nuosavybės teise priklausiusi J. I. 2017-06-12 antstolė, atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 109/16/04135 patirtas vykdymo išlaidas, pervedė bankroto administratorei E. G. į depozitinę sąskaitą 60 771,85 Eur sumą, gautą už iš varžytynių parduotą turtą.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

8. Ieškovės prašo pripažinti varžytynes Nr. 129957, per kurias antstolė L. P. už maksimalią pasiūlytą 64 000,00 Eur kainą pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S. ir J. I., neteisėtomis; pripažinti negaliojančiu 2017-06-05 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040 CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes, turto pardavimo iš varžytinių aktu buvo padaryti esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie suvaržė ieškovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės tikina, kad kaina nebuvo objektyvi ir galėjo būti ženkliai didesnė. Mano, kad atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdo nelegalią veiklą, nebuvo atsižvelgta į fizinio asmens bankroto bylos ypatumus, vaikų interesus.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais bei tai, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).

Dėl vykdymo ir bankroto procesų esmės ir antstolės veiksmų.

10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. v. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, kad „fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį“.

11. Sutiktina su atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“, jog teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bankroto procesas turi užtikrinti vykdymo proceso tikslų bei pasiektų rezultatų tęstinumą, jis turi būti paremtas proceso ekonomiškumo, operatyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, jog hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, į kurį hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti ieškojimą, gali būti parduodamas tiek vykdymo, tiek bankroto procese. Bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad skolininkas neabejotinai išvengs įkeisto turto pardavimo, todėl sąžiningas asmuo turi siekti ne vilkinti kreditorių interesų patenkinimą, o priešingai - bendradarbiauti vykdymo ar bankroto procese ir imtis priemonių kuo operatyviau atsiskaityti su kreditoriais.

12. Akcentuotina, kad nagrinėjant ieškinio klausimus, nėra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. kadangi tokie klausimai nagrinėjami teikiant skundus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad jokia teismo nutartimi antstolės L. P. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl ieškinio teiginiai apie būtiną varžytynių sustabdymą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Papildomai pasisakytina, kad Ieškovė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir leidime pabaigti vykdymo veiksmus parduodant turtą, skundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas ištyrė bylos įrodymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo laiko (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties Nr. e2S-824-265/2017 22, 23, 24, 35 punktus) ir, įvertinęs pirmos instancijos įrodymų tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, kad antstolei nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija paštu nebuvo išsiųsta, o, dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų, nutartis antstolės kontoroje gauta tik 2017 m. sausio 24 d., todėl antstolė vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti 2017 m. sausio 24 d., kas ir buvo padaryta (faktinių bylos aplinkybių 18 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-824-265/2017 pateiktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados pripažintini prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis), kadangi bylose dalyvauja tie patys suinteresuoti asmenys, abiejų bylų svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra vykdomosios bylos sustabdymo momentas. Nurodytos aplinkybės įrodo pagrįstą vykdomosios bylos sustabdymą po varžytinių pabaigos, gavus nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei teisėtą Turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimą, vadovaujantis teismo suteikta teise baigti vykdymo veiksmus parduodant turtą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolė veikė tiksliai pagal FABĮ ir CPK normas, t. y., gavusi nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tą pačią dieną sustabdė vykdomosios bylos vykdymą ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu leisti baigti vykdymo procedūras parduodant turtą. Teismui, įvertinus suinteresuotų asmenų pozicijas bei byloje pateiktus įrodymus, įsiteisėjusia nutartimi leidus baigti vykdymo procedūras, antstolė išdavė Turto pardavimo iš varžytynių aktą bei pervedė už parduotą turtą gautas lėšas į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą. Taigi sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovės neįrodė ir kokių konkrečių suinteresuotų asmenų, kokios būtent esminės teisės buvo pažeistos, pardavus turtą vykdymo procese. Taigi ieškovėms neįrodžius pirmosios iš trijų sąlygų, plačiau neanalizuotinos ir kitos dvi sąlygos, būtinos turto pardavimo iš varžytynių aktui nuginčyti CPK 602 straipsnio pagrindu.

Dėl nepilnamečių vaikų interesų vykdymo ir bankroto procesuose

13. Ieškovė A. S. teigia, kad viena augina nepilnametę dukrą, ši aplinkybė yra itin svarbi, nes jos yra socialiai labai pažeidžiamos, tuo tarpu FABĮ 28 str. 1 d. numato, kad teismo sprendimu vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Ieškovė nurodo, kad 6 mėnesių terminas netgi nėra galutinis, be to per 6 mėnesius susirasti ir išsinuomoti butą yra sudėtinga, o iš teismo būtinųjų poreikių tenkinimui patvirtintos 600,00 Eur sumos, nuomojantis būstą, lėšų neužtektų net elementariems poreikiams.

14. Teismas atkreipia dėmesį į kai kurias faktines aplinkybes. Nuo kredito sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau nei 5 metai. nuo vykdomojo įrašo išdavimo jau praėjo daugiau kaip 3 metai. Pastebėtina, kad nuo kredito sutarties nutraukimo iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui skolininkams buvo tris kartus leista mažinti įsiskolinimą geruoju, mokant skolą dalimis, ir nesikreipti į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo procesas pradėtas tik 2014 m. lapkričio 24 d.

15. Nurodytų aplinkybių kontekste svarbi ne konkreti FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, bet ir visas vykdymo procesas, vykęs iki pareiškimo priėmimo iškelti fiziniam asmeniui A. S. bankroto bylą. Svarbu atkreipti dėmesį ir pažymėti, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo realizuojant Ieškovėms priklausantį turtą buvo pradėta 2014-11-24, t. y. daugiau kaip prieš du metus. Be to, vykdymo procesas ne kartą buvo stabdytas, kartą išieškotojo prašymu bei mirus bendraskoliui. Tai reiškia, kad nuo realių pasirengimo buto pardavimui veiksmų pradžios, kuomet A. S. turėjo suprasti, kad priėmus palikimą ir atnaujinus vykdomąją bylą jai ir dukrai priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas vykdymo procese, jau yra praėjęs beveik 2 kartus ilgesnis laiko tarpas, nei FABĮ numatytas 6 mėn. terminas. Dėl to, teismo nuomone, ieškovės argumentai, kad antstolei pardavus turtą yra pažeidžiamos jos ir jos nepilnametės dukters teisės ir yra nepagristi, nes ieškovė turėjo daugiau nei protingą terminą pasirūpinti nepilnametės dukters interesais ir surasti naują gyvenamąją vietą. Aktualu ir tai, jog FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti turto pardavimą 6 mėnesiams tačiau pabrėžtina, kad toks atidėjimas yra galimas tik esant teismo sprendimui, taigi Ieškovė negali būti garantuota, kad teismas tokį leidimą jai suteiktų.

16. Pabrėžtina, kad ieškovės argumentus, susijusius su nepilnametės dukters teisėmis yra išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-824- 265/2017. Jis kritiškai įvertino skolininkės teiginius dėl būtinybės jai leisti dar kažkurį laiką gyventi Įkeistame bute (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes nuo vykdymo proceso pradžios ji turėjo pakankamai laiko surasti kitą gyvenamąją vietą, nebuvo pateikti jokie įrodymai apie būsto paieškas, skolininkė yra darbingo amžiaus, gaunanti pakankamas pajamas pasirūpinti nepilnamete dukra, siekis toliau gyventi bute akivaizdžiai pažeidžia hipotekos kreditorės interesus.

17. Pateikti argumentai, įstatymų nustatytas reglamentavimas, teismų praktika bei Klaipėdos apygardos teismo įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, kad ieškovė A. S. neįrodė savo nepilnametės dukters interesų pažeidimo pardavus turtą vykdymo procese. Ieškovė yra pati atsakinga už savo nepilnametės dukters interesų užtikrinimą, ši pareiga negali būti perkelta kreditoriams.

Dėl turto pardavimo kainos

18. Ieškovė teigia, kad bankroto proceso metu, skirtingai nei vykdymo proceso metu, galima lanksčiai nustatyti pardavinėjamo turto tvarką, todėl yra žymiai didesnė tikimybė, kad už turtą bus gauta didesnė kaina, kuri mažins skolą kreditoriams. Ieškovių nuomone, nors antstolė L. P. ir nurodo, kad pasiūlyta 64.000,00 Eur kaina atitinka rinkos vertę, tai nėra tiesa, kadangi butas yra įvertintas net 80.000 Eur, todėl buto pardavimas tik už 80 procentų rinkos vertės negali būti laikomas nei sėkmingu, nei atitinkančiu rinkos vertę.

19. Sutiktina su atsakovėmis, jog parduodamo turto kainą, nustatytą kvalifikuoto turto vertintojo, turinčio eksperto kvalifikaciją, skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad, antstolė nurodė, jog dėl turto varžėsi 6 asmenys, varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina nuo 48 000,00 Eur buvo pakelta iki 64 000,00 Eur, o tai sudaro virš 33 procentų pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos. Teismo vertinimu, tai, kad turtas nebuvo nupirktas pirmosiose varžytynėse (jos buvo paskelbtos neįvykusiomis), o antrųjų varžytynių metu didžiausia kaina buvo pasiūlyta tokia, kokia buvo pirmųjų varžytynių turto pardavimo pradinė kaina, suponuoja išvadą, kad būtent ši didžiausia pasiūlyta kaina ir atitiko realią turto rinkos kainą. Apeliantė tik spėlioja ir niekuo nepagrindžia teiginių, kad bankroto administratoriui hipoteka įkeistą turtą pavyktų parduoti didesne kaina. Svarbu ir tai, jog F ABI 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, todėl manytina, kad nėra pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų didesnę turto pardavimo kainą.

20. Vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostata, iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Duomenų apie tai, kad ieškovės, turėdamos pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, pačios būtų suradusios ginčo turto pirkėją, tačiau turtas buvo parduotas ne jų surastam pirkėjui, o kitam asmeniui, nėra (CPK 644 straipsnio 4 punktas).

21. Atsakovės teisios, nurodydamos, kad antstolė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, įvertino turtą, apie tai informavo vykdomosios bylos šalis, nei viena iš jų nepateikė prieštaravimų ar skundų, todėl antstolė turėjo tiek teisę, tiek pareigą vykdyti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių pagal nustatytą turto vertę. CPK 713 straipsnyje nustatyta tvarka antstolė vykdė turto pardavimo iš varžytynių procedūrą ir vadovaudamasi CPK 718 ir 722 straipsniais nustatė pradines pirmųjų ir antrųjų varžytynių kainas, kurios atitinkamai sudarė 80 ir 60 procentų nuo nustatytos turto vertės. Konstatuotina, jog ieškovės įrodymais nepagrįsta subjektyvi nuomonė dėl per mažos pardavimo kainos neturi ir negali būti vertinama kaip pagrįstas argumentas, leidžiantis daryti išvadą apie imperatyvių teisės normų pažeidimą, lemiantį Turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimą.

Dėl galimybės išsaugoti įkeistą turtą bankroto procese

22. Ieškovės nurodo, kad FABĮ 17 str. 11 p. numatyta galimybė bankroto proceso metu fiziniam asmeniui, susitarus su hipotekos kreditoriumi, išsaugoti įkeistą turtą.

23. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodyta, kad „<• .vadovaujantis FABĮ 8 str. 9 d., įkeisto turto išsaugojimui fizinio asmens bankroto proceso metu yra būtinas fizinio asmens susitarimas su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi, tačiau apeliantė nagrinėjamu atveju nėra pateikusi duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą>“. (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 2S-1895-613/2016). Taigi, šiuo atveju ieškovės ne tik, kad nėra pateikusios tokio susitarimo, bet net ir įrodymų, kad jos kreipėsi į AB SEB banką dėl tokio susitarimo sudarymo galimybės. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutarties Nr. e2S-824-265/2017 30 punkte įvertino ieškovės teiginius apie tokio susitarimo sudarymo galimybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad ieškovės teiginiai deklaratyvūs, nes ji nėra pateikusi jokių įrodymų nei apie tokio susitarimo egzistavimą, nei apskritai apie kreipimąsi į hipotekos kreditorių dėl tokio susitarimo sudarymo, nors vykdymo procesas vyksta ilgiau nei dvejus metus. Taigi ieškovių teiginiai apie galimybę išsaugoti įkeistą turtą bankroto proceso metu yra niekuo nepagrįsti.

Dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmų.

23. Ieškovės teigia, kad atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nupirko turtą iš varžytynių, nors FABĮ 27 str. 3 d. pagrindu galėjo perimti varžytynėse neparduotą turtą už varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, todėl elgėsi nesąžiningai.

24. Šiuo aspektu svarbu tai, jog CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai). Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal įstatus turinti ūkinį komercinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, nepatenka į išvardintų asmenų sąrašą, taigi varžytinėse dalyvavo teisėtai, savo dalyvavimu skatino pardavimo kainos didinimą ir netgi pasiūlė didžiausią kainą, pasiekusią pirmųjų varžytynių pradinę turto pardavimo kainą, ir buvo paskelbta varžytynių laimėtoja.

25. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorius gali perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau nėra nenumatyta, kad tai jo pareiga. Taip pat pastebėtina, kad turto perėmimas gali įvykti tiek po pirmųjų tiek po antrųjų neįvykusių varžytynių, taigi turtą parduodant bankroto procese nebūtų kliūčių perimti turtą net už mažesnę kainą, nei buvo nupirkta įvykusiose varžytynėse. Sutiktina su atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad kreditorius gali iš viso nepasinaudoti turto perėmimo teise. Taigi vien šiuo aspektu ieškovių teiginiai apie tariamą turto perėmimą bankroto procese už didesnę kainą yra nepagrįsti.

Dėl restitucijos taikymo

26. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, restitucijos taikymo galimybė atsiranda tik panaikinus Turto pardavimo iš varžytynių aktą {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-900/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218- 684/2017 ir kt.). Šiuo atveju ieškovės neįrodė nei imperatyvių teisės normų pažeidimo, nei jais sukeltų asmens teisių pažeidimo, nei tokių pažeidimų esmingumo. Nesant pagrindo panaikinti Turto pardavimo iš varžytynių aktą, restitucijos taikymas negalimas.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovių ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, vardu registruotam nekilnojamajam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, minėtos laikinosios apsaugos priemonės nebeatlieka savo funkcijų ir jų taikymas tampa pažeidžiantis atsakovės interesus ir nepagrįstai suteikiantis išskirtines teises ieškovėms. Dėl to jos naikintinos, ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 149 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ už automobilio kuro sąnaudas atvykstant į Klaipėdą iš Vilniaus. Teismas pažymi, kad minėtos išlaidos pripažintinos būtinomis, jos akivaizdžiai sietinos su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), Atsakovės nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokiems įrodymams atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovių atsakovei priteistina po 33,82 Eur, iš viso 67,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovių A. S. ir J. I., atstovaujamos A. S., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolei L. P., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė BnP Finance, uždaroji akcinė bendrovė „IFP Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „4Finance“ dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, 2017-06-05 antstolės L. P. surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-109-10040 pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ iš ieškovių A. S. ir J. I. priteisti po 33,82 Eur, iš viso 67,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.