- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1895-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00242-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutarties civilinėje byloje, kurioje išspręstas antstolės B. T. prašymas leisti užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė B. T., R. L., ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2016-08-22 Kretingos rajono apylinkės teisme gautas antstolės B. T. prašymas leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūra. Prašyme nurodė, jog vykdant vykdomąją bylą dėl įkeisto turto savininkės N. G. turto pardavimo, 2016-01-26 paskelbtos įkeisto turto pirmosios varžytynės. Varžytynių pradžia – 2016-01-26 11:21 val., varžytynių pabaiga – 2016-02-25 11:26 val.2016-02-25 12:35 val. gautas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pranešimas, kad varžytynes laimėjo varžytynių dalyvė N. M., už išvaržomą turtą pasiūliusi 43095,00 Eur. VĮ Registrų centras 2016-02-26 pervedė į antstolės B. T. depozitinę sąskaitą varžytynių laimėtojos N. M. sumokėtą pradinę varžytynių dalyvio įmoką. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad turi būti išspręstas klausimas dėl pardavimo procedūros užbaigimo, likusios sumos už parduotą turtą sumokėjimo termino skaičiavimas sustabdytas. Antstolė pabrėžė, jog minėto nekilnojamojo turto varžytynių laimėtojas jau paskelbtas, varžytynių procedūros didžioji dalis atlikta, todėl įgyvendinant ekonomiškumo ir operatyvumo principus, nekartojant varžytynių procedūra baigtina.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-09-21 nutartimi antstolės B. T. prašymą tenkino ir leido baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. leido surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynių laimėtojai N. M., o gautą 43095 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju varžytynės buvo pasibaigusios iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme 2016-03-09. Varžytynių dalyvio mokestis į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 2016-02-26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog realizuojant turtą bankroto proceso metu būtų patiriamos papildomos išlaidos turtą vertinant, skelbiant turto varžytynes ir kt., todėl padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo neleisti antstolei baigti pradėtos vykdymo procedūros – sudaryti turto pardavimo iš varžytynių akto ir taip pažeisti sąžiningo varžytynių laimėtojo interesus bei jo teisėtus lūkesčius dėl varžytynių akto su juo sudarymo.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos leisti antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas.
Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Teisme gautas N. G. (toliau – apeliantė) atskirasis skundas, apeliantė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – neleisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kreditorius nuomonės dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmų procedūras nepareiškė, atsiliepimo nepateikė. Tai rodo, kad kreditorius neturi vienareikšmės, kategoriškos nuomonės;Teisingumo, protingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į skolininko (apeliantės), ne tik į kreditoriaus, interesus. Kreditorius – akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas- yra juridinis asmuo, turintis verslo praktikos, sukaupęs daug turto, tuo tarpu apeliantė yra fizinis asmuo ir turtas, kurį leista parduoti, yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta. Netekus jos bus pažeistas vienas iš svarbiausių principų – gyvenamosios vietos užtikrinimo;Apeliantė pažymi, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) pakeitimai, įsigalioję nuo 2016-01-01, įtvirtina galimybę, kad įkeistas turtas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, fizinio asmens bankroto proceso metu gali būti išsaugotas, nenumatant jo parduoti. Tokiu įstatymo pakeitimu siekta apsaugoti labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes;Varžytynėse parduotas turtas nėra identifikuotas, t. y. ne toks, kaip nurodyta informacijoje apie varžytynes ir Registrų centro išraše bei realiai egzistuojantis;Apeliantė nevengia, o nori pasinaudoti FABĮ pakeitimu, suteikiančiu galimybę fizinio asmens bankroto proceso metu išsaugoti įkeistą turtą, būtiną fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti.Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepimas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: AB SEB bankas, 2016-03-29 teikdamas atsiliepimą į apeliantės pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos fizinio asmens atžvilgiu iškėlimo išreiškė savo nuomonę dėl pačios bankroto bylos bei vykdomo išieškojimo. Pateiktame atsiliepime kreditorius prašė netenkinti apeliantės prašymo ir atsisakyti apeliantės atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą;Remdamasis kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose, suinteresuotas asmuo nurodo, jog fizinio asmens bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus;Pateiktame atskirajame skunde apeliantė teigia, kad vykusiose varžytynėse buvo realizuotas neidentifikuotas turtas ir kad apeliantei priklauso bei ji naudojasi ne 3/10 turto dalimis, o 3/10 dalių, kas sudaro 144,99 kv. m. bendro ploto. Tačiau nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober Haus“ 2014-06-30 atlikto ekspertizės akto 2.4.1-2.4.4 punktų matyti, kad vertinamo gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 185,29 kv. m., vertinamos dalies plotas sudaro 124,6 kv. m., gyvenamosios dalies plotas sudaro 74,27 kv. m. tie patys turto duomenys buvo pateikiami ir skelbiant turto pardavimą iš varžytynių;Pagal esamą apeliantės finansinę padėtį nėra galimybės ne tik išsaugoti apeliantei nuosavybės teise priklausantį ir bankui įkeistą turtą nepažeidžiant hipotekos bei kitų kreditorių interesų, bet nėra galimybės ir tinkamai vykdyti fizinio asmens bankroto proceso taip, kaip tai numato LR FABĮ nuostatos.Teisme taip pat gautas antstolės B. T. atsiliepimas į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantės tikslas yra išsaugoti nuosavybės teisę į varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pažeidžiant hipotekos kreditoriaus ir varžytynių laimėtojo teises ir pagrįstus lūkesčius;Apeliantės teiginys apie fizinio asmens bankroto proceso metu galimą išsaugoti įkeistą turtą, nenumatant jo parduoti yra deklaratyvus, nenurodant jokios konkrečios tai numatančios FABĮ normos;Klausimai dėl turto įkainojimo ir įvykusių varžytynių keliami ženkliai praleidus imperatyvius įstatymo nustatytus terminus;Apeliantės teiginiai, jog varžytynėse parduotas neidentifikuotas turtas, kad antstolė B. T. įvertino ir pardavė 3/10 dalis pastato, kurios sudaro 61,70 kv. m, kai realiai apeliantei priklauso 7/10 dalys, t. y. 144,99 kv. m, pastato, neatitinka tikrovės ir tai patvirtina vykdomojoje byloje esantys įrodymai ir procesiniai dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimus į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutarties, kuria teismas tenkino antstolė B. T. prašymą ir leido baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje, t. y. leido surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog kreditorius nuomonės dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmų procedūras nepareiškė, atsiliepimo nepateikė, tai rodo, kad kreditorius neturi vienareikšmės, kategoriškos nuomonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ nenustato formos, kuria turi būti pateikiama kreditoriaus nuomonė, įtvirtinta FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje, dėl pradėtų vykdymo veiksmų procedūrų išieškant skolas užbaigimo, kai varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog kreditorius dar 2016-03-19 teismui pateikė atsiliepimą į 2016-02-18 pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, jame iš esmės nesutiko dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nes vienintelis apeliantės tikslas yra išvengti sutartinių įsipareigojimų mokėjimo, nenumatant jokių priemonių kreditorių reikalavimams tenkinti. Įvertinus AB SEB banko atsiliepime išdėstytą poziciją dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nesutiktina su apeliantės argumentu, jog kreditorius nepateikė nuomonės dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmų procedūras. Akivaizdu, jog kreditoriaus nuomonė nagrinėjamu atveju yra pareikšta (FABĮ 20 straipsnio1 dalis), t. y. kreditorius pageidauja tęsti vykdymo proceso veiksmus, t. y. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.Sutiktina su apeliantės argumentu, jog teisingumo, protingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į skolininko (apeliantės), ne tik į kreditoriaus, interesus. Tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kreditorius – AB SEB bankas yra juridinis asmuo, turintis verslo praktikos, sukaupęs daug turto, tuo tarpu apeliantė yra fizinis asmuo ir turtas, kurį leista parduoti, yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta, nėra pagrindas neleisti baigti pradėtų vykdymo veiksmų procedūrų išieškant skolas. Pažymėtina, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Todėl, kaip jau minėta, apeliantės nurodytos aplinkybės, jog kreditorius yra daug turto sukaupęs verslo subjektas, o apeliantė – fizinis asmuo, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo neleisti baigti pradėtų vykdymo veiksmų procedūrų išieškant skolas.Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi, įkeisto turto išsaugojimui fizinio asmens bankroto proceso metu yra būtinas fizinio asmens susitarimas su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi, tačiau apeliantė nagrinėjamu atveju nėra pateikusi duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą. Aplinkybė, jog apeliantė kreipėsi į kreditorių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant fizinio asmens su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi susitarimui dėl fizinio asmens bankroto proceso metu nenumatyto parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 8 straipsnio 9 dalis).Apeliantė teigia, jog varžytynėse parduotas turtas nėra identifikuotas, t. y. ne toks, kaip nurodyta informacijoje apie varžytynes ir Registrų centro išraše bei realiai egzistuojantis. Apeliantė šiam argumentui pagrįsti prie atskirojo skundo prideda UAB „Resto Group“ 2016-04-04 rašto kopiją.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Į minėtą apeliantės argumentą išsamiai yra atsakęs Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1126-460/2016. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas N. G. atskirąjį skundą, pažymėjo, jog „apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjos teismui pateiktame UAB Resto Group 2016-04-04 rašte nurodyta turto vertė yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturinti juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, jis neatitinka turto vertinimo dokumento turinio. Tai reiškia, kad pateikus dokumentą, neatitinkantį turto vertinimo taisyklių ir metodikos, antstolis neturėjo pareigos inicijuoti papildomos kainos analizės, ar skirti ekspertizę.“. Pažymėtina, jog antstolė paskelbė varžytynes vadovaudamasi UAB „Ober Haus“ 2014-06-30 ekspertizės aktu, kuriame nustatyta ne vertinamo turto rinkos vertė, bet ir faktinė vertinamo objekto būklė. Iš ekspertizės akto matyti, jog pastato bendras plotas 185,29 kv. m, vertinamos dalies plotas 124,60 kv. m. papildoma informacija vertinama gyvenamojo namo dalis yra rekonstruota. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, jog varžytynėse parduotas turtas nėra identifikuotas, t. y. ne toks, kaip nurodyta informacijoje apie varžytynes ir Registrų centro išraše bei realiai egzistuojantis.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutartį palikti nepakeistą.