- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-824-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00457-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas iškėlė A. S. fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoti akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, antstolė L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašė bankroto administratore paskirti E. G., patvirtinti 818,07 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti, bei 400,00 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2008-05-20 kartu su A. I. ir akcine bendrove (toliau – AB) SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 0460818011492-75, pagal kurią bankas suteikė 147 639,51 Eur kreditą butui, esančiam Duomenys neskelbtini, pirkti iki 2043-05-19. Būsto kreditas apdraustas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“. Prasidėjus krizei sumažėjo pajamos, todėl nebuvo vykdomi prisiimti įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Nevykdant kredito sutarties 2011-11-25 bankas ją vienašališkai nutraukė, 2014-11-24 buvo pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris buvo sustabdytas, kai kreditą mokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Duomenys neskelbtini A. I. žuvo. Kadangi pareiškėja jokio kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, mėgino imdama trumpalaikius kreditus mokėti paskolą, nes tikėjosi atnaujinti kredito sutartį ir taip išsaugoti gyvenamąją patalpą sau ir nepilnametei dukrai J. I.. Nurodė, kad dirba, pajamos sudaro 1 000,00 Eur neatskaičius mokesčių.Suinteresuotas asmuo BnP Finance AB prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms imdama vis naujus kreditus negrąžinusi eilės paskolų, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.Suinteresuoti asmenys UAB „4finance“, UAB „Paslaugos būstui“, antstolė L. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. prašė teismo leisti baigti vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135, vykdomą pagal Vilniaus m. 19 notaro biuro 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK 1569 dėl 151806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir J. I., parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas prašymu. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė tenkinti antstolės prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė A. S. bankroto bylą. Paskyrė A. S. bankroto administratore E. G.. Patvirtino 400,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė E. G. turi teisę naudoti A. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 600,00 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Antstolei L. P. leido pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135, vykdomą pagal Vilniaus m. 19 notaro biuro 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK 1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir J. I., parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas prašymu, leidžiant paskirstyti gautas lėšas už turto pardavimą vadovaujantis LR CPK nustatyta tvarka, o ne pervesti jas bankroto administratoriui.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą ir pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nenustatė.Teismas sprendė, kad siūloma administratorė E. G. atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti bankroto administratorės pareigas, yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, o pateikta bankroto administratorės 400,00 Eur lėšų suma neprieštarauja FABĮ nuostatoms. Teismas pareiškėjos nurodytą 818,07 Eur sumą būtiniems poreikiams tenkinti sumažino iki 600,00 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi tenkino antstolės L. P. ir kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, parduodant hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių. Pažymėjo, kad atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad už turtą, parduotą iš varžytynių, lėšos bus pervestos tik hipotekos kreditorės AB SEB banko reikalavimui tenkinti, leido antstolei paskirstyti gautas lėšas, už turto pardavimą vadovaujantis LR CPK nustatyta tvarka, o ne pervesti bankroto administratorei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria A. S. buvo iškelta bankroto byla, dalį dėl leidimo antstolei L. P. pabaigti vykdymo veiksmų procedūras nurodant neleisti antstolei L. P. pabaigti vykdymo veiksmų procedūrų išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135, vykdomoje pagal Vilniaus m. 19 notaro biuro 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK 1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir J. I. parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas prašymu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Antstolė, žinodama apie priimtą A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tęsdama varžytynes, pažeidė įstatymo normas. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų buvo sumokėtas varžytinių dalyvių mokestis ir antstolei neteisėtai atsirado pagrindas prašyti leisti pabaigti pradėtas procedūras. Skubus iškraustymas iš buto pažeistų nepilnametės pareiškėjos dukros interesus ir būtų itin žalingas pareiškėjos siekiui kuo skrupulingiau vykdyti bankroto procedūras. Turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Pardavinėjant turtą bankroto proceso metu galima lanksčiai nustatyti pardavinėjamo turto tvarką, todėl yra didelė tikimybė, kad už turtą bus gauta didesnė kaina.Parduodant butą bankroto procese bus didele dalimi apmokamos bankroto administravimo išlaidos; leidus baigti varžytinių procedūrą, tokios galimybės jau nebebūtų.FABĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę išsaugoti turtą, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, todėl pareiškėja turėtų galimybę tartis su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo. Teismas, leisdamas antstolei paskirstyti lėšas, gautas pardavus turtą, CPK nustatyta tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Nesuprantama, kodėl UAB „Būsto paskolų draudimas“, nebūdamas hipotekos kreditoriumi, yra suinteresuotas vykdymo procedūros pabaigimu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Pareiškėjos teiginiai, kad informacija buvo paskelbta viešai ir dėl to antstolė L. P. turėjo sustabdyti turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, vertinti kaip teisiškai nereikšmingi.
13.2. Nuo realių pasirengimo buto pardavimui veiksmų pradžios jau yra praėjęs beveik dvigubai ilgesnis laiko tarpas, nei FABĮ numatytas 6 mėn. terminas, kuris skiriamas asmeniui susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Todėl apeliantės teiginys, kad leidus antstolei pabaigti vykdymo veiksmus vyktų skubus iškeldinimas iš buto, yra visiškai nepagrįstas.
13.3. Iškraustymas iš buto neturi priežastinio ryšio su deklaruojamu A. S. siekiu kuo skrupulingiau vykdyti bankroto procedūras ir turėtų būti vertintinas net priešingai, nes noras toliau gyventi bute dar bent kažkurį laiką rodo jos nenorą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.
13.4. Pareiškėjos teiginiai dėl galimai gautinos didesnės kainos, kuri mažintų itin aktualų jos įsiskolinimą kreditoriams, turėtų būti atmesti. Apeliantė nepagrindžia, kad bankroto administratoriui hipoteka įkeistą turtą pavyktų parduoti didesne kaina.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantės teiginiai, jog ji turėtų galimybę tartis su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo rodo, kad ji net neturi rimtų ketinimų, aiškaus siekio ir nėra apsisprendusi, ar iš viso ketina tai daryti.
13.6. Apeliantės teiginys, kad parduodant turtą bankroto procese bus didele dalimi apmokamos bankroto administravimo išlaidos, yra visiškai nepagrįstas, nes administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas.
13.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iš varžytynių yra parduotas hipoteka įkeistas turtas, o tai reiškia, kad FABĮ 27 str. nustatyta tvarka pardavus turtą iš jo galėtų būti atskaitoma tik suma administravimo išlaidoms apmokėti, likusi suma pervedama hipotekos kreditoriui. Taigi bet kuriuo atveju, t. y. tiek įkeistą turtą iš varžytynių pardavus FABĮ, tiek CPK nustatyta tvarka, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti jo reikalavimų patenkinimą.
Šalies argumentai
13.8. Prideda naujus įrodymus: antstolės M. B. 2015-09-17 patvarkymą Nr. 3.5.-15-009147 ir 2015-09-17 patvarkymą Nr. 3.5.15-009168.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė L. P. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolės kontoroje gauta tik 2017-01-24, t. y. po pasibaigusių varžytynių.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad antstolė veikė neteisėtai, tačiau skundo dėl antstolės veiksmų nepateikė.
14.3. Pareiškėjos argumentai, jog iškraustymas iš buto pažeis pareiškėjos nepilnametės dukters interesus, nepagrįsti. Vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą buvo pradėta 2014-11-24, vykdymo procesas ne kartą buvo stabdytas, tačiau pareiškėja per pakankamą, daugiau kaip dviejų metų vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį nepasirūpino nepilnamečio asmens apsauga, naujos gyvenamosios vietos suradimu bei užtikrinimu.
14.4. Pareiškėjos prašymas dėl nutarties panaikinimo dalyje dėl leidimo užbaigti vykdymo procedūrą vertintinas kaip noras toliau gyventi bute dar kažkurį laiką, sąmoningai toliau vilkinti vykdymo procesą bei nenorą atsiskaityti su išieškotoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kurie nurodyti šios nutarties 13.8. punkte. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamos nutarties priėmimo, suinteresuotam asmeniui nebuvo būtinybės pateikti minėtus įrodymus, o jais yra grindžiamos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme todėl šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas leido antstolei L. P. pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. Minimame įstatyme nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl antstolio pareikšto prašymo, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones. Ši nuostata byloje įgyvendinta, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir fizinis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl antstolės prašymo.Apeliantė atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino antstolės prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.Apeliantės teigimu, antstolė, žinodama apie priimtą A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tęsdama vykdymo veiksmus, pažeidė imperatyvias įstatymo normas.FABĮ 5 str. 6 d. numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas.Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria priimtas pareiškėjos A. S. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, priimta 2017 m. sausio 17 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutarties kopiją išsiuntė tik pareiškėjos atstovei advokatei V. L. ir AB Swedbank. Minėta nutartis dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų antstolės kontoroje gauta 2017 m. sausio 24 d. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad antstolė vykdymo veiksmus realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą turėjo sustabdyti 2017 m. sausio 24 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0109/16/04135 duomenų nustatyta, kad 2017-01-24 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-524 dėl turto realizavimo veiksmų sustabdymo (vykd. b. Nr. 0109/16/04135, b. l. 168). Nors išieškojimas pagal FABĮ nuostatas turi būti stabdomas nuo nutarties kopijos dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo gavimo dienos, įstatymų leidėjas yra numatęs situaciją, kad gali susiklostyti taip, jog varžytinių dalyvio įmoka gali būti sumokėta net iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsniuose nustatyta tvarka. FABĮ 20 str. 1 d. įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242- 469/2016).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar buvo pradėti vykdymo veiksmai ir ar varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš bylos duomenų ir anksčiau nurodytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, įvertino reikšmingas faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos apeliacijos dalykas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties dalies, kuria leista antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, o ne antstolės L. P. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo nustatymas, todėl dėl apeliantės argumentų, susijusių su antstolės veiksmų neteisėtumu, plačiau nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, jog skubus iškeldinimas iš buto pažeistų nepilnametės pareiškėjos dukros interesus ir būtų itin žalingas pareiškėjos siekiui kuo skrupulingiau vykdyti bankroto procedūras. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą buvo pradėta 2014 m. lapkričio 24 d., vykdymo procesas du kartus buvo stabdytas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad vykdomosios bylos vykdymo laikotarpiu rūpinosi naujos gyvenamosios vietos suradimu. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bankrutuojančio asmens su nepilnamečiais vaikais apsauga, tačiau pažymėta, kad straipsnyje numatytas 6 mėn. terminas nagrinėjamu atveju viršytas jau daugiau nei du kartus. Sutiktina ir su suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog pareiškėja, gaudama didesnes pajamas nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, turi visas galimybes, įskaitant ir finansines, tinkamai pasirūpinti dukters gyvenimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos iškeldinimas iš buto neturi priežastinio ryšio su deklaruojamu jos noru kuo skrupulingiau vykdyti bankroto procedūras, kadangi siekis ir toliau gyventi bute dar bent kažkurį laiką akivaizdžiai pažeidžia hipotekos kreditorės interesus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų dėl nepagrįstai mažos turto pardavimo kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, nesutikdama su verte ar realizavimo proceso metu atliktais veiksmais, turėjo teisę nurodytus veiksmus skųsti CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria leista pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo, minėti apeliantės argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Apeliantė nurodo, jog parduodant butą bankroto procese bus didele dalimi apmokamos bankroto administravimo išlaidos, o leidus baigti varžytynių procedūrą tokios galimybės jau nebebūtų. Pažymėtina, kad FABĮ 27 str. 3 d. nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Nurodytas reglamentavimas paneigia apeliantės teiginius, kad parduodant turtą bankroto procese bus didele dalimi apmokamos bankroto administravimo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 str. 2 d.), todėl kreditorių susirinkimo sprendimu bus nuspręsta, kokia suma bankroto administratoriui būtų skirta su turto pardavimu susijusioms išlaidoms apmokėti, ir ar iš viso būtų numatytas atlygis už turto pardavimą. Apeliantė teigia, jog FABĮ 17 str. 11 d. įtvirtina galimybė išsaugoti įkeistą turtą. Pažymėtina, jog remiantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi įkeisto turto išsaugojimui fizinio asmens bankroto proceso metu yra būtinas fizinio asmens susitarimas su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi, tačiau apeliantė nagrinėjamu atveju nėra pateikusi duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė ne tik nepateikė susitarimo su hipotekos kreditore, tačiau nepateikė ir duomenų, jog apskritai kreipėsi į hipotekos kreditorę dėl tokios susitarimo galimybės, nors vykdymo procesas vyksta jau ilgiau nei dvejus metus, todėl minėti apeliantės argumentai vertintini kaip deklaratyvus. Teismas nevertina apeliantės argumentų dėl suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nagrinėjamojoje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu, todėl pagal CPK 335 straipsnio 2 dalies nuostatas turi teisę pateikti atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog teismas, leisdamas antstolei paskirstyti lėšas, gautas pardavus turtą, CPK nustatyta tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Pagal FABĮ normas, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, teismo nutartyje privaloma nurodyti administratoriaus vardu atidarytą atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti. Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata teismo leidimu baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigojant antstolį gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, gautas už parduotą turtą lėšas privalo pervesti į administratoriaus vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis, kaip minėta, disponuoja administratorius. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 1 punktą administratorius įstatymo nustatyta tvarka disponuoja ne tik depozitinės sąskaitos lėšomis, bet ir visu fizinio asmens turtu. Taigi ir FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu antstoliui siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civilinių teisių objektų rūšiai priklauso, būtų kontroliuojamas, ir kad įstatymo nustatyta tvarka būtų juo disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to administratorius, atstovaudamas kreditorių ir fizinio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui – fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016).Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, tačiau netinkamai aiškindamas ir taikydamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas be pagrindo leido antstolei, neturinčiai tokios kompetencijos fizinio asmens bankroto byloje, gautą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, nes pagal minimą įstatymo nuostatą gauta už parduotą varžytynėse turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo nepagrįstai buvo leista antstolei atlikti daugiau veiksmų, nei leidžiama pagal įstatymą. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir nurodyti, kad antstolei leidžiama baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135 ir pervesti gautas lėšas į į administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą (CPK 337 str. 1 d. 4 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria antstolei L. P. leista pabaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135 pakeisti iš dalies, nurodant antstolei L. P. leisti užbaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/04135, vykdomoje pagal Vilniaus m. 19 notaro biuro 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK 1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB bankas, į. k. 112021238, prašymu, ir įpareigoti antstolę L. P. pervesti gautas lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.