- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-648-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00965-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- PLUSPLUS CAPITAL AS
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-648-544/2021
teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00965-2021-5
2021 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4175-356/2021 pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, įpareigojimo pranešti ir termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja PlusPlus Capital AS pareiškimu prašė: 1) atnaujinti pareiškėjai 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti; 2) patvirtinti faktą, kad pareiškėja reiškia turtinį reikalavimą mirusios palikėjos A. K. įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos Respublikai, kurį sudaro bendra 6 752,39 Eur; 3) apie reikalavimo pateikimo faktą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos PlusPlus Capital AS skolininkė A. K. ir mirties dieną palikėja turėjo likusių neįvykdytų turtinių prievolių pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimo dalį dėl reikalavimų patvirtinti kreditorinio reikalavimo faktą ir apie reikalavimo pateikimo faktą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Teismas pažymėjo, jog, siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas tam, kad paveldėtojai galėtų apsispręsti, kokiu būdu palikimą priimti (sudarant apyrašą ar be jo), kreditoriai su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tokiu būdu palikėjo kreditorių reikalavimai neabejotinai taptų žinomi ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Teismui įstatymu nepavesta atlikti kreditorės turtinių pretenzijų išviešinimo funkciją, todėl toks pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas. Atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pareiškėja turės teisę kreiptis į notaro biurą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja PlusPlus Capital AS prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl atsisakymo patvirtinti kreditorinio reikalavimo faktą ir informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius, kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Tai reiškia, jog vienas iš tinkamų būdų išviešinti kreditorinį reikalavimą yra pranešimas notarui, tačiau tai jokiu būdu nėra įpareigojimas kreditoriams pirmiausia kreiptis į notarą.
6. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, jog ji neturi duomenų apie palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių, bei pasinaudodama savo teise, numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, pasirinko vieną iš kreditorinio reikalavimo išviešinimo būdų – pateikė pareiškimą patvirtinti kreditorinio reikalavimo faktą teismui. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, užkirto kelią pareiškėjai pasinaudoti minėta teise pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams kreditoriaus pasirinktu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimo dalį dėl reikalavimų patvirtinti kreditorinio reikalavimo faktą ir dėl reikalavimo apie patvirtintą faktą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, patvirtinti faktą, jog ji reiškia turtinį reikalavimą mirusios palikėjos A. K. įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos Respublikai, taip pat reikalavimą apie patvirtintą faktą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą. Pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjos pareiškimo dalį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, jog įpėdiniai apie palikėjo skolas būtų informuojami teismui pateikiant pareiškimą dėl tokio fakto patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Teismas pareiškėjai nurodė, kad, atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pareiškėja turės teisę kreiptis į notaro biurą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
10. Esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad, pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo ir pranešimo apie jį registrui ir notarui, užkirto kelią pareiškėjai pasinaudoti teise pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams kreditoriaus pasirinktu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
11. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų, išaiškino, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų (pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) aiškinimas ne visada atitiktų termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) ir pripažįstama, kad, greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
12. Bylos duomenys rodo, kad šioje byloje pareiškėja, mirus skolininkei, kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, jo išviešinimo ir 3 mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, bylos dalis dėl termino atnaujinimo tebenagrinėjama teisme. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu minėtas terminas bus atnaujintas, pareiškėja turės teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pareikšti apie savo kreditorinį reikalavimą paveldėtojams, o teismo patvirtintas kreditorinio reikalavimo reiškimo paveldėtojams faktas tam nereikalingas. Kitu atveju, jeigu prašomas atnaujinti terminas nebūtų atnaujintas, tai ir siekiamo patvirtinti fakto nustatymas taptų nereikalingas ir nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių. Todėl sprendžiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis teisėta ir pagrįsta. Ji atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus, iš kurių matyti, jog, siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas, tam, kad paveldėtojai galėtų apsispręsti, kokiu būdu palikimą priimti (sudarant apyrašą ar be jo), kreditoriai su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tokiu būdu palikėjo kreditorių reikalavimai neabejotinai taptų žinomi ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimo dalį dėl reikalavimų patvirtinti kreditorinio reikalavimo faktą ir apie reikalavimo pateikimo faktą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ir testamentų registrą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.