Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-449-1071/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-09
Bylos Nr.: e2-449-1071/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01473-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: Z. B.
Advokatai: Gražina Mauručaitienė, Gintaras Aleknavičius

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-449-1071/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01473-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant ieškovei L. K. (nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei (nuotoliniu būdu),

atsakovui Z. B., jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Z. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo Z. B. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. teismui pateiktu ir 2021 m. rugsėjo 7 d. teisme priimtu ieškiniu prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui Z. B. iš ieškovės priteisti 25 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį šiame turte, arba 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovui Z. B. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovo 94 500 Eur už jai priklausančią nuosavybės dalį turte.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimu iš dalies tenkinus Z. B. reikalavimus, iš L. K. atsakovui priteista 10 000 Eur už ieškovei L. K. priklausančio gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, viralinės, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimus, tai yra už atliktus statybos darbus ir sunaudotas statybines medžiagas, laikotarpiu nuo 1996 m. spalio 18 d. iki 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas – sprendimo, dalis, kuria Z. B. priteista 10 00 Eur piniginė kompensacija, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti, jog gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, viralinė, esantys (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti L. K. vardu yra bendroji dalinė L. K. ir Z. B. nuosavybė; pripažinti Z. B. nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo, 1/4 dalį garažo, 1/4 dalį ūkinio pastato, 1/4 dalį viralinės, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė po teismo sprendimo įsiteisėjimo ne kartą siūlė atsakovui Z. B. išmokėti piniginę kompensaciją už jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tačiau jis nesutinka. Atsakovas praktiškai visiškai neprisideda prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros. Jis turi pasistatęs kitą gyvenamąjį namą. Tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, buvo kviesta policija dėl netinkamo atsakovo elgesio. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad toliau abiem naudotis bendrąja nuosavybe, ją valdyti ir prižiūrėti bendru sutarimu neįmanoma. Gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai šeimai, techniškai atidalinti atsakovui priklausančią l/4 dalį neįmanoma, be to, jis neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio yra pastatai. Be to, šiuo atveju negalima nustatyti tokios naudojimosi tvarkos, pagal kurią šalims tekusios naudoti dalys atitiktų idealiąsias. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y., kad prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, kad nustatant naudojimosi tvarką namo dalimi, neįmanomas pasiekti, kad naudojamos dalys, atitiktų šalių idealiąsias dalis, kad negalima nustatyti konkrečios naudojimosi tvarkos garažu, ūkiniu pastatu ir viraline ir taip eliminuoti šalių ginčus ateityje, prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsiliepimas

Atsakovas Z. B. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškinį atmesti, 2) išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovui be ieškovo sutikimo, tačiau atsakovo lėšomis parengti šalims nuosavybės teise priklausančių statinių kadastrinių duomenų matavimo bylas ir atlikti visas su turto rekonstrukcijos statybos darbų pridavimu (įteisinimu) valstybinėms institucijoms susijusias procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad nori išsaugoti turimą daikto nuosavybės teisę ir nesutinka su piniginės kompensacijos už jam priklausančią nuosavybę išmokėjimu. Taip pat atsakovas nesutinka išmokėti kompensaciją ieškovei siekiančiai atsidalinimo. Nurodė, jog atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Teigė, jog ieškovės teiginiai, jog bendras naudojimasis daiktu yra neįmanomas, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas yra negalimas, yra deklaratyvūs. Nurodė, jog gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, jo padalinimas natūra yra galimas ir būtų lengvai įgyvendinamas be jokios žalos daikto paskirčiai padarymo ir net be bendro naudojimo patalpų nustatymo. Sutiko naudotis antruoju namo aukštu, kurio plotas yra žymiai mažesnis už pirmo aukšto plotą ir iš esmės atitinka jam priklausančios nuosavybės dalį. Pažymėjo, jog po atliktų statinių rekonstrukcijos darbų, nauji kadastriniai matavimai parengti ir įregistruoti nebuvo. Nurodė, jog atsakovas bandė inicijuoti bendravimą kadastro duomenų bylos parengimui ir rekonstrukcijos darbų įregistravimui, tačiau ieškovė į jokias kalbas nesileidžia ir bendrauti atsisako. Kadangi turtas yra bendras, o žemė po statiniais yra net asmeninė ieškovės nuosavybė, atsakovas neturi teisės pats vienas be ieškovės išduoto įgaliojimo ar be jos sutikimo (parašų) atlikti rekonstrukcijos darbų galutinio įforminimo. Todėl yra susiklosčiusi situacija, kuomet ieškovė teikia teismui ieškinį, kurio neįmanoma patenkinti dėl pačios ieškovės sąmoningo veikimo ir atsisakymo kooperuotis bei bendradarbiauti valdant bendrą turtą.

Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo jos ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Nurodė, jog atsakovas, nors ir teigia, kad ieškovės teiginiai dėl negalėjimo nustatyti naudojimosi tvarkos pagal nuosavybės dalis yra deklaratyvūs, tačiau pats nepateikė projekto, pagal kurį butų galima svarstyti tokį būdą. Ieškovės tikinimu, atsakovas ignoruoja tą aplinkybę, kad jam priklauso tik 1/4 dalis gyvenamojo namo, kad atidalinant jam priklausančią nuosavybės dalį natūroje yra būtina išspręsti apšildymo, vandentiekio, elektros atskirų apskaitų įvedimą ir pateikiant projektą, suderinti jį su atitinkamomis institucijomis, kurios patvirtintų, kad techniškai toks atidalinimas yra įmanomas, nes name yra tik viena virtuvė ir viena vonia. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, atsiranda dar viena problema, t. y. atsakovo patekimo į namą ir ūkinį pastatą klausimas. Pasak ieškovės, atsakovas naudojasi visomis patalpomis, namų apyvokos daiktais, kiemu, tačiau jų netvarko, neprižiūri, nesirūpina kuru, be to, neįmanoma paskaičiuoti namo išlaikymo sąnaudų. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pirmenybė yra taikoma atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant išvengti bet kokių bendraturčių ginčų ateityje. Todėl ieškovė teikia įrodymus, kad atsakovas turi pasistatęs kitą gyvenamąjį namą, todėl ši 1/4 dalis nuosavybės ginčo turte dalis atsakovui tikrai nėra reikalinga ir teisingiausia būtų jam kompensuoti už priklausančią nuosavybės dalį. Taip pat nurodo, kad atsakovas nesutinka ir su civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, teigdamas, kad ši ekspertizė buvo atliekama konkrečioje byloje, tačiau, pasak ieškovės, ekspertizės akte, kurią atliko atsakovo pasirinktas teismo ekspertas, yra nustatyta būtent ginčo turto rinkos vertė. Ieškovės teigimu, atsakovas, teigdamas, kad dabar iš esmės yra pasikeitusi rinkos kaina, ignoruoja ir tai, kad namas per tą laiką taip pat nusidėvėjo, nes į jį nebuvo daromos jokios investicijos. Tai, kad atsakovo kitoje byloje teikta sąmata dėl namo rekonstrukcijos darbų kainos neatitinka tikrovės, nes ji žymiai viršijo net nekilnojamojo turto rinkos vertę, jau buvo nustatyta tos bylos nagrinėjimo metu ir tuo tikslu buvo skirta ekspertizė. Kadangi atsakovas nurodo abejojantis ieškovės galimybe išmokėti jam priteistą piniginę kompensaciją, ieškovė teikia sąskaitos išrašą, įrodantį, kad vien tik banko sąskaitoje ieškovė turi 24 380 Eur. Taip pat nurodė, kad dabartinis rekonstrukcijos įteisinimas yra netikslingas, nes ieškovė pageidautų atlikti namo kapitalinį remontą, o tam būtų rengiamas projektas, išduodami leidimai ir atlikti nauji kadastriniai matavimai. Be to, nurodo ir tai, kad atsakovas žino, kad dabar atliktos rekonstrukcijos įteisinti neįmanoma, nes ji neatitinka parengto projekto, todėl atsakovo prašymas išduoti liudijimą šių darbų atlikimui yra tik siekis toliau vilkinti ginčo sprendimą. Ieškovės teigimu, ekspertas, pateikdamas turto rinkos vertę, atsižvelgė į atliktą rekonstrukciją. Atsakovas tuo metu ekspertizės akto neginčijo, su išvadomis sutiko. Be to, nurodo ir tai, kad atsakovas galėjo pateikti savo pasirinkto turto vertintojo atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą, tačiau to nepadarė, kas patvirtina atsakovo siekį vilkinti procesą.

Atsiliepimas

Atsakovas Z. B. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti; išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovui be ieškovės sutikimo, tačiau atsakovo lėšomis parengti šalims nuosavybės teise priklausančių statinių kadastrinių duomenų matavimo bylas ir atlikti visas, su turto rekonstrukcijos statybos darbų pridavimu (įteisinimu) valstybinėms institucijoms susijusias, procedūras; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad jis nori išsaugoti turimą daikto nuosavybės teisę ir nesutinka su piniginės kompensacijos už jam priklausančią nuosavybę išmokėjimu. Taip pat atsakovas nesutinka išmokėti kompensaciją ieškovei siekiančiai atsidalinimo. Atsakovo teigimu, daikto atidalinimas natūra yra įmanomas ir lengvai įgyvendinamas, o ieškovė siekdama nuslėpti šį faktą nuo bylą nagrinėjančio teismo piktybiškai neduoda sutikimo atlikti pastato rekonstrukcijos darbų. Pažymi, kad teiginys, jog rekonstrukcija yra neteisėta, nėra paremtas jokiais duomenis, yra deklaratyvus, o atsakovės elgesys, kuomet yra atsisakoma leisti atlikti statybos darbų (rekonstrukcijos) įforminimą nustatyta tvarka yra nepateisinamas, neteisėtas ir nesąžiningas. Nurodo, kad ginčo pastatas yra dviejų aukštų, jo padalinimas natūra yra galimas ir būtų lengvai įgyvendinamas be jokios žalos daikto paskirčiai padarymo ir net be bendro naudojimo patalpų nustatymo. Atsakovas sutinka ir pageidauja naudotis pastato antruoju aukštu, kurio plotas yra žymiai mažesnis už pirmo aukšto plotą ir iš esmės atitinka jam priklausančios nuosavybės dalį. Atsakovo teigimu, ieškovė nesupranta, kad turto rinkos kainos nustatytas yra galimas tik atlikus rekonstrukcijos darbų bei naujų kadastro duomenų įregistravimą. Pasak atsakovo, po atliktos rekonstrukcijos gyvenamajame name buvo pakeisti gyvenamojo namo langai, stogas, lauko durys, atnaujinta šildymo sistema, pristatyti du nedideli priestatai bei įrengta mansarda; garažas, ūkinis pastatas ir viralinė sudaro vieną bendrą mūrinį ūkinį pastatą, kuris apmūrytas raudonomis plytomis, pakeista stogo danga į molio čerpių; gyvenamojo namo ir pastatų vertė po atliktos rekonstrukcijos padidėjo beveik dvigubai, t. y. 96 proc. gyvenamojo namo plotas po rekonstrukcijos iš 126,13 kv.m. virto į 225,87 kv.m. Taigi nurodo, kad tam, jog būtų galima įvertinti ar atidalinimas yra techniškai įmanomas, ar atidalijimas yra galimas nedarant žalos turtui, ar atidalinimu daroma žala turtui būtų proporcinga statinio paskirčiai bei tai kokia yra pastato rinkos vertė po rekonstrukcijos, yra neišvengiamai būtina pirmiausia parengti naują pastato kadastrinių duomenų bylą ir įregistruoti naujus duomens apie statinį VĮ „Registrų centras“. Nurodo, kad ieškovės elgesys, kuomet atsisakoma leisti atlikti statybos darbų įteisinimą, užkerta kelią atsakovui parengti atidalinimo projektą, nes jį padaryti yra neįmanoma, kol nėra atlikti pastato po rekonstrukcijos kadastriniai matavimai. Taip pat nurodo, kad tarp jų jokio konflikto iš tiesų nėra, o yra tik neadekvatus bei sąmoningai piktybinis ieškovės elgesys, kuomet ji kerštaudama ir siekdama pakenkti, tyčia kviečia policiją ir melagingai kaltiną atsakovą visokiais nebūtais dalykais, sąmoningai imituoja konfliktą. Atsakovo teigimu, jis pageidauja pateikti teismui duomenis apie tai, kad ieškinyje nurodyta kompensacijos kaina yra neatitinkanti atsakovui priklausančios turto dalies rinkos vertės. Taip pat atsakovas pageidauja pateikti teismui duomenis, kurie patvirtintų, jog yra galimas turto atidalinimas natūra (be jokių kompensacijų), tačiau negali to padaryti, kol nėra parengta nauja statinių kadastrinių duomenų matavimo byla ir ji kartu su duomenimis apie rekonstrukcijos atlikimą neįregistruota VĮ Registrų centras. Tačiau, pasak atsakovo, jis to padaryti, nes ieškovė atsisako bendradarbiauti, kooperuotis ir vengia atlikti su tuo susijusius veiksmus. Dėl šios priežasties prašo išduoti teismo liudijimą suteikiantį teisę atsakovui be ieškovės sutikimo parengti ginčo statinių kadastrinių duomenų matavimo bylas ir jas įregistruoti VĮ Registrų centras kartu su duomenimis apie rekonstrukcijos atlikimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Z. B. 2022 m. vasario 2 d. pateiktu ir 2022 m. vasario 3 d. teismo priimtu patikslintu priešieškiniu prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,A.” architektės L. M. parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), schemą“ projektą, sekančiai: atsakovui Z. B. priteisti gyvenamojo namo patalpų 93,97 kv.m. dalį, namo schemoje žymimą turtiniu vienetu Nr. 1; ieškovei L. K. priteisti gyvenamojo namo patalpų 141,90 kv.m. dalį, namo schemoje žymimą turtiniu vienetu Nr. 2; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 9485,00 Eur kompensaciją; 3 ) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad: pirma, atsakovas nori išsaugoti turimą daikto nuosavybės teisę ir nesutinka su piniginės kompensacijos už jam priklausančią nuosavybę išmokėjimu. Taip pat, atsakovas nesutinka išmokėti kompensaciją ieškovei siekiančiai atsidalinimo. Pažymi, kad daikto atidalinimas natūra yra įmanomas ir lengvai įgyvendinamas; antra, ginčo pastatas yra dviejų aukštų, jo padalinimas natūra yra galimas ir būtų lengvai įgyvendinamas be jokios žalos daikto paskirčiai padarymo ir net be bendro naudojimo patalpų nustatymo. Atsakovas sutinka ir pageidauja naudotis pastato antruoju aukštu, kurio plotas yra žymiai mažesnis už pirmo aukšto plotą ir iš esmės atitinka jam priklausančios nuosavybės dalį; trečia, ieškovė teigia, kad šalis sieja konfliktiški santykiai, todėl jie negali kartu gyventi. Šiuo aspektu pažymi, kad jokio konflikto iš tiesų nėra. Tačiau nepaisant to, taikius atidalinimo natūra būdą ir iš pastato suformavus su nekilnojamojo turo objektus, šalys galėtų nekliudomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais ir išvengti bet kokių konfliktų, kadangi atidalinus patalpas nebūtų jokių bendro naudojimo objektų; ketvirta, atidalijimo iš bendro nuosavybės instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais; penkta, pagal parengtą atidalinimo projektą numatyta formuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Šiuo metu pastatas ir jame esančios patalpos bendrosios nuosavybės teise priklauso dviem savininkams - Z. B. ir L. K.. Pastato padalinimo į du atskirus turtinius vienetus schema (projektas) parengtas vadovaujantis STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka”. Formuojami du atskiri gyvenamieji butai atitinka STR reikalavimus, t. y. atitvėrus reikiamas angas (žiūrėti projekto grafinėje dalyje), turtiniai vienetai bus funkciškai nesusieti vienas su kitu. Atskiri du nekilnojamojo turto turtiniai vienetai turės atskirus patekimus į savo patalpas, kiekvienas nekilnojamojo turto turtinis vienetas turės atskirus san. mazgus, virtuves, kambarius bei kitas patalpas. Projekto sudėtis ir detalumas atitinka STR 1.03.07:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka”. Po schemos parengimo ir suderinimo bus atliekami paprastojo remonto darbai. Po paprastojo remonto statybos darbų užbaigimo bus parengiami nauji nekilnojamojo daikto kadastriniai (inventoriniai) matavimai ir Nekilnojamojo turto registre užregistruojami naujai suformuoti atskiri pastatai. Po atidalintų pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kiekvienam atskiram pastatui bus įrengiami atskiri inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų) apskaitos prietaisai. Numatyti paprastojo remonto darbai yra minimalūs ir pastato laikančiųjų konstrukcijų nepažeis. Formuojami du atskiri turtiniai vienetai (pastatai): turtinio vieneto Nr. 1 savininkas Z. B., bendrasis turtinio vieneto plotas – 93.97 kv.m.; turtinio vieneto Nr. 2 savininkas L. K., bendrasis turtinio vieneto plotas – 141.90 kv.m. Po atidalinimo atsakovui priklausys turtas sudarantis 93,97 kv.m., iš dabartinio pastato 235,87 kv.m. ploto. Tai sudaro 35 kv.m. daugiau, nei šiuo metu atsakovui priklausanti ¼ pastato dalis. Todėl priešieškino patenkinimo atveju iš atsakovo taip pat priteistina ir 9485 Eur kompensacija už jam po atidalinimo tenkančią didesnę turto dalį nei 1/4, nes atidalinimas natūra pagal atsakovui priklausančią idealiąją turto dalį techniškai nėra galimas. Kadangi ieškovas teigia, kad ieškovui priklausanti pastato dalis yra verta 25 500,00 Eur. Tai atitinkamai 93,97 kv.m. (1/4 dalis pastato) vertė yra 25 500,00 Eur, o vieno kvadratinio metro kainą sudaro 271,00 Eur. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra 9485,00 Eur (271 Eur x 35 kv.m.).

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimais, prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal pateiktą atsakovo schemą, ieškovei atitektų 141,90 kv.m. dydžio plotas, iš kurio rūsio patalpų būtų 63,33 kv.m. Atsakovui atitektų bendrojo ploto 93,97 kv.m., iš kurių rūsio – 19,65 kv.m. Atlikus palyginimą, matosi, kad ieškovei naudingo gyvenamojo ploto liktų 78,57 kv.m., o atsakovui Z. B. – 74,32 kv.m. Skirtumas būtų tik 4,25 kv.m., o ieškovei nuosavybės teise priklauso tris kartus daugiau nei atsakovui, t.y. ji turi nuosavybės teisę į 3/4 dalį gyvenamojo namo, o atsakovas – tik 1/4 dalį. Tokiu būdu, atsakovas gali pretenduoti tik į 35,48 kv.m., o jis pateikia atidalinimo projektą, kuriuo prašo jam atidalinti 3 kartus didesnę nuosavybės dalį, nei priklauso. Akivaizdu, kad toks atidalinimo projektas pažeidžia ieškovės teises ir yra neproporcingas. Pagal atsakovo pateiktą gyvenamojo namo atidalinimo schemą, ieškovė netenka katilinės, vonios, elektrinio vandens boilerio, kurių įsigijimui ieškovė turėtų skirti lėšų. Taip pat ji turėtų pritaikyti tam net 2 patalpas: t.y. įrengti katilinę ir vonią, atvesti ten vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, įrengti apšildymą, atlikti griovimo ir mūrijimo darbus, o po jų – ir kitų patalpų remontą, nes tokių darbų atlikimas nepadarant žalos kitoms patalpoms yra neįmanomas. Pagal atsakovo pateiktą schemą, ieškovė netenka galimybės iš savo gyvenamųjų patalpų tiesiogiai patekti į rūsį. Tam ji turėtų išeiti į lauką ir į rūsį patekti per garažo vartus, kurie atsidaro tik iš vidaus. Vadinasi, ieškovė turėtų atlikti griovimo darbus, įsirengti laiptus iš namo viduje esančių patalpų, kad galėtų naudotis rūsiu. Schemoje taip pat nurodyta, kad namo perdangos yra gelžbetoninės, tačiau tokia gelžbetoninė perdanga yra tik tarp rūsio ir 1 aukšto. Tarp 1 aukšto ir 2 aukšto nėra gelžbetoninio perdengimo, nes namas buvo statytas naudotis vienai šeimai, todėl garso izoliacijos nėra, esant pirmame, aukšte girdisi žingsniai ir bet koks triukšmas iš antrojo aukšto, t.y. gyvenimo kokybė žymiai pablogėtų. Akivaizdu, kad pagal atsakovo parengtą schemą atidalinimas paprastojo remonto būdu tikrai neįmanomas. Be to, atsakovo pateikta schema neatitinka Statybos Techninio Reglamento STR 1.07.03:2017 Reglamento 118 punkte keliamų reikalavimų, nes keičiant patalpų ar pastatų paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, turi būti atlikti statinio remonto darbai, kuriems atlikti privaloma gauti leidimą, o taip pat išpildyti kitus keliamus reglamente reikalavimus. Atsakovas labai primityviai nurodo, kad po priimto teismo sprendimo, kai bus įregistruoti du atskiri nuosavybės objektai išsispręs vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų klausimai. Akivaizdu, kad taip nebus, nes šalys nebendrauja, todėl ir statybos leidimo gavimas būtų komplikuotas. Taip pat tiek vandentiekio, tiek elektros atskirų įvadų parengimui yra būtina gauti projektavimo sąlygas, todėl neaišku, ar techniškai bus įmanoma atidalinti įvadus vėl nepadarius žalos kito savininko turtui. Taip pat, atsakovas pripažįsta, kad jam nepriklauso jokia žemės sklypo dalis, tačiau pagal parengtą schemą jis planuoja naudotis žemės sklypo dalimi ne tik patekimui į atidalinamą nuosavybės dalį, bet taip pat ir automobilio parkavimui. Akivaizdu, kad atsakovas siekia atidalinimo ne todėl, kad jam būtų reikalinga gyvenamoji patalpa, o tik dėl savotiško keršto ieškovei, t.y. siekdamas jai pabloginti gyvenimo sąlygas. Jis dabar labai mažai lankosi name, nes kaip jau nurodyta, turi kitą gyvenamąjį namą, kuris priešingai nei teigia atsakovas, yra jau pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi. Ieškovė jokio kito gyvenamojo ploto neturi. Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas beveik treji metai nesirūpina jam priklausančia nuosavybės dalimi, jos neprižiūri ir nemoka turto išlaikymo išlaidų. Ieškovė 2021 metais atliko namo balkono remontą, nes per balkono grindis tekėjo vanduo į namo pirmąjį aukštą, kambaryje atsirado pelėsis, išorėje atšoko namo tinkas. Ieškovė savo lėšomis ir jėgomis organizavo balkono dangos pakeitimą naujomis plytelėmis, buvo padaryta hidroizoliacija, pakeisti mediniai balkono turėklai, pakeistas ir nudažytas fasado sienų tinkas. Atsakovas per 2021 metus sumokėjo tik 140 Eur už komunalinius patarnavimus ir nupirko 1 toną briketų, kai tuo tarpu ieškovė sumokėjo 752,18 Eur mokesčių ir nupirko 5 tonas briketų. Toks atsakovo požiūris į bendro turto priežiūrą ir išlaikymą leidžia manyti, kad jis taip elgsis ir po atidalinimo ir visa namo priežiūra vis tiek liks ieškovei. Esant tokiems santykiams, turto atidalijimas natūra nebūtų priimtinas visų asmenų – tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu, tai neatitiktų protingumo principo, nebūtų užtikrinta visų asmenų teisė į visavertį gyvenimą ir emociškai ramią aplinką. Taip pat pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo, nesant jokio konstruktyvaus bendravimo, būtų visapusiškai apsunkintas techninių ir administracinių veiksmų atlikimas, bandant įrengti tiek ieškovei, tiek atsakovui priklausančias patalpas, gaunant bendrasavininko leidimą tam tikriems darbams. Ieškovė sutinka išmokėti atsakovui už jam priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir viralinės – 30075,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, paskaičiuotą pagal teismo ekspertizės aktą Nr. ET22/02GT.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti atsiliepime į priešieškinį nurodytų motyvų pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas ekspertizei apmokėti. Nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp šalių yra padalintas turtas, t. y. žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkio pastatas, viralinė; 1/4 turto dalis (išskyrus žemės sklypą) priklauso atsakovui, o 3/4 dalys – ieškovei. Nuo 2020 metų lapkričio 20 dienos yra sudėtinga šį turtą valdyti, juo naudotis, jį išlaikyti, nes šalys neranda bendro sutarimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso didesnė šio turto dalis, namas yra skirtas gyventi vienai šeimai, tai, kad atsakovas turi kitą turtą - gyvenamąjį namą, ieškovė prašo priteisti jai šį turtą, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją pagal atliktą turto vertės ekspertizę; arba ieškovei priteisti kompensaciją, o turtą – atsakovui, kadangi tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Atsakovas piniginės kompensacijos neginčija, neteikia prieštaravimų, turto vertė yra nustatyta ekspertų. Dėl turto atidalinimo natūra – toks būdas pažeidžia ieškovės teises, nes jai sumažėtų priklausanti nuosavybės dalis, nes pagal parengtą projektą ieškovei atitektų 141,90 kv. m., iš kurio rūsio patalpų – 63,33 kv.m., naudingo ploto – 78,57 kv.m., o atsakovui – bendro ploto – 93,97 kv.m., rūsio ploto – 19,65 kv.m., naudingo ploto – 74,32 kv.m. Neaišku, ar tokie pertvarkymai galėtų būti įgyvendinti (gauti leidimus, gauti prisijungimo sąlygas ir kt.). Ieškovė nėra suinteresuota dėti tokias dideles investicijas, tam, kad atsakovas įgytų nuosavybės dalį į gyvenamąjį namą. Be to, atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą. Atsakovas nereiškia reikalavimo padalinti viralinės ir ūkinio pastato. Ieškovė gyvena ginčo name, o atsakovas dažnai išvyksta į užsienį, be to, atsakovas turi kitą gyvenamąjį namą. Mokesčius už ginčo turtą didžiąja dalimi moka ieškovė (per metus atsakovas sumokėjo 140 Eur, iškovė - 750 Eur). Ieškovė kitos gyvenamosios patalpos neturi. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, įrodo byloje pateiktas kreipimasis į policijos komisariatą dėl smurto. Procesine tvarka nėra priimto sprendimo dėl smurto panaudojimo fakto. Teisena už melagingą policijos iškvietimą pradėta nebuvo. Rekonstrukcijos projektas negali būti įteisintas, nes nėra atitinkamų institucijų išduotų leidimų. Mano, kad pastato angos iškirtimas padarytų pastatui neproporcingą žalą, nes tai būtų atskirų įėjimų įrengimas. Nurodo, kad į bylą nėra pateikta atitinkamų institucijų leidimų, kad tai techniškai galima padaryti, tai yra tik projektas. Atsakovui priklausančio kito gyvenamojo namo baigtumas yra 63 proc., tačiau tos patalpos yra įrengtos ir tinkamos gyventi. Atsakovas nesidomi ginčo namo išlaikymo klausimais. Priešieškinio patenkinimo atveju būtų pažeista ieškovės teisė į saugią emocinę aplinką. Atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, nors juo naudojasi. Ieškovės atstovė pažymėjo, Pagal CK 4.80 straipsnis numato turto atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys bendru sutarimu negali bendrai šį turtą valdyti, juo disponuoti, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Be to, nėra techninės galimybės padalinti turtą nepadarant neproporcingos žalos šiam turtui. Pagal atsakovo pateiktą projektą, toks atidalinimo būdas negali būti tenkinamas, nes inventoriniai duomenys nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, o teismas nėra ta institucija, kuri įteisina kadastrinius matavimus, o sprendžia ginčą pagal faktiškai esamus dokumentus. Esama padėtis neatitinka faktiškai įregistruotų duomenų VĮ Registrų centre. Be to, projektas parengtas taip, jog žymiai sumažėja ieškovei priklausančios dalies naudingumo prasme. Taigi toks padalinimas pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principą. Nėra techninės galimybės turtą padalinti, nėra gauta atitinkamų institucijų leidimų. Siekiant padalinti namą į atskirus du nekilnojamojo turto objektus, jie neturi turėti jokių bendrų konstrukcijų, taigi vandentiekį, kanalizaciją, šildymo sistemą atidalinti reikėtų pagal parengtą projektą. Atsakovas nesupranta nuosavybės įgyvendinimo mechanizmo, jokio kontakto šalys nepalaiko. Atidalinus namą, atsakovas darydamas pertvarkymus, turės gauti ieškovės sutikimą. Atsakovui priklauso 162 kv.m. gyvenamasis namas, atskirame 15 a. žemės sklype, ir atsakovui gavus piniginę kompensaciją, atsakovas įgytų galimybę įsirengti patalpas. Atsakovas ginčo namu naudojasi nedaug, dažnai būna užsienyje, o ieškovei ginčo gyvenamasis namas yra jos gyvenamoji vieta. Ieškovės reikalavimas yra racionalus. Ieškovė taip pat sutinka ir tai, kad jai būtų sumokėta piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija turėtų būti priteisiama pagal ekspertizės akte nustatyto viso turto rinkos vertę 30 0075 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas Z. B. priešieškinį palaiko, prašo jį patenkinti priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu; su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo namas yra įgytas už jo lėšas. Nesutinka su ieškiniu, nes teigia, kad neturi kur gyventi. Namą turi (160 kv.m.), bet jame dar gyventi negali, nes jis nėra įrengtas, komunikacijų įrengimas kainuotų labai brangiai. Gavęs piniginę kompensaciją, nežino, ar išeitų įsirengti namą. Santykiai su ieškove yra konfliktiški, buvo kviesta policija keturis kartus. Nori gyventi ginčo name, kadangi ieškovės siūlomas kompensacijos dydis jo netenkina. Jis nesutinka mokėti ieškovei kompensaciją, nes reikalaujama suma yra per didelė. Nuo teismo sprendimo dėl turto padalinimo įsiteisėjimo, atsakovas mokėjo mokesčius už ginčo turtą, tačiau neturi įrodymų. Pagal pateiktą projektą pagal priešieškinį, šildymų, vandentiekio nuotekų sistemų pertvarkymas kainuotų nedaug, paskaičiavimų neturi; šie darbai būtų atlikti labai paprastai, gali šiuos darbus atlikti pats, savo sąskaita, nes turi statybų įmonę. Neprašo atidalinti kitų pastatų - viralinės, garažo ūkinio pastato, nes jam šie pastatai nereikalingi. Sutinka, kad kiti pastatai atitektų ieškovei. Pagal pateiktą atidalinimo projektą su ieškove reiktų naudotis ta pačia laiptine. Priešieškinio patenkinimo atveju, su ieškove išvengtų bendravimo. Transporto priemones statytų jam priklausančiame žemės sklype, kurį turi nuosavybės teise šalia ginčo turto. Priešieškinio patenkinimo atveju, atsakovas neturėtų galimybės naudotis pastatu, kadangi neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą. Atlikto rekonstrukcijos projekto negali įteisinti, nes ieškovė nesutinka.

Atsakovo Z. B. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu priešieškinį palaiko, prašo jį patenkinti priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu; su ieškiniu sutinka iš dalies, o būtent su kompensacijos sumokėjimu už ūkinius pastatus (garažas, viralinė ir ūkinis pastatas), su likusia ieškinio dalimi nesutinka. Jeigu bus patenkintas priešieškinis, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, būtų galima kelti klausimą dėl servituto nustatymo. Atidalinimo projektas patvirtina, kad atidalinimas natūra yra galimas. Teismo sprendimas yra pakankamas naujo nekilnojamojo daikto suformavimui. Techniškai padalinti nekilnojamąjį daiktą yra įmanoma, jam nedarant jokios žalos, t. y. padaryti angą, tai yra priskiriamas paprastajam remontui. Atsakovas yra pasiryžęs pats atlikti darbus savo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 126,13 kv.m. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei L. K. pagal 1996 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3-5405, o kita 1/4 dalis nurodytų nekilnojamųjų daiktų - nuosavybės teise priklauso atsakovui Z. B. pagal 2020 m. liepos 31 d. Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kuriame yra aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso L. K. pagal 1996 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10366.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui Z. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, pagal kuriuos šie nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo data yra 1996 m. gegužės 14 d.

Byloje pateikta matininko G. J. nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, iš kurios nustatyta, kad gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai – 1986, 2021 metais atlikus rekonstrukciją, šio namo plotas padidėjo iš 126,13 kv.m. į 235,87 kv.m.; 2021 m. gruodžio 11 d. nustatyti nauji gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Civilinės bylos duomenimis, 2021 m. gruodžio 11 d. nustatyti aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (2021 m. gruodžio 11 d. matininko G. J. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės L. K. prašymą skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir paskyrė ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimą: ,,kokia būtų, parduodant 1/4 dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, atsižvelgiant į tai, kad šiai daliai nepriklauso jokia žemės sklypo prie pastatų dalis?“.

Byloje pateiktas 2022 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. T. teismo ekspertizės aktas Nr. ET22/02 GT, kuriame nurodyta, kad 1/4 dalies nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 29 d. yra 30 100 Eur (trisdešimt tūkstančių vienas šimtas eurų).

Atsakovas pateikė 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,A.” architektės L. M. parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), schemą. Pagal šią schemą iš ginčo gyvenamojo namo atsakovui būtų suformuotas turtinis vienetas Nr. 1 (93,97 kv.m. bendrojo ploto gyvenamojo namo patalpų dalis, iš kurių naudingasis plotas – 74,32 kv.m.); ieškovei - turtinis vienetas Nr. 2 (141,90 kv.m. bendrojo ploto gyvenamojo namo patalpų dalis, iš kurių naudingasis plotas – 78,57 kv.m.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė L. K. 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nurodydama, kad: ,,2019 m. gruodžio 26 d. buvo įsilaužta į mano asmeninį planšetinį kompiuterį, kurio duomenys buvo apsaugoti Pin kodu. Tai padarė buvęs mano sugyventinis Z. B. <...> įsilaužimo metu jis persipaveikslavo mano asmeninės nuotraukas ir kitą informaciją, kurią socialiniame tinklapyje išsiuntė jam nepažįstamiems asmenims <...>. Z. B. du kartus buvo palikęs atsuktas gamtines dujas, buvo paėmęs mano automobilio atsarginius raktus, dingo mano nedidelė pinigų suma. Namuose provokuoja konfliktus, gąsdina, kad ,,gyvenimą padarys nepakenčiamu“ ir kad visais įmanomais būdais sunaikins mane kaip asmenybę. Dėl įvykusių konfliktų namuose, 2 kartus buvo kviesti policijos pareigūnai <..>“.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. C. 2020 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. K. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2019 m. buvęs sugyventinis Z. B. įsilaužė į jos asmeninį kompiuterį, peržiūrėjo kompiuteryje esančias asmenines nuotraukas, galima ir kitus dokumentus bei galimai pasidarė tam tikrų dokumentų kopijas.

Į bylą pateiktame 2020 m. kovo 16 d. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą apžiūros lape nurodyta, kad pacientė L. K. apžiūrėta 2020 m. kovo 17 d., traumos data – 2020 m. kovo 16 d., trauma įvyko: buityje, tyčia; traumos mechanizmas: buka jėga; traumos aplinkybės: įspyrė į gaktikaulį; nusiskundimai: skausmai pilvo apačioje, kairio gaktikaulio projekcijoje, judesiai skausmingi.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato; Klaipėdos rajono policijos komisariato; Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 17 d. užduoties atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK gautas VS tyrėjo T. D. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2020 m. kovo 16 d. apie 21:10 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis Z. B., gim. (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo sugyventinę L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tai yra iš kojos, vieną kartą spyrė į gaktikaulio sritį, taip sugyventinei sukėlęs fizinį skausmą.

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos – faktūros serija DR Nr. 1049 ir 2021 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvito serija DP Nr. 1049 nustatyta, kad L. K. už medienos pjuvenų briketus sumokėjo 847,58 Eur.

Iš 2021 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos – faktūros serija SS Nr. 33322722207 ir 2021 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 00109732 nustatyta, kad L. K. už statybines medžiagas sumokėjo 95,10 Eur.

Iš 2021 m. birželio 3 d. PVM sąskaitos – faktūros serija SS Nr. 33339013328 ir 2021 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 00137074 nustatyta, kad L. K. už statybines medžiagas sumokėjo 41,43 Eur.

Luminor bank AS banko išrašai (2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. vasario 2 d.) patvirtina, kad Z. B. už komunalines paslaugas sumokėjo 220,00 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui kompensaciją pinigais (pagal teismo eksperto nustatytą vertę) iš ieškovės už jo dalį bendrame turte, arba atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo turtą, o ieškovei priteisti iš atsakovo 94 500 Eur už jai priklausančią nuosavybės dalį turte. Toks pasiūlymas, jos manymu, yra racionalus, galintis užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi ginčo gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai šeimai; techniškai yra neįmanoma atidalinti atsakovui priklausančią l/4 dalį, nepadarant žalos turtui; taip pat, atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio yra ginčo statiniai; be to, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl abiem bendraturčiams naudotis bendrąja daline nuosavybe, ją valdyti ir prižiūrėti bendru sutarimu neįmanoma, o atsakovas nuosavybės teise turi kitą gyvenamąjį namą, kuriame gali gyventi; taipogi atsakovas nesirūpina, neišlaiko jam priklausančios ginčo turto dalies, dažnai yra išvykęs į užsienį.

Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą, naujai suformuojant ir priteisiant 2 (du) atskirus nekilnojamojo turto vienetus abejiems bendraturčiams pagal jo į bylą pateiktą schemą bei priteisiant ieškovei iš atsakovo 9485,00 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas sutinka, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, tačiau nurodo, kad atidalinus ginčo gyvenamąjį namą į atskirus turto vienetus, tokiu būdu būtų išvengta bendravimo su ieškove, todėl ginčai nekiltų; teigia, kad ieškovės siūloma kompensacija yra per maža, kad jis galėtų įsigyti kitą būstą ar įsirengti jau turimą gyvenamąjį namą, o sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atitenkantį turtą, nesutinka, teigdamas, jog kompensacija yra per didelė. Atsakovo nuomone, geriausias ginčo gyvenamojo namo atidalijimo būdas yra pagal jo siūlomą gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus turtinius vienetus schemą, kadangi atsakovas siekia išlaikyti nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą ir galimybę jame gyventi.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo bendrosios dalinės nuosavybės santykių kylančių ginčų sprendimo praktika, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

Analizuojant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taikymo būdą būtina pažymėti, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši teismų praktikos nuostata reiškia, kad turi būti įvertinta abiejų nesutarančių šalių pozicija dėl atidalijimo būdo. Atidalijant daiktą iš bendrosios nuosavybės negali būti ginami tik vieno bendrasavininko interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių. Tuo labiau, kad Lietuvos teismų praktikos tendencijos galimybę atidalyti iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją pripažįsta kaip išimtinę galimybę, kai yra išnaudojamos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis ir nėra įmanoma be neproporcingos žalos objekto paskirčiai jo atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimų.

Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį - ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Atsakovas Z. B. pateikė MB ,,A.” architektės L. M. parengtą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo į du atskirus turtinius vienetus schemą. Pagal šią schemą, atidalijus 235,87 kv.m., bendro ploto gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui atitektų gyvenamajame name suformuotas turtinis vienetas Nr. 1, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), kurio bendras plotas – 93,97 kv.m., rūsio plotas – 19,65 kv.m., naudingasis plotas – 74,32 kv.m., o ieškovei - gyvenamajame name suformuotas turtinis vienetas Nr. 2, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), kurio bendras plotas – 141,90 kv.m., rūsio plotas – 63,33 kv.m., naudingasis plotas – 78,57 kv.m.

Pažymėtina, kad atsakovas byloje reiškia reikalavimą atidalinti ginčo gyvenamąjį namą pagal jo į bylą pateiktą 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,A.” architektės L. M. schemą, kuri yra parengta vadovaujantis 2021 m. gruodžio 11 d. nustatytais gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis. Pagal 2021 m. gruodžio 11 d. nustatytus gyvenamojo namo kadastro duomenis, bendras gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs iš 126,13 kv.m. į 235,87 kv.m. (Nekilnojamojo turto kadastre 1996 m. gegužės 14 d. įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenys). Svarbu pažymėti, kad, kaip jau byloje minėta, 2021 m. gruodžio 11 d. nustatyti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenys (2021 m. gruodžio 11 d. matininko G. J. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra įregistruoti.

Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija , bylos Nr. 3K-3-318/2006; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt. , bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra numatytas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas, jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam taikomi ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

Konkrečiu atveju, atsakovas, reikšdamas priešieškinį, tokiu būdu siekia teismo sprendimu įteisinti dviejų atskirų nekilnojamųjų turto objektų suformavimą be procedūrų, kurios tokiais atvejais kaip privalomos numatytos teisės aktuose. Tai sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, kad toks atidalijimo natūra pasiūlymas yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms ir aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.

Be to, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 11 d. MB ,,A.” architektės L. M. schemos, pagal kurią atsakovas reiškia reikalavimą padalinti ginčo gyvenamąjį namą, ieškovei atitektų 141,90 kv. m. bendrojo gyvenamojo namo ploto, iš kurio naudingojo ploto – 78,57 kv.m., o atsakovui 93,97 kv.m. bendrojo gyvenamojo ploto, iš kurio naudingojo ploto – 74,32 kv.m. Taigi ieškovei atitektų tik 4,25 kv.m., daugiau naudingojo ploto nei atsakovui, nors, kaip byloje nustatyta, ieškovės nuosavybės teisės dalis ginčo gyvenamajame name sudaro 3/4, o atsakovo – 1/4, todėl laikytina, kad atsakovo pateiktas projektas yra parengtas taip, jog ieškovei žymiai sumažėja jai tenkančio naudingojo gyvenamojo ploto dalis (pagal jos dalį bendrojoje nuosavybėje). Taip pat, negalima nepaminėti ir to, kad žemės sklypas, kuriame yra aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso tik L. K.. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktas projektas, pagal kurį jis prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, pažeistų ir kitos gyvenamojo namo bendraturtės, t. y. ieškovės, interesus.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateiktoje schemoje nėra išspręsta inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Atsakovas teismo posėdžio metu nuosekliai negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai bus sprendžiami šie klausimai. Be to, iš atsakovo pateiktos schemos matyti, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpoje 1-4 (22,17 kv.m.) bus iškertama anga ir įrengiamos durys, o gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpose 1-3 (12,16 kv.m.) ir 1-5 (16,76 kv.m.), bus užmūrijamos angos, o tokių darbų atlikimas nepadarant žalos kitoms gyvenamojo namo patalpoms yra neįmanomas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiai yra buvę sugyventiniai, o jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, o tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad policija pas juos į namus važiavo ne kartą. Tai, kad šalių ginčai yra sprendžiami pasitelkiant teisėsaugos institucijų pagalbą, teikiant skundus ir pareiškimus, inicijuojant ikiteisminius tyrimus, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Taigi bendraturčiams gyventi viename gyvenamajame name nebūtų racionalu.

Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į įtemptus šalių santykius, bei siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, darytina išvada, kad vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

Teismas, vertindamas, kuriam iš bendraturčių priteisti ginčo turtą, o kuriam – piniginę kompensaciją, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes: tai, kad atsakovas ginčo gyvenamajame name gyvena labai retai, kadangi jis yra dažnai išvyksta į užsienį; be to, atsakovas nuosavybės teise turi kitą būstą – gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena ginčo gyvenamajame name, tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas. Be to, svarbu pažymėti, kad ginčo gyvenamasis namas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl atsakovui priteisus ginčo gyvenamąjį namą, iškiltų servituto nustatymo poreikis, tačiau tarp šalių nesant jokio konstruktyvaus bendravimo, būtų užprogramuoti ginčai tarp bendraturčių ir ateityje. Taigi teismas pripažįsta pakankamu pagrindu taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ginčo turtą ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Ieškovė savo reikalavimą dėl atidalijamo turto vertės grindė 2022 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. T. teismo ekspertizės aktu Nr. ET22/02 GT, kuriame nurodyta, kad 1/4 dalies nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 29 d. yra 30 100 Eur. Teismo eksperto rinkos vertės ekspertizės aktas yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį (CPK 197 straipsnis).

Todėl teismas pasitiki ir vadovaujasi teismo eksperto pateiktu rinkos vertės ekspertizės aktu. Ekspertizės aktas yra teismo pateikto objekto tyrimo atspindys, kurį atliko ekspertas, remdamasis specialiosiomis žiniomis ir moksliniu pagrindu tam, kad išaiškintų duomenis, turinčius reikšmės siekiant teisingai išspręsti bylą. Ekspertizė atliekama pagal tam tikrą procesinę tvarką ir procesiniuose įstatymuose nustatytas taisykles, todėl šiuo atveju ja vadovaujamasi, norint nustatyti ginčo turto rinkos vertės kainą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams L. K. ir Z. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant 30 100 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų šalių argumentų.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

Ieškovės ieškinį patenkinus, o atsakovo priešieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2674,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 574,00 Eur žyminis mokestis, 1500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 600,00 Eur ekspertizės išlaidos. Visos šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, o išlaidų advokato teisminei pagalbai apmokėti dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 2674,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nuosavybės teise valdomus: 1/4 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 100 Eur (trisdešimt tūkstančių vieną šimtą eurų ir 00 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei L. K. tenkančią atsakovo Z. B. turto dalį.

Priteisti iš atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 674,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą nuorašą išsiųsti Valstybei įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius