- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- e2-2697-465/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Trečiasis asmuo
- A. S., A. B., E. E. M., I. R. B. K., T. L., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. G., V. A., uždarajai akcinei bendrovei „Mooz“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. G., V. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Mooz“ dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. B., E. E. M., A. S., I. R. B. K., T. L., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – VMSA) 2012-02-28 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0274, įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. (toliau – Atsakovai) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti buto, esančio K. Kalinausko g. 11-11, Vilniuje, dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti Atsakovus savo ir VMSA lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas ginčo buto dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis; jei Atsakovai neįvykdys ir šio reikalavimo, įpareigoti juos mokėti po 30,00 Eur dydžio baudą Ieškovei už kiekvieną neįvykdymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-28 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. 12-0274, panaikinimo ir šioje dalyje ieškinį patenkino. Tačiau ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti K. Kalinausko g. 11, Vilniuje buto Nr. 11 dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams. Per nustatytą terminą neatlikus tokių veiksmų, įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis, taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis; jei atsakovai šio nurodymo per nustatytą terminą neįvykdys, įpareigoti juos mokėti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Byloje 2020 m. sausio 21 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) per nustatytą terminą neatlikus 1 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius savo, UAB ,,Mooz“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis.
Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1388-934/2019 pripažino, kad Inspekcijos nurodyti pažeidimai yra įrodyti, esminiai ir negalima jų laikyti tik formaliais, todėl buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-28 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 12-0274. Dėl to ginčo byloje nebėra, tačiau, kadangi byloje nebuvo nagrinėtos aplinkybės dėl neteisėto pritarimo padarinių šalinimo ir nebuvo atskleista bylos esmė dėl to, kam kiltų atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, Inspekcija papildė ieškinio motyvus, nurodydama, kokie subjektai ir dėl kokių motyvų turėtų šalinti neteisėtos statybos padarinius. Ieškovė daro išvadą, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka projektuotojui, parengusiam statinio projektą, institucijai, išdavusiai tokį dokumentą, bei statytojui, kuris kreipėsi dėl tokio neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybą pagal jį.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, ginčo atveju taikytina Satybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią teismas savo sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai sutvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį: šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nusrodytus reikalavimus. Todėl statytojui neįteisinus pagal ginčo Statybos leidimą pradėtų atlikti / atliktų statybos darbų, statytojas turėtų būti įpareigotas išardyti pertvarkytas ginčo statinio dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį leidimą, nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalis 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad statybos darbai ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu pradėti tik atsakovų N. G. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame bute K. Kalinausko g. 11-11, Vilniuje, įrengiant duris vietoj lango, todėl reikalavimai dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo nukreipiami jų atžvilgiu. Be to, ieškovės teigimu, kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka ne tik statytojams, kurie kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybą pagal jį, bet ir institucijoms, išdavusioms tokį dokumentą bei projektuotojui, parengusiam teisės aktų neatitinkantį dokumentą. Nurodo, jod šioje byloje negalima atskirti atsakovų atsakomybės, visi atsakovai dalyvavo procese, susijusiame su statybą leidžainčio dokumneto išdavimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019-11-12 nutartimi yra panaikintas, todėl atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Statytojo užsakymu projektuotojas parengė statinio projektą, statytojas teikė dokumentus, kuriuos jį įpareigoja pateikti teisės aktų nuostatos siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris teisės aktų tvarka turi pareigą patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams. Inspekcija laikosi pozicijos, kad visus atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų pasekmių atžvilgiu, todėl taikytina solidari atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės argumentus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės laikyti nepagrįstais ir reikalavimą šalinti neteisėtos statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis, atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad net ir Vilniaus apygardos teismo 2019-11-12 nutartimi patenkinus tokį ieškovės reikalavimą ir statybą leidžiantį dokumentą panaikinus, nėra jokio pagrindo laikyti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kalta dėl neteisėtos statybos ir reikalavimas įpareigoti šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis turėtų būti atmestinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad jeigu teismas panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, Statybos įstatymas nenumato galimybės šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai, todėl siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 3 dalimi, kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2003; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). Neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Ieškovei neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga negali būti konstatuojama. Atsakovės tvirtinimu, ieškovas privalo pirmiausia įrodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus Administracija atliko, bei kaip šie konkretūs neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, o vien nurodymas, esą nesielgta pakankamai rūpestingai, negali būti laikomas pakankamu Administracijos kaltei konstatuoti. Be to, atkreipė dėmesį, jog net ir teismui panaikinus išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, toks statybos leidimo panaikinimas per se nereiškia nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, projekto vadovas privalo užtikrinti, kad statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, o paaiškėjus, kad statyba pagal projektą yra neteisėta, prisiimti atsakomybę už tokios statybos padarinių šalinimą. Tuo tarpu laikyti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakinga už projekto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, dėl ko statybos padariniai šalintini, teisinio pagrindo nėra.
Atsakovai N. G. ir V. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame bute K. Kalinausko g. 11-11, Vilniuje (unikalus Nr. 1094-0136-8010:0007) neketina įrengti jokio balkono, ir todėl pageidautų, jog jiems būtų leista reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą padidintam langui įrengti; atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, jog atsakovai yra garbaus amžiaus, neturi statybos ar architektūrinio išsilavinimo, yra itin mažas senatvės pensijas gaunantys Lietuvos Respublikos piliečiai, prašo teismo įpareigoti ieškovę aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokios sudėties ir pagal kokius statybos įstatymus ir poįstatyminius aktus parengtus dokumentus jie turi parengti ir kokiai institucijai juos turi pateikti siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir kiek konkrečiai laiko užtrunka tokio dokumento išdavimo/atsisakymo išduoti procedūra; prašo teismo atmesti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis, kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neįrodytą, ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; prašo teismo sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nustatyti, kieno lėšomis turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kas tai per dokumentas, kokia institucija ir per kiek laiko turi jį išduoti/atsisakyti išduoti.
Prieš parengiamąjį posėdį gautas atsakovų N. G. ir V. A. atstovės prašymas nagrinėti bylą šiems atsakovams ir jų atstovei nedalyvaujant.
Atsakovė UAB „Mooz“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. S. nurodė, jog byla buvo iškelta galimai dėl to, kad namo gyventojai prieštaravo naujai vykdomoms statyboms jų namo kieme, ieškinys iš pradžių buvo pareikštas jam. Paaiškino, jog jokių statybos darbų savo bute nevykdė. Ieškinį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2019-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-934/2019 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-28 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0274 pripažino negaliojančiu. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, - statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Statybos įstatymo 33 straipsio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti statytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos ir teisės aktų reikalavimams. Teismas, spręsdamas, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 33 straispnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad statybos darbai ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu pradėti tik atsakovų N. G. ir V. A. bute, esančiame K.Kalinausko g. 11-11, Vilniuje įrengiant duris vietoj lango. Statytojo užsakymu projektuotojas parengė statinio projektą, statytojas teikė dokumentus, kuriuos jį įpareigoja pateikti teisės aktų nuostatos siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju atsakovai N. G. ir V. A. turėjo pateikti tinkamus dokumentus, siekdami gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Būtent N. G. ir V. A., siekdami gauti pritarimą vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punktu, turėjo pateikti visus reikiamus dokumentus. Teismas vertina,kad statytojas, tiek besikreipdamas dėl pritarimo išdavimo, tiek vykdydamas statybos darbus privalėjo domėtis teisės aktų reikalavimais, kurie reguliuoja minėtus teisinius santykius, tačiau šiuos veiksmus statytojai atliko nerūpestingai, neapdairiai.
Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, o nagrinėjamu atveju duomenų, paneigiančių galimybę šiuo konkrečiu atveju taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, nėra, teismas sprendžia, jog atsakovų N. G. ir V. A. atžvilgiu galėtų būti taikomas numatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, negriaunant statinio, o leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo vertinimu, toks savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Remiantis išdėstytu atsakovams N. G. ir V. A. nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įsiteisėjimo dienos, tinkamai įgyvendinti teismo sprendimą, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, ieškovė prašo per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovus N. G. ir V. A. per 6 mėnesius savo, UAB „Mooz“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre bei kadastre užfiksuotus duomenis.
Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte expressis verbis įtvirtinta, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai taikant kraštutinę priemonę šalinami kaltų asmenų lėšomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (pvz., minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas). Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018, 45 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl kaltų asmenų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme nustatymo, būtina vadovautis ir Europos Žmogaus T. T. (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr., pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Trgo prieš Kroatiją; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją).
Nustatant kaltus asmenis dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą ginčijamą statybos leidimą, kurių lėšomis turėtų būti griaunama pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, atsižvelgtina į tai, kad reikalavimai vykdomiems statybos darbams įtvirtinti Statybos įstatyme, t. y. aukščiausios juridinės galios teisės akte. Įstatymai valstybėje skelbiami, jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų nevykdymo, be to, įstatymui visi asmenys lygūs (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, CK 1.6 straipsnis), todėl atitinkamą Statybos įstatymo reglamentavimą privalo žinoti tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybos leidimus ar pritariantys jų išdavimui, tiek asmenys, kurie projektuoja statinį ir tie, kurie vykdo statybą tokio leidimo pagrindu.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti savo priimtų administracinių aktų teisėtumą tariamas neatlikimas negali būti laikomas kaltės dėl neteisėtos statybos atsiradimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 išaiškino, kad „byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo”. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalimi, kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014). Neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Patikslintame ieškinyje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę grindžia nurodant, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, o vykdydama šią funkciją savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), o vykdydama šią funkciją, savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl darytina išvada, kad tarp neteisėtai išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, nes leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, individualus administracinis aktas (šiuo atveju statybos leidimas yra individualus administracinis aktas) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas tinkamomis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atitikti faktines aplinkybes, tačiau šiuo atveju rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimas buvo nepagrįstas ir pažeidė imperatyvias teisės normas. Tai reiškia, kad tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybą leidžiantį dokumentą, tiek kiti asmenys, vykdantys statybos darbus išduoto leidimo pagrindu, negali nepaisyti įstatyminių reikalavimų statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Niekas negali turėti jokio teisėto lūkesčio, kad jam gali būti leista vykdyti statybos darbus nesilaikant minėtų ribojimų, o kartu ir teisinio pagrindo gauti statybą leidžiantį dokumentą neleidžiamai statybai vykdyti, juo labiau tokią neteisėtą statybą vykdyti. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis bendraisiais teisės bei viešojo administravimo principais. Šiame kontekste paminėtinas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad administraciniai aktai visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukštesnės galios norminių aktų. Jeigu atitinkamas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo ar sprendimą pritarti statinio projektui, nepaiso minėtų ribojimų, tai reiškia, kad jis nevykdo pareigos išsamiai patikrinti visus dokumentus ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-02-28 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0274, prieštaraujantį statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Pritarimas suteikė teisę atlikti neypatingo gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai), unikalus Nr. 1094-0136-8010, adresu K.Kalinausko g. 11, Vilniuje kapitalinio remonto darbus pagal projektuotojo UAB ,,Mooz“ parengtą statinio projektą ,,Naujų balkonų įrengimas K.Kalinausko g. 11 Vilniaus m.“, parengtą 2012 m. Nustačius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti rašytinio pritarimo statinio projektui, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti nepriimtas ir atitinkamai toliau nenagrinėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl statybos padariniai turėtų būti šalinami jos lėšomis.
Be to, bylos medžiaga patvirtinta, jog projektuotojas UAB „Mooz“ 2012 metais parengė projektą, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos statinio projektuotojo pareigos, t. y. statinio projektuotojas privalo: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais (STR 1.04.04:2017 7.1 papunktis). Vadovaujantis galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 punktu, statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Projektavimo įmonė kaip verslininkas, veikiantis nekilnojamojo turto ir statybos srityje, bei pats projektuotojas kaip šioje srityje veikiantis ir specialiųjų žinių turintis asmuo, prieš teikdami prašymą išduoti statybos leidimą, privalėjo įsitikinti, kad visi dokumentai/sprendiniai yra teisėti ir galiojantys.
Žemesnės instancijos teismas
Projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Darytina išvada, kad tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir projektuotojo veiksmų yra priežastinis ryšys, nes projektuotojas prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitiko imperatyvias įstatymų nuostatas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, projektuotojas laikytinas atsakingu asmeniu už neteisėtai išduotą statybos leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai.
Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su <...> kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, t. y. tiek statytojas, tiek projektuotojas, suprojektavęs pastato dalis pagal statytojo pageidavimą, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama rašytinį pritarimą statinio projektui, nors projektas ir neatitiko pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų, dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – leidimo išdavimas, todėl atsakovams N. G., V. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir projektuotojui kyla solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 1.6 straipsnis).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais įrodymais, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas ieškovo reikalavimą dėl solidarios atsakomybės taikymo visų atsakovų atžvilgiu, jų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje, buto Nr. 11, dalis, taip kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis, jeigu statytojai per teismo nustatytą laikotarpį neatliks reikalingų veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, laikytinas pagrįstu bei tenkintinas pilna apimtimi.
Kiti šalių pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus pilna apimtimi, 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos atsakovo ir trečiųjų asmenų atsakovų pusėje už atsiliepimų rengimą, iš ieškovo nepriteistinos (e. bylos 2t., b. l. 198,199). Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (12,40 Eur) priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Įpareigoti atsakovus N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje buto Nr. 11, dalis, jeigu pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų perplanavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Per nustatytą terminą neatlikus šių veiksmų, įpareigoti atsakovus N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius savo, UAB „Mooz“, į.k. 300656826) ir Vilniaus miesto savivaldybės administrracijos, kodas 118710061, lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato K. Kalinausko g. 11, Vilniuje buto Nr. 11, dalis, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovų N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, ir UAB „Mooz“, į. k. 300656826, lygiomis dalimis 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 12,40 Eur (dvylika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesiių dokumnetų įteikimu, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.