Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 685 - 252 - 2012

Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01564-2011-0

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-765/2012 pagal pareiškėjų L. G. ir V. N. pareiškimus suinteresuotam asmeniui Pasvalio rajono 1-ojo biuro notarei L. J. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad įstatymo nustatytu laiku po motinos R. J. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti, priėmė vaikai – V. N. ir L. G.. Pažymėjo, jog ginčo dėl to byloje nėra. Teismo nuomone, pateikta pakankamai įrodymų, jog pareiškėja L. G. faktiškai priėmė B. N. palikimą po jo mirties, turtą pradėdama valdyti, rūpintis juo kaip savu. Atsižvelgdamas į tai, kad R. J. N. po vyro mirties liko gyventi sodyboje, kiek leido sveikata, rūpinosi turtu, prižiūrėjo sodybą, sprendė, jog ir R. J. N. po vyro mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo priežąsčių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo V. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dalyje, kurioje nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. N. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, L. G. ir R. J. N., netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.8, 5.50 str. 3 d.).

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Tačiau pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Pavyzdžiui, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; kt.). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad B. N. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20), R. J. N. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19). B. N. vardu yra registruoti 4 žemės sklypai, R. J. N. vardu registruoti 2 žemės sklypai (t. 1, b. l. 30-39). 2005-02-25 pareiškimu dėl palikimo priėmimo po B. N. mirties į notarą kreipėsi V. N., kuris palikimo priėmimo fakto nėra įregistravęs (t. 1, b. l. 95). Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, jog po B. N. mirties (duomenys neskelbtini), 2005-02-25 palikimą priėmė jo sūnus V. N.. Po R. J. N. mirties palikimo notaro biure niekas nepriėmė (t. 1, b. l. 13-14). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog po B. N. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdamos turtą valdyti, įstatymo nustatytu laiku priėmė L. G. (duktė) ir R. J. N. (žmona), vadovavosi minėtais rašytiniais įrodymais, šalių, liudytojų V. G., D. K., Z. S., E. P. ir G. Š. paaiškinimais. Tačiau, kolegijos teismo vertinimu, šių liudytojų paaiškinimai iš esmės patvirtina tik tai, kad po B. N. mirties sodyboje liko gyventi jo žmona R. J. N., kad dukra L. G. padėdavo savo motinai. Pareiškėja L. G. nurodo, kad po tėvuko mirties ji su vyru organizavo traktoriaus išardymą dalimis ir jo perdavimą kaip metalo laužą, kaip tėvuko palikimą pasiėmė patefoną ir panašiai, tačiau ir pripažino, kad į sodybą pas motiną dažnai atvažiuodavo ir brolis V. N.. Tokiu būdu, kolegija kritiškai vertina apelianto teiginį, kad teismas nepasisakė kokiais įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą.

Minėta, kad savaime aplinkybė, jog įpėdinis paima ar naudojasi kai kuriais palikėjo daiktais nereiškia, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tokiu atveju turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Kolegijos vertinimu, byloje aukščiau minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina svarbios aplinkybės, kad pareiškėja po tėvo mirties pradėjo jo turtą valdyti kaip savo. Byloje nepaneigtas apelianto teiginys, kad jo leidimu traktorius buvo išardytas ir parduotas į metalo laužą. Liudytojas V. G. parodė, kad jis klausė apelianto ir uošvienės ką daryti su nusidėvėjusiu traktoriumi ir gavo jų pritarimą jį išardyt, kad pareiškėja į tokius dalykus nesikišo. ( t.2, b.l. 47 ). Taip pat nepaneigta apelianto teiginys, kad jis leido dirbti žemės sklypą pareiškėjos vyrui. Pats pareiškėjos vyras apklaustas liudytoju patvirtino, kad jis dirbo žemės sklypą gavo už jį išmokas, nes deklaravo, kadangi tuo metu buvo įregistravęs ūkį kaip ūkininkas. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino įrodymų visumą ir nustatė, kad pareiškėja po tėvo mirties faktiškai pradėjo jo turtą valdyti ir taip yra priėmusi palikimą.

Nagrinėjamu atveju būtent nustatyta, kad tik pareiškėjas V. N. 2005-02-25 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po B. N. mirties, išduotas Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas. V. N. savo prievolę įvykdė – išreiškė valią neprieštaraujant nei motinai, nei seseriai. Ta aplinkybė, kad iki šiol į B. N. palikimą paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dar neišduotas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 str. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Akivaizdu, kad pareiškėja savo teisių atsiradusių paveldėjimo pagrindu neįgyvendino, todėl kilęs ginčas nėra tarp bendraturčių ir jos atžvilgiu netaikytinos CK 4.47 str. 2 p. nuostatos. Pareiškėja, kuri pretenduoja į tėvo palikimą, nėra iškėlusi ginčo teisme, kad apeliantas neteisėtai ar nepagrįstai yra priėmęs palikimą po tėvo mirties. Todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad pareiškėja yra praleidusi terminą ginčyti palikimo priėmimą po tėvo mirties.

Teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties jo palikimą priėmė jos motina faktiškai pradėdama turtą valdyti, pažeidė įstatymų nuostatas. Pažymėtina, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Kadangi teisė į juridinio fakto nustatymą, susijusį su palikimo priėmimo faktu ir daiktinėmis teisėmis, yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su šiuo atveju mirusios R. J. N. asmeniu, ši teisė tiesiogiai pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.). Todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti nustatyti juridinį faktą mirusios motinos vardu.

Apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Paduodant apeliacinį skundą apeliantas yra sumokėjęs 143 Lt. žyminio mokesčio. Mokesčio sumokėjimą patvirtina pridėtas mokėjimo kvitas. Kitų įrodymų apie turėtas išlaidas apeliantas nepateikė, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos tik išlaidos susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą jį išdėstant taip:

Pareiškėjos L. G. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti iš dalies, pareiškėjo V. N. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. N. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, L. G. ir R. J. N. ir toje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo V. N., asmens (duomenys neskelbtini) 25 (dvidešimt penkis) litus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 (dvidešimt penkis) litus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.