- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1682-614/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., R. N.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-8577-371/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo. Suinteresuoti asmenys byloje A. T., R. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką N. T., gim. (neskelbiama), iš jo tėvo A. T., gyvenančio (neskelbiama).
2. Prašyme nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. skyriuje buvo gautas R. N. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad jos anūkas N. T., (neskelbiama), po motinos L. N., mirusios (neskelbiama), mirties apsigyveno pas ją. Nepilnametis vaikas nenori gyventi pas savo tėvą A. T., kadangi pastarasis girtauja, neprižiūri jo ir neišlaiko. Skyriaus specialistams 2019 m. liepos 26 d. nuvykus į tėvo A. T. gyvenamąją vietą, esančią (neskelbiama), vaiko tėvas buvo blaivus, paaiškino, kad iki sugyventinės, vaiko motinos L. N. ligos, šeima gyveno kartu, sugyventinei susirgus sugyventinių tarpusavio santykiai pašlijo. Pokalbio metu A. T. neigė, kad turi problemų dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, paaiškino, kad emocinis ryšys tarp jo ir sūnaus yra nutrūkęs, kadangi santykiai tarp jo ir vaiko motinos buvo pašliję, be to, jis daug dirbo. L. N. sunkiai sirgus, nepilnametį vaiką N. T. nuolat prižiūrėjo močiutė R. N.. Mirus L. N. nepilnametis sūnus nuolat gyvena pas močiutę. Gavus R. N. pareiškimą buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku N. T., kuris paaiškino, kad nenori bendrauti ir matytis su tėvu, nes jis nuolat vartoja alkoholį. Jam patinka gyventi pas močiutę, su tėvu bendrautų, jei jis nebevartotų alkoholio. Skyriaus specialistai nustatė vaikui antrą grėsmės lygį, kadangi emocinis ryšis tarp tėvo ir sūnaus yra nutrūkęs, nepilnametis vaikas buvo apgyvendintas pas močiutę R. N.. Tėvo ir vaiko ryšio atstatymui reikalingas laikas ir pastangos, todėl šiuo tikslu tėvui paskirta atvejo vadyba, paskirtas pagalbą teikiantis specialistas. Nepilnamečio vaiko gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos R. N. namuose. Su šia šeima Skyriaus atstovai bendravo iki šio įvykio, kadangi teisme nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal ieškovės L. N. ieškinį, pareikštą atsakovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš tėvo priteisimo. Surašant išvadą Skyriaus atstovams L. N. paaiškino, kad vaiko tėvas A. T. su jais nebegyvena, pastarasis gyvena kartu su savo tėvais taip pat (neskelbiama). Taip pat buvo išklausytas ir nepilnametis vaikas, kuris paaiškino, kad nori gyventi tik su motina, kadangi tėvas piktnaudžiauja alkoholiu.
3. Nepilnametis N. T. saugiai laikinai apgyvendintas pas R. N. iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką tėvui ar nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir tai visiškai atitinka geriausius vaiko interesus susidariusioje situacijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo tenkino – leido paimti nepilnametį vaiką N. T., gimusį (neskelbiama), iš jos tėvo A. T..
5. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad vaiko tėvas laikinai negali rūpintis sūnumi, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio sūnus gyvena pas močiutę. Tėvo teigimu sūnus pergyvena dėl motinos mirties, seneliai įtakoja jį neigiamai. Tėvas pageidauja specialistų pagalbos ir tikisi atstatyti santykius su sūnumi. Kadangi vaiko tėvas šiuo metu sūnumi N. T. tinkamai nesirūpina, jo neprižiūri, dėl to yra kilęs pavojus vaiko saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam doroviniam vystymuisi, pareiškėjo darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas (vaiko tėvas nesirūpina vaiku, kilo pavojus jo saugumui), todėl pareiškėjui išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką N. T., (neskelbiama), iš jos tėvo A. T..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje (neskelbiama) ir priimti naują nutartį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos prašymo netenkinti.
Šalies argumentai
8.1. Apelianto teigimu nėra jokio pagrindo paimti nepilnametį vaiką N. T. iš tėvo, kadangi tėvui A. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, kuriame nepilnamečiam vaikui yra visos sąlygos gyventi ir tinkamai vystytis. A. T. yra darbingas ir dirbantis, turi pastovias pajamas, todėl nori ir gali pats rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi;
8.2. Suinteresuotas asmuo R. N. neleidžia vaiko tėvui A. T. net užeiti į savo namus, kuriuose dabar gyvena nepilnametis N. T., todėl būtent R. N. su savo sutuoktiniu V. N. sudaro kliūtis A. T. bendrauti su savo vaiku;
8.3. A. T. nėra įtrauktas į priklausomų asmenų įskaitą, nėra nustatyta, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar prichotropinėmis medžiagomis, tačiau teismas vadovavosi tik niekuo nepagrįstais suinteresuoto asmens R. N. teiginiais.
9. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Su L. N. bendrauta iki šio įvykio, kadangi teisme nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal ieškovės L. N. ieškinį, pareikštą atsakovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš tėvo priteisimo. Tuo metu A. T. su savo sugyventine L. N. ir nepilnamečiu sūnumi kartu nebegyveno. Nepilnametis vaikas kategoriškai pasakė, kad nori gyventi tik su motina, kadangi tėvas piktnaudžiauja alkoholiu;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. 2019 m. gegužės 10 d. teismo nutartimi ieškovės L. N. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš atsakovo A. T. priteistas laikinas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui N. T., mokamas kas mėnesį 215,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
9.3. Apklaustas teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. T. patvirtino, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio su nepilnamečiu sūnumi gyvena atskirai. Pripažino, kad tėvo ir sūnaus ryšis yra nutrūkęs, pageidauja specialistų pagalbos siekiant atkurti emocinį ryšį. Paaiškino, kad sūnaus nelankė nei pas senelius, nei mokykloje.
Šalies argumentai
9.4. Vaiko seneliai R. N. ir V. N. teisme patvirtino, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio anūkas N. T. persikėlė gyventi į jų namus. Nuo to laiko A. T. su vaiku nebendravo, jo neišlaikė, todėl L. N. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo priteisto laikino išlaikymo A. T. geruoju nemokėjo, išieškojimą vykdė antstolė. Po vaiko motinos mirties A. T. vaiko nelankė ir nematė. Neprieštarautų, kad vaikas bendrautų su tėvu, jeigu tėvas bus blaivus.
9.5. Skyriaus specialistai 2019 m. liepos 26 d. nustatė vaikui N. T. antrą grėsmės lygį, kadangi buvo nustatytas vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys: vaikas nepanorėjo grįžti pas tėvą, išreiškė pageidavimą būti paimtas iš atstovo pagal įstatymą - tėvo A. T.. Vaikas nuo 2018 metų gruodžio mėnesio gyveno skyrium nuo tėvo, išgyveno motinos netektį, nėra pasirengęs keisti nuolatinės gyvenimo vietos ir kartu su juo gyvenančių artimųjų giminaičių.
2. Suinteresuotas asmuo R. N. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. A. T. skunde nurodyti motyvai apie norus ir galimybes rūpintis sūnumi yra absoliučiai deklaratyvus. 2019 m. gegužės 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo pateiktas vaiko motinos L. N. ieškinys, kuriame buvo pareikšti reikalavimai vaiko tėvui dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, o taip pat reikalavimas dėl gyvenimo kartu metu (vaiko tėvai nebuvo sudarę santuokos) įgyto turto, t.y. skunde minimo keturių kambarių buto, padalinimo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad šis butas buvo įgytas šalims gyvenant kartu, panaudojant bendras lėšas. Nuo 2017 m. spalio šeimoje prasidėjo nesutarimai dėl netinkamo tėvo elgesio, t.y. pernelyg intensyvaus alkoholio vartojimo. Taip pat buvo nurodyta, kad šalims iki pradedant gyventi skyrium, buvo tartasi su A. T. dėl minėto buto klausimų ir nuosavybės sutvarkymo ir buvo sutarta, kad butas atiteks būtent vaiko motinai L. N. su sūnumi. Kadangi dar buvo likę neišmokėta paskolos dalis (6000 Eur), tai šią paskolą sutiko padengti L. N. tėvas, o jos suma bus įskaičiuota į parduodamo buto vertės dalį. Kadangi būsto pardavimui reikėjo teismo leidimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos 2019 m. kovo 28 d. nutartimi buvo išduotas leidimas A. T. sudaryti su L. N. minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau A. T. vienašališkai nutarė susitarimo nesilaikyti ir atsisakė butą perleisti pagal nurodytas susitarimo sąlygas, nors neišmokėta paskolos dalis (6000 Eur) jau buvo jam sumokėta 2019 m. kovo 26 d. iš tėvo V. N. sąskaitos. Vėliau jis sugalvojo, kad 6000 Eur jis esą pasiskolino ir vienašališkai nustatė šios „paskolos“ grąžinimo sąlygas;
10.2. Po L. N. mirties, A. T. pakeitė buto durų spyną, vaiko (kuris savo pasirinkimu ir sprendimu apsigyveno su mirusiosios tėvais) bei mirusios daiktus buvo galima pasiimti tik pasitelkus į pagalbą policijos pareigūnus, A. T. atsisakė bendradarbiauti, į butą patekti galimybė nebuvo sudaryta;
10.3. Nuo 2018 m. gruodžio nepilnametis N. T. su mama L. N. gyveno pas pastarosios tėvus, A. T. sūnui išlaikymo neteikė ir neteikia, su juo nebendravo ir nebendrauja.
10.4. 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui N. T., mokamą kas mėnesį 215,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019-05-07) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskiriant ieškovę L. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Taip pat šia nutartimi buvo uždrausta A. T. bet kokiu būdu ir forma perleisti ir/ar apsunkinti suvaržymais nuosavybės teises į butą, esantį (neskelbiama), bei apie šį draudimą atlikti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras). Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovės L. N. reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Apeliantas jos nevykdė ir vaikui išlaikymo neteikė bei neteikia. 2019 m. liepos 4 d. buvo priimtas antstolės T. G. patvarkymas dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš A. T.;
10.5. N. T. buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę, kuri yra labai aiški bei konkreti: gyventi su tėvu jis nenori. Nuomonė nėra paviršutiniška, nes vaikas ją deramai motyvavo: tėvas juo nesirūpina, su juo nebendrauja, vartoja alkoholį. Į tokius vaiko išsakytus argumentus negalima nekreipti dėmesio, nes vaikas yra pakankamai brandus, kad suvoktų esamą situaciją ir galėtų ją įvertinti (jam daugiau nei 13 metų ir jis beveik turi dalinį veiksnumą);
10.6. Tai, kad A. T. nėra įtrauktas į priklausomų asmenų įskaitą, reiškia tik tai, kad jis turimą problemą bando neigti ir yra visiškai nesavikritiškas. Taip pat aišku, kad neigdamas problemą, jis jos ir nesiruošia spręsti.
10.7. A. T. svarbus ne vaikas, o turtiniai klausimai, kurių sprendimas priklausys iš esmės nuo to, ar nepilnametis priims palikimą po motinos mirties ir ar įvyks teisių perėmimas dėl civilinėje byloje (neskelbiama) L. N. pateiktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Suinteresuotas asmuo R. N. pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – Pagalbos planą, iš kurio matyti, kad atskirąjį skundą pateikęs A. T. susitikimo metu nurodė, kad iš esmės sutinka su nepilnamečio vaiko noru likti gyventi pas senelę R. N.. Suinteresuoto asmens teigimu, šis dokumentas gali turėti reikšmės sprendžiant dėl pateikto skundo, todėl prašoma jį priimti.
13. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad suinteresuoti asmenys su pateiktu Pagalbos planu yra susipažinę, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, jį priima ir vertina ji kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką N. T. iš jo tėvo A. T..
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
16. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
17. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvo pateikė 2019 m. liepos 26 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. 36L-1578 (e. b. 1 t. 5-20 b. l.) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 3 b. l.), patvirtinančius, kad pagal 2019 m. liepos 19 d. Skyriuje gautą R. N. pareiškimą, kuriuo prašė įvertinti ir nustatyti jos anūkui N. T. grėsmės lygį, kuris po motinos L. N. mirties gyvena pas ją ir nenori grįžti pas tėvą, nes pastarasis piktnaudžiauja alkoholiu ir juo nesirūpina, Skyriaus specialistai 2019 m. liepos 26 d. nuvyko į vaiko tėvo A. T. gyvenamąją vietą, esančią (neskelbiama) Apsilankymo metu vaiko tėvas paaiškino, kad iki sugyventinės, vaiko motinos L. N., ligos šeima gyveno keturių kambarių bute, esančiame (neskelbiama) L. N. susirgus sugyventinių tarpusavio santykiai pašlijo, L. N. su sūnumi N. T. išsikėlė gyventi pas savo motiną R. N.. Mirus L. N. A. T. neturėjo galimybės matyti savo sūnaus, nes močiutė yra neigiamos apie jį nuomonės, nenorėjo, kad anūkas bendrautų su tėvu. Tėvas mano, kad reikalinga specialistų pagalba atstatant su sūnumi santykius ir bendravimą. Tą pačią dieną buvo išklausyta vaiko nuomonė. Vaikas paaiškino, kad nori gyventi pas močiutę, o su tėvu sutiktų matytis ir bendrauti tik, jei jis liautųsi vartojęs alkoholį. 2019 m. liepos 26 d. Skyriaus specialistai nustatė vaikui N. T. antrą grėsmės lygį A. T. šeimoje ir apgyvendino vaiką pas močiutę R. N., gyvenančią (neskelbiama), Šalčininkų r. (2019 m. liepos 26 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) e. b. 1 t. 4 b. l.) bei kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami išduoti leidimą paimti nepilnametį N. T. iš vaiko tėvo A. T.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi prašymą tenkino.
19. Apeliantas A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko paėmimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo netenkinti, nurodydamas, kad nėra jokio pagrindo paimti nepilnametį vaiką iš tėvo, nes jam sudarytos visos sąlygos gyventi tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute, tėvas yra darbingas ir dirbantis, turi pastovias pajamas, todėl nori ir gali pats rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.
20. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 33 punktą).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, o bylos duomenys patvirtina tai, kad vaiko tėvas šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.
22. Pagal byloje esančią Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, vaiko tėvas A. T. laikinai negali rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio sūnus gyvena pas močiutę. Apklaustas teismo posėdžio metu A. T. neneigė, kad tinkamai neįgyvendino savo kaip tėvo pareigų, pripažino, kad sūnaus nelankė ir nelanko nei pas senelius, nei mokykloje, geranoriškai neteikė sūnui teismo priteisto laikino išlaikymo. Taip pat pripažino, kad jo ir sūnaus emocinis ryšys yra nutrūkęs, tačiau nori jį atkurti ir pageidauja specialistų pagalbos. Iš teismui pateikto 2019 m. rugsėjo 9 d. Pagalbos plano (e. b. 1 t. 101-109 b. l.) matyti, jog A. T. pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau nurodo, jog dėl sūnaus yra pasiryžęs pradėti gydytis, sutiko apsilankyti pas gydytoją psichiatrą narkologą, lankyti mediaciją bei priimti kitą siūlomą pagalbą.
23. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas yra svarbi nepilnamečio vaiko nuomonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendžiant šios šeimos problemas nepilnametis N. T. buvo ne kartą išklausytas (tiek vaiko mamai L. N. pareiškus ieškinį teisme dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek vaiko močiutei R. N. surašius pareiškimą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) ir kiekvieną kartą išreiškė aiškų norą gyventi pas močiutę R. N.. Vaikas paaiškino, kad su tėvu nebendrauja ir šiuo metu bendrauti nenori. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, kurią šiuo metu užtikrina būtent vaiko močiutė R. N.. Duomenų, kad vaiko močiutė netinkamai rūpinasi savo vaikaičiu, byloje nėra, tokių įrodymų teismui nepateikė ir pats apeliantas.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visų aplinkybių vertinimas atliekamas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju apelianto turtinė padėtis, kurią jis taip akcentavo atskirajame skunde, nėra lemianti, tarp A. T. ir jo nepilnamečio sūnaus nėra emocinio ryšio, be kurio tėvo bendravimas su sūnumi ir gyvenimas kartu būtų traumuojantis. Šiuo metu vaiko tėvas negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, nes jam pačiam reikalinga specialistų pagalba siekiant atstatyti emocinį ryšį su vaiku, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos šiuo metu geriausiai bus užtikrintos vaiko močiutės R. N. namuose.
25. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti, todėl suinteresuoto asmens A. T. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo R. N. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš apelianto A. T..
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
28. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens R. N. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, dydžio nėra pagrindo spręsti dėl suinteresuotam asmeniui atlygintinų išlaidų pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta ir suinteresuotam asmeniui atlygintina pripažįsta 300 Eur dydžio sumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-8577-371/2019 palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.