Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės ir Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-399/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo „Swedbank“ AB, institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

atsakovas su sūnum bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val., kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. iki 20 val.,kiekvienų nelyginių metų K. S. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 11val. iki 18 val., kiekvienų lyginių metų Antrą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną nuo 11 val. iki 18 val., kiekvienų nelyginių metų Pirmą Kalėdų dieną ir pirmą Velykų dieną nuo 11 val. iki 18 val., kiekvienų nelyginių metų sausio 1 dieną nuo 11 val. iki 18 val., kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 dieną nuo 11val. iki 17 val., lyginais kalendoriniais metais per Jonines (birželio 24 d.) ir Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), nelyginiais kalendoriniais metais per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) nuo 11 val. iki tos dienos 19 val., atsakovo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja du kartus po 5-ias paras, konkretų laiką suderinus su ieškove prieš savaitę iki jo pradžios, atsakovas A. S. privalo tinkamai informuoti ieškovę atvyks ar ne bendrauti su sūnumi, likus 24 val. iki bendravimo pradžios, ieškovė privalo pasirūpinti (suteikti reikalingą informaciją) apie vaiko tuo metu vartojamus vaistus, mitybos ypatumus ir kita, kad atsakovas galėtų tinkamai sūnumi rūpintis tuo metu kai vaikas yra jo žinioje, laikotarpiu kai K. S. bendrauja su tėvu, vaiko saugumą, sveikatos būklę (reikiamos pagalbos teikimą) užtikrina atsakovas A. S.;

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, momento ir išlaikymo įsiskolinimo, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinio skundo ribose.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos – lojalumas, tarpusavio pagalba ir moralinė bei turtinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.). Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, sutuoktinių elgesį po bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai šeimyninių ryšių nebandė atnaujinti, jie nėra vienas kitam lojalūs, negerbia vienas kito ir nesirūpina šeimos išsaugojimu. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina netinkamą atsakovo elgesį, įrodo psichologinio ir fizinio smurto naudojimą šeimoje. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2011-07-06 tarp apeliantės ir atsakovo kilo konfliktas, atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutarimu yra skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis savo uošvių namuose 2011-07-06 triukšmavo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, girdint sūnui K. S.. Konflikto metu atsakovas buvo blaivus (byla Nr. A2.9-1386-532/2011). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR SM Marijampolės poskyrio 2011-07-07 specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl A. S. lyg tai kumščiu suduoto smūgio į galvą, sprandą, stipraus suėmimo už abiejų žastų, apeliantei skaudėjo sumuštas vietas, tačiau išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, įvykio metu A. S. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 18). Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendį, kuriuo jis išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. atsakovas išteisintas dėl fizinio smurto naudojimo prieš apeliantę (b. l. 16-18). Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantė dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, todėl šios aplinkybės jai žinomos, be to šio dokumento kopija su atsiliepimu į apeliacinį skundą jai išsiųsta nustatyta tvarka. Šis rašytinis įrodymas teisėjų kolegijos priimtas, kadangi jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 17 d. nutartimi A. S. apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio buvo atmestas, t. y. išteisinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėti duomenys apibūdina laikotarpį, prieš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu (ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2011-07-26). Darytina išvada, kad minėti duomenys neįrodo vien atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino, kaip nesusijusius su santuokos iširimo priežastimis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis apie šalių konfliktines situacijas, kurių priežastimi iš esmės buvo sutuoktinių nesutarimai dėl piniginių lėšų panaudojimo, atsakovo pomėgio žvejoti, bei apie nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuoja, kad apeliantė, nesiėmusi priemonių išsaugoti šeimą, taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. S.. Nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise nei ieškovė, nei atsakovas neturi (b. l. 11). Atsakovo vardu 2004-09-22 registruotas automobilis Peugeot 605, ieškovės 2008-09-08 – VW Golf (b. l. 8-10,11). Atsakovo pajamos yra apie 500 Lt darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 115), apeliantės – apie 800 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius apie 680 Lt) (b. l. 40). Nei apeliantė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Apeliantė teigia, kad vaiko išlaikymui iš tėvo turėjo būti priteista po 500 Lt per mėnesį, kadangi vaikas dažnai serga ne tik įprastinėmis tokio amžiaus vaikams ligomis, bet jam yra nustatytas prieširdžių pertvaros defektas, todėl sūnaus geros sveikatos būklės palaikymui yra reikalingos didesnės nei įprastai lėšos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu (kas yra būdinga ikimokyklines įstaigas lankantiems vaikams), jam nustatytas prieširdžių pertvaros defektas, nepakankamos ir neįrodo specialių jo poreikių bei nuolatinio gydymo reikalingumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad protingiems šalių sūnaus, kuriam šiuo metu yra trys metukai, poreikiams užtikrinti šiuo metu mėnesiui pakanka 800 Lt sumos, kuri turi būti paskirstyta tarp abiejų tėvų ir naudojama lygiomis dalimis pagal paskirtį (CK 3.192, 3.198 str.).

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi byloje turi būti nustatomi ir tiriami įrodymai bei aplinkybės, susiję su šalių ginču dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ginčijamu laikotarpiu, nustatytas teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė aplinkybę, kad šalys kartu negyvena nuo 2011-07-07, šios aplinkybės neginčija nei viena iš šalių, atvirkščiai, tokią išvadą teismas padarė iš abiejų šalių paaiškinimų. Apeliantės manymu, išlaikymo vaikui įsiskolinimas turi būti priteistas nuo 2009 m. gegužės 29 d. (nuo vaiko gimimo) iki ieškinio padavimo teismui dienos po 200 Lt kas mėnesį, kadangi atsakovas nuo pat santuokos pradžios prie bendro šeimos biudžeto prisidėdavo tik 200 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims gyvenant santuokoje ir gyvenant kartu galioja prezumpcija, kad šalys veda bendrą ūkį ir bendrai išlaiko nepilnamečius vaikus, šios prezumpcijos ieškovė nepaneigė. Šiuo atveju šalys kartu gyveno iki 2011-07-07, ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų teismui pateiktas 2011-07-26, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai išlaikymą vaikui priteisė ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo 2011-09-01 iki vaiko pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškinys priimtas teisme 2011-07-28, todėl iki 2011-09-01 yra skaičiuojamas 1 mėnesio ir 2 dienų terminas, apeliantė pripažįsta ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies teikė išlaikymą, viso - 650 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą vaikui priteisė ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo 2011-09-01 (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.