- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-152-307/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00096-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- Z. T.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Viktoras Roščenkovas
- Advokatai
- Marius Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas Z. T. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., t. y. dvi paros prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. lapkričio 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Z. T. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su J. K. (J. K.), kuriam šioje byloje priimtas 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, gabenamas traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, kur abu įlipę į traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagoną ketino cigaretes išsikrauti, tačiau nuskalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjus saugos darbuotojui pasišalino iš įvykio vietos.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo Z. T. gynėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba nesurinkta pakankamai duomenų, jog Z. T. dalyvavo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje; arba panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų.
1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimų, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esančių prieštaravimų, todėl skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.
2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš 2021 m. kovo 21 d. kaltinamojo akto matyti, kad nuteistajam Z. T. buvo inkriminuoti vienasmeniškai atlikti veiksmai, o būtent, jog jis įgijo, gabeno traukinio vagonu kaltinime nurodytas akcizais apmokestinamas cigaretes ir ketino jas iškrauti. Bylos nagrinėjimo metu gynyba kreipėsi į teismą prašydama grąžinti kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla prokurorui, kadangi nebuvo aišku, kokiais duomenis yra grindžiama kaltinimo dalis dėl kontrabandinių cigarečių įgijimo ir gabenimo traukiniu iki ketinimo jas iškrauti, taip pat tuo, kad dėl to paties dalyko, faktinių aplinkybių ir vienasmeniško veikimo įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu kitas asmuo – J. K.. Atsižvelgdamas į tai prokuroras apygardos teismui pateikė prašymą kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinimą. Pagal prokuroro pateiktą prašymą Z. T. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino gabenti kito asmens įgytas ir atgabentas cigaretes į paskirties vietą. Apygardos teismui tenkinus prokuroro prašymą nuteistasis ir jo gynėjas iš esmės gynėsi nuo naujai pareikšto kaltinimo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė dar kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo pareikšto kaltinimo ir nuo kurių nuteistasis Z. T. negalėjo gintis. Skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas nustatė iš esmės naujas aplinkybes, naują nusikalstamos veikos padarymo būdą ir bendrininkavimo formą, t. y. kad Z. T. veikdamas bendrininkų grupe su J. K., iš nenustatyto asmens pasikėsino įgyti, bet ne gabenti, akcizais apmokestinamas prekes, tačiau nusikaltimo nebaigė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kadangi nesudarė galimybės nuteistajam gintis tokia apimtimi ir nuo tokių jį kaltinančių aplinkybių, kokios inkriminuotos apkaltinamajame nuosprendyje. Apelianto teigimu svarbu ir tai, kad tokioje situacijoje, kai BPK 255 straipsnio tvarka apygardos teismas neinformavo apie iš esmės besikeičiančias aplinkybes bei priėmė nuosprendį dėl bendrų J. K. ir Z. T. veiksmų pasikėsinant įgyti prieš tai J. K. įgytas ir gabentas akcizais apmokestinamas prekes, o taip pat, prašymu pakeitus kaltinimų apimtis bei esmines veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis aktas nebeatitinka BPK 219 straipsnio nustatytų reikalavimų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistajam pakeistu kaltinimu buvo inkriminuotas vienas iš alternatyvių disponavimo objektyviųjų požymių – pasikėsinimas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, tuo tarpu apygardos teismas šio kaltinimo nesvarstė ir nusprendė, kad Z. T. kartu su bendrininku J. K. pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas prekes jas iškraudami. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad prokurorui pakeitus kaltinimą jame buvo nurodyta, kad cigaretes de fakto (faktiškai) įgijo J. K..
4. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Z. T. dėl pasikėsinimo įgyti akcizais apmokestinamas cigaretes, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL, savo kaltės nepripažino, tačiau, anot nuteistojo gynėjo, klausimo dėl kaltės pripažinimo pasikėsinus įgyti akcizais apmokestinamas prekes nebuvo, nes jis dėl to nebuvo kaltinamas.
5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal prokuroro pareikštą pakeistą kaltinimą J. K. negali būti bendravykdytoju, kadangi akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo faktas kitoje byloje ir kaltinime buvo inkriminuotas tik jam vienam, o taip pat ir gabenimas traukiniu iki 3-iojo kelio (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, kur ketinta jas iškrauti. Tai reiškia, kad J. K. nusikalstami veiksmai yra baigti iki atgabenimo į paskirties vietą, kai tuo tarpu Z. T. inkriminuoti veiksmai yra pasikėsinimas atgabentas cigaretes išgabenti, ir šie veiksmai su J. K. nusikalstamu veikimu nėra susiję. Tai reiškia, kad pagal kaltinimus šių dviejų asmenų veiksmai tarpusavyje nėra susiję bendru veikimu ir nėra apibrėžti bendra vieninga tyčia.
6. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad šiuo atveju byloje itin reikšmingi J. K. parodymai, tačiau apygardos teismas jų tinkamai neįvertino kitų byloje esančių duomenų kontekste. Teisminio nagrinėjimo metu duoti J. K. parodymai, anot apelianto, paneigia nuteistajam Z. T. pareikštą kaltinimą tiek dėl bendro veikimo kartu su J. K., tiek dėl Z. T. dalyvavimo inkriminuotoje veikoje iškraunant cigaretes.
7. Liudytojas J. K. visose savo apklausose nuosekliai teigė, kad jis važiavo iš Vilniaus į Radviliškį su dviem asmenimis, kurių apibūdinimas nesutampa su Z. T. išvaizda. Be to, liudytojas teigė, kad Z. T. jis nėra matęs ir jo nepažįsta. Anot apelianto, telefoninių kontaktų ar kitų duomenų, kuriais būtų galima susieti šiuos asmenis byloje nėra. Kartu vykti iš Vilniaus į Radviliškį J. K. ir Z. T. taip pat negalėjo, kadangi J. K. nurodomos kelionės iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį aplinkybės nesutampa su MRT ryšio priemonėmis užfiksuotais prisijungimo taškais ir laiku, kurie priskiriami Z. T. judėjimui. Kitas byloje apklaustas liudytojas apsaugos darbuotojas V. A. teigė užklupęs J. K. stovintį ant traukinio platformos, be to, jis matė ir kitą asmenį, kuris išlipęs iš traukinio pasišalino. Tačiau šio asmens liudytojas apibūdinti negalėjo.
8. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek liudytojas J. K., tiek V. A. parodė, kad pamatę apsaugos darbuotoją, J. K. ir kitas asmuo nubėgo tuo pačiu keliu į pievą durpyno link, t. y. priešingą nuo miesto pusę. Taigi, anot liudytojų, J. K. ir kitas asmuo nubėgo į priešingą pusę negu 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. vasario 25 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti telekomunikacijos bokštų prisijungimai (t. 1, b. l. 143–147; t. 2, b. l. 6–15). „Tele2“ telekomunikacijos bokštas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., yra artimiausias bokštas prie įvykio vietos, o „Tele2“ telekomunikacijos bokštas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., yra priešingoje pusėje, nei liudytojų J. K. ir V. A. nurodyta pieva. Todėl, apelianto teigimu, vertinant visus šiuos duomenis kartu akivaizdu, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose padarytos išvados yra neteisingos ir prieštaringos. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad vertindamas tarnybiniuose pranešimuose padarytas išvadas apygardos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnyje.
9. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo Z. T. kaltę grindė tariamai vagone rastomis ir paimtomis vienkartinėmis pirštinėmis, ant kurių tariamai buvo rastas Z. T. DNR. Anot apelianto, apygardos teismas neturėjo šių duomenų pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.
10. Visų pirma, įvykio vietos apžiūros protokolas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, kadangi jame užfiksuoti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kurios nebuvo ir negali būti pašalintos. Vadinasi, visos abejonės vadovaujantis in dubio pro reo principu ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Cituodamas 2021 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo turinį (t. 1, b. l. 18–27) apeliantas teigia, kad skiltyje „apžiūros atlikimo eiga“ užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs, neišsamūs ir neteisingi, kadangi 1) išsamiai nenurodyta, kaip yra atliekama įvykio vietos apžiūra, nėra aiškiai nurodyta veiksmų seka (užlipama ant vagono, įlipama į vidų ar ne, išimami daiktai ar ne, jeigu išimami tai iš kur, kur padedami, kaip transportuojami ir pan.); 2) sprendžiant iš apžiūros atlikimo eigos aprašymo matyti, kad yra matoma ir aprašoma medžiaginė kuprinė ir jos turinys, kas yra neįmanoma; 3) įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta vieta nesutampa su priedu „Fotolentelė“, kadangi fotolentelės 5 puslapyje (t. l, b. l. 26) akivaizdžiai matyti, kad daiktai užfiksuoti ne įvykio vietoje, bet nežinomoje patalpoje, todėl, kokiu būdu apžiūros protokole nurodyti daiktai buvo perkelti/transportuojami į kitą vietą, duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų, ar paimti daiktai nekontaktavo tarpusavyje ir ar jie nekontaktavo su ne įvykio vietoje buvusiais daiktais.
11. Anot apelianto, teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas V. Ž., kuris atliko įvykio vietos apžiūrą ir surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, nurodė, kad rastų daiktų apžiūrą atliko ir įvykio vietoje, tačiau jis neprisiminė, ar supakavo šiuos daiktus ir kaip juos transportavo. Gynėjo teigimu, iš vėliau surašyto protokolo dalies apie paimtus daiktus, galima spręsti, kad iš įvykio vietos paimti daiktai nebuvo supakuoti tinkamai. Be to, atkreipė dėmesį, kad daiktai vieną kartą buvo apžiūrėti traukinio vagone, o antrą kartą tarnybinėse patalpose, tačiau nei vieną kartą daiktų apžiūra nebuvo įforminta. Ji buvo atlikta tik 2020 m. spalio 12 d. po atliktų specialių tyrimų. Tačiau ir perduodant daiktus tyrimams šis procesinis veiksmas nebuvo įformintas tinkamai – daiktų negalima identifikuoti kaip paimtų įvykio vietoje, neaišku kokiomis aplinkybėmis ir koks pareigūnas juos supakavo tyrimams. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju buvo pažeistos BPK 205 straipsnio 2 dalies, 207 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl 2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.
12. Antra, bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas akcentavo, kad iš 2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta buvo perkelta į patalpą, kurioje ant stalo išdėstyti tariamai įvykio vietoje paimti daiktai. Tačiau nei vienas iš daiktų nebuvo užfiksuotas įvykio vietoje prieš juos paimant. Be to, gynėjas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 15 d. nutarime dėl daiktinių įrodymų perdavimo buvo nurodyti tie patys įvykio vietoje neva rasti daiktai, tačiau nurodomas visai kitas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 85). Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja pareigūnė E. J. nurodė, kad surašydama šį procesinį dokumentą padarė techninę klaidą, tačiau gynėjo teigimu, visos anksčiau paminėtos aplinkybės, susijusios su įvykio vietoje rastų daiktų užfiksavimu, transportavimu, supakavimu, perdavimu iš vienos įstaigos į kitą prieš tai jų neapžiūrint leidžia kelti abejones, kad dalies daiktų įvykio vietoje galėjo ir nebūti, daiktai galėjo būti sumaišyti su kitais ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tarnybiniame automobilyje ir pan. buvusiais daiktais.
13. Trečia, atsižvelgdamas į anksčiau apeliaciniame skunde paminėtus pažeidimus ir galimas manipuliacijas su įvykio vietoje galimai rastais daiktais, gynėjas teigia, kad plastikinės, skaidrios pirštinės, apžiūrėtos praėjus beveik trims mėnesiams nuo tariamo jų paėmimo bei su pirštinėmis susiję kiti duomenys – specialistų išvados, kuriomis šiose pirštinėse rastas Z. T. DNR, negali būti pripažintos tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Anot apelianto, neobjektyvu, kai įvykio vietoje paimti daiktai nėra užfiksuojami, supakuojami taip, kad neužsiterštų nuo kitų daiktų ar objektų, daiktai apžiūrimi ne iki perdavimo atlikti pirminį DNR tyrimą, o tik po jo. Be to, nuteistojo gynėjui abejonių kelia ir pats Z. T. DNR mėginio paėmimas, kuomet paimtas mėginys nebuvo tinkamai ir steriliai įpakuotas.
14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Z. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neatitikimus. Nuteistojo gynėjo teigimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Z. T. nurodė, kad automobilyje buvusias pirštines, kurių jis negalėjo tiksliai apibūdinti, galėjo pasiimti nepažįstamas jo pavežtas vaikinas. Be to, pasak gynėjo, nuteistasis niekada neneigė, kad įvykio dieną ir net dieną prieš jis galėjo būti Radviliškyje. Nuo byloje nagrinėjamo įvykio iki pirmosios nuteistojo apklausos buvo praėjęs pakankamai daug laiko, todėl nereikšmingas aplinkybes Z. T. galėjo ir pamiršti.
15. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirštinės, ant kurių buvo rasta ne tik Z. T. bet ir kito asmens DNR pėdsakai, buvo rastos J. K. kuprinėje. Nuteistojo gynėjo teigimu nelogiška, jog Z. T. pirštinių nusikaltimo metu nenaudojo, o įsidėjo jas į kitam asmeniui priklausančią kuprinę. Pasak apelianto, keista ir tai, kad daugiau ant jokio kito daikto, kuris turi tiesioginį sąlytį su žmogaus kūnu, Z. T. DNR nebuvo rasta, nors J. K. DNR buvo rasta ant kuprinėje rastų marškinėlių.
16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad gynybos žiniomis, analogiškomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos buvo vykdomos ir tuo metu, kai Z. T. jau atlikinėjo bausmę pagal anksčiau paskirtą bausmę. Todėl tai leidžia pagrįstai manyti, kad byloje nagrinėjama veika Z. T. inkriminuota nepagrįstai, o nusikaltimus darantys asmenys yra nesurasti ir nenubausti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis Z. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Z. T. gynėjo advokato M. Zabitos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos (BPK 234, 254 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokios pareigos tinkamai neatliko.
Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtomis BPK nuostatomis byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte, kuris yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai yra kaltinamuoju aktu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų jam keliamus reikalavimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, BPK 2, 164 straipsniai). Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. BPK 219 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Teismų praktikoje pažymima, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-42-942/2016 ir kt.). Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant šioms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
Šioje baudžiamojoje byloje įtarimai padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo pareikšti Z. T. ir J. K. (t. 2, b. l. 129, baudžiamoji byla Nr. e1-124-354/2020, b. l. 141). Įtarimo pareikšto tiek Z. T., tiek J. K. turinys buvo identiškas, t. y. abu asmenys buvo įtariami vienasmeniškai padarę analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių įgijimu bei gabenimu. Tiriant šią baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu, įvertinus tai, jog tyrimas dėl Z. T. gali užsitęsti, ikiteisminis tyrimas dėl jo (Z. T.) buvo atskirtas (t. 1, b. l. 1). 2020 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas procesą dėl J. K. užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-124-354/2020, b. l. 191-194). Kaltinimas J. K. buvo suformuluotas taip: J. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, asmens, vietoje, įgijo akcizais apmokestinamas, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43.919,48 Eur, ir jas gabeno traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), 3-ojo kelyno, kur ketino cigaretes išsikrauti, bet, pastebėjus saugos darbuotojui, pasišalino iš įvykio vietos. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-124-354/2020, kuriuo J. K. pagal BK 19⁹² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, ir jas gabeno traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), 3-ojo kelyno, kur ketino cigaretes išsikrauti, bet pastebėjus saugos darbuotojui pasišalino iš įvykio vietos (t. 3, b. l. 95-100, baudžiamoji byla Nr. e1-124-354/2020, b. l. 195-200). Taigi J. K. pripažintas kaltu padaręs baigtą nusikaltimą, numatytą BK 19⁹² straipsnio 2 dalyje. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2021 m. sausio 12 d. (baudžiamoji byla Nr. e1-124-354/2020, b. l. 206).
Baigus ikiteisminį tyrimą dėl Z. T., baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant Z. T. neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis. 2021 m. kovo 31 d. surašytame kaltinamajame akte Z. T. pareikštas kaltinimas buvo suformuluotas taip: Z. T., pažeisdamas nustatytą tvarką, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, asmens, vietoje, įgijo 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, ir jas gabeno traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), 3-ojo kelyno, kur ketino cigaretes išsikrauti, bet, pastebėjus saugos darbuotojui, pasišalino iš įvykio vietos (t. 3, b. l. 84-88). Kaltinimo turinys rodo, jog Z. T. pareikštas analogiškas kaltinimas kaip ir J. K., kuris dėl identiškų nusikalstamų veiksmų, susijusių su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių įgijimu ir gabenimu pripažintas kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, kreipęsis į teismą ir prašydamas procesą dėl J. K. užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, žinodamas apie dėl minėto asmens priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą bei jo įsiteisėjimą, surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismui dėl Z. T., kuriame nurodė, jog jis (Z. T.) taip pat, pirmiau minėtomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Kitaip tariant byloje vieno ir to paties nusikaltimo padarymu prokuroro surašytuose baigiamuosiuose procesiniuose dokumentuose byloje buvo apkaltinti du atskiri savarankiškai veikę asmenys.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmame posėdyje nuteistojo Z. T. gynėjas pareiškė prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Gynėjas teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Taip pat gynėjas, remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, teigė, kad už Z. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltas asmuo jau yra nuteistas (t. 3, b. l. 137-139). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių kaltinamojo akto trūkumų dėl kurių nebūtų galimybės bylą nagrinėti teisme, tokį gynėjo prašymą atmetė (t. 3, b. l. 141-145). Vis tik, reaguodamas į minėto gynėjo prašymo argumentus prokuroras teismui pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinimą išdėstyti taip: Z. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad pažeidus nustatytą tvarką ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val., bendravykdytojui J. K., kuriam 2020 m. gruodžio 22 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, asmens, vietoje, įgijus 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, pasikėsino šias cigaretes gabenti iš traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagono Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiajame kelyne, esančiame (duomenys neskelbtini), jas iškraunant, bet nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėjus saugos darbuotojui, pasišalino iš įvykio vietos (t. 3, b. l. 167).
BPK 256 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę priimti nuosprendį tiek pagal pirminį, tiek pagal pakeistą kaltinimą. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas Z. T. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nustatęs tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: Z. T. pažeisdamas nustatytą tvarką ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su J. K., kuriam šioje byloje priimtas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamais įsakymas, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pasikėsino įgyti 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, gabenamas traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur abu įlipę į traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagoną ketino cigaretes išsikrauti, tačiau nuskalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjus saugos darbuotojui pasišalino iš įvykio vietos. Taigi skundžiamu nuosprendžiu Z. T. buvo nuteistas pagal kaltinimą, kuris nuteistajam šioje byloje nebuvo pareikštas ir esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo.
Pagal prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą Z. T. buvo kaltinamas pasikėsinimu neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes jas iškraunant iš traukinio vagono, stovėjusio (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiajame kelyne, kurias ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val. jau buvo įgijęs nusikalstamos veikos bendrininkas J. K.. Tačiau kaip jau minėta, J. K. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir dėl minėto kiekio akcizais apmokestinamų prekių gabenimo iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiojo kelyno, kur jas ketino išsikrauti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo pastebėtas saugos darbuotojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakeitė kaltinamajame akte bei pakeistame kaltinime aprašytą Z. T. nusikalstamą veiką – pripažino, jog nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe su J. K., pasikėsino iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgyti akcizais apmokestinamas prekes, gabenamas traukinio vagone (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje trečiajame kelyne, kur kartu su bendrininku ketino šias akcizais apmokestinamas prekes iškrauti.
Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje apžiūrint krovininio traukinio vagoną Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 12 517 vnt. (tarnybinis pranešimas dėl cigarečių kiekio patikslinimo, t. 1, b. l. 32) pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, taip pat ir kiti daiktai, tarp kurių 2 vnt. vienkartinių polietileninių pirštinių (t. 1, b. l. 18-27, 29-31, 88-91, 93-102). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus (2, 3 mėg.) ir vienkartinės pirštinės išorės (4 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su DNR profiliu gautu ant vienkartinės pirštinės (2, 3 mėg.) (t. 1, b. l. 59-64). Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimo centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus (2 mėg., 3 mėg.) ir vienkartinės pirštinės išorės (4 mėg.) pateiktos atliekant objektų DNR tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), rastas genotipas DNR registre sutampa su Z. T. DNR genotipu (t. 1, b. l. 66). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad lyginamajam tyrimui iš Z. T. paimti DNR pavyzdžiai (t. 2, b. l. 138). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus tyrimą ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus ((duomenys neskelbtini)) 2 mėg., 3 mėg.) ir vienkartinės pirštinės išorės ((duomenys neskelbtini) 4 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su Z. T. DNR profiliu su 99,999999999999 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 77-78).
Įvykio dieną (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritoriją saugojo apsaugos įmonės darbuotojas V. A., kuris teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, dienos metu saugomoje teritorijoje išgirdo triukšmą sklidusį nuo vagonų pusės. Nuėjęs prie vieno iš vagonų pamatė vidutinio kūno sudėjimo vyriškį, kuris buvo su kauke, jam sušuko „Stok, apsauga“. Vyriškis išsigandęs nubėgo link pievos. Nuo vagono nušoko dar vienas asmuo, kuris nubėgo tuo pačiu keliu, kaip ir pirmasis. Vagono viduje matė cigarečių dėžes, tačiau į vagono vidų nelipo (t. 3, b. l. 182-186). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 12 val. 50 min. ties 308 keliu išgirdo triukšmą. Priėjęs prie vagono Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo ant vagono laiptelio stovintį asmenį, kuris, sušukus „stok, apsauga“ nubėgo link pievos. Nuo vagono viršaus nušoko ir ta pačia linkme nubėgo kitas asmuo (t. 2, b. l. 49). Nuteistasis Z. T. viso proceso neigė įgijęs bei gabenęs ar pasikėsinęs gabenti akcizais apmokestinamas prekes (t. 2, b. l. 135-136, 144-146, t. 4, b. l. 3-7, 68-75). Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas J. K. parodė, kad sutikęs su nepažįstamo vyro pasiūlymu užsidirbti, automobiliu, kuriame buvo du vyrai, važiavo link Šiaulių. Vienas iš vyrų dėvėjo veidą dengiančią kaukę. Nuvažiavus prie traukino vairuotojas liepė iš automobilio bagažinės paimti kuprinę. Kitą kuprinę pasiėmė kartu važiavęs vyras, kuris pirmas įlipo traukinio vagoną. Įlipę į vagoną pradėjo traukti cigaretes. Jis (J. K.) vagono viduje buvo trumpai, važiavo būdamas vagono išorėje, stebėjo aplinką. Savo kuprinę paliko vagono viduje, į ją buvo įdėjęs raktus, pakrovėją, marškinėlius. Kuprinėje buvo ir medžiaginės pirštinės, kurias jis buvo užsidėjęs, o vėliau nusiėmė. Asmuo įlipęs į vagono vidų taip pat buvo su pirštinėmis, kurios turbūt buvo medžiaginės (t. 4, b. l. 3-7).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Z. T. 2020 m. liepos 18 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis Z. T.. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė informaciją prie kurių telekomunikacijų bokštų 2020 m. liepos 17 - 19 dienomis jungėsi mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. T. (t. 1, b. l. 141-142, 155-164). Tarnybiniuose pranešimuose dėl atliktos telefonų analizės nurodyta, jog 2020 m. liepos 18 d. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), jungėsi prie Tele2 telekomunikacijos bokštų esančių Šeduvos m., Radviliškio r. sav. (08:12:30 val.), Dubijos g. Šiauliuose (08:49:29 – 08:49:32 val.), Armalių k., Šiaulių r. sav. (09:19:20 val.), Kentraičių k., Šiaulių r. sav. (09:49:19 val.), Pabalvės k. Telšių r. sav. (nuo 09:49:23 iki 10:19:36 val.), Kentraičių k., Šiaulių r. sav. (10:24:19 val.), Kuršėnuose, Šiaulių r. sav. (10:34:13 val.), Toliočių k., Šiaulių r. sav. (10:57:08 val.), nuo 11:27:05 val. fiksuoti prisijungimai prie Tele2 telekomunikacijų bokštų Radviliškyje – Žironų g. (11:27:05 – 11:30:49 val.), Maironio g. 101E (11:57:05, 11:59:58, 13:16:48 val.), Vasario 16-osios g. 11 (nuo 12:57:05 iki 13:04:02 val.) bei Karčemų k., Radviliškio r. sav. (11:57:09 val.) (t. 1, b. l. 143-147, t. 2, b. l. 6-15).
Šiuo atveju objektyvūs bylos duomenys patvirtina aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje traukinio vagone Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iš minėto traukinio vagono iššoko ir pabėgo du asmenys, vienas jų – J. K.. Šiame traukinio vagone buvo rasta ir kuprinė su įvairiais daiktais, tarp kurių buvo 2 vnt. vienkartinių polietileninių pirštinių, o atlikus tyrimą nustatyta, kad ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus gautas DNR profilis sutampa su Z. T. DNR profiliu. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad Z. T. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupe, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, Nr. 2K-340/2012 ir kt.). Bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepaisant to, jog nebūtina iš anksto suderinti veiksmų ar realizuoti visų objektyviųjų požymių, būtina, kad kaltininkas turėtų galimybę suvokti kito asmens veiksmus ir jo sumanymo turinį. Esant pagrįstų abejonių dėl tokios galimybės buvimo, asmuo negali atsakyti kaip bendrininkas už kito asmens veiksmus.
Jau minėta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-124-354/2020 J. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d. 12.50 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir jas gabeno traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) vagone Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, kur ketino cigaretes išsikrauti. Taigi šiuo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad akcizais apmokestinamas prekes buvo įgijęs J. K. ir būtent jis jomis disponavo iki jos buvo atgabentos iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiojo kelyno. Tokia aplinkybė bei tai, kad byloje nebuvo tirta, kokius objektyvius bendrininkavimo veiksmus ar bent kokią jų dalį realizavo Z. T. pasikėsindamas – pagal pakeistą kaltinimą – įgyti, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes – gabenti, aptariamas akcizais apmokestinamas prekes, dėl kurių įgijimo ir gabenimo kaltu baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas J. K., sudaro prieštaringą duomenų bazę dėl bendrininkavimo pasikėsinant įgyti ar gabenti akcizais apmokestinamas prekes pradžios, pobūdžio ir apimties. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju patvirtino kaltinimo teiginius apie nuteistojo Z. T. bendrus veiksmus su J. K., tačiau šių asmenų bendrininkavimo aplinkybių teisiamajame posėdyje išsamiau netyrė, nors privalėjo tai padaryti. Bendrininkavimo požymis turi būti įrodytas, o įrodymai dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo formos neturi kelti jokių abejonių. Tuo tarpu, kaip jau minėta, kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą Z. T. bendrininkavimo požymis apskritai nebuvo inkriminuotas
Taigi prokuroro prašymu pakeistas kaltinimas Z. T., jį įvardijant bendrininkavus su J. K., tačiau kaltinimas Z. T. pareikštas ir dėl veiksmų, kuriuos vienasmeniškai (nors šioje byloje įvardijamas bendravykdytoju) atliko J. K., t. y. teismo baudžiamuoju įsakymu jis jau yra pripažintas kaltu įgijęs ir iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiojo kelyno gabenęs akcizais apmokestinamas prekes. Iš šioje byloje Z. T. pareikšto kaltinimo neaišku kokius veiksmus atliko kiekvienas bendravykdytojas ir ką jie atliko kartu, jau minėta, kad šioje byloje bendravykdytoju įvardijamas J. K. dėl tos pačios veikos yra nuteistas, jo veiką kvalifikuojant skirtingai (Z. T. buvo kaltinamas bendravykdytojui J. K. įgijus akcizais apmokestinamas prekes pasikėsinimu šias prekes gabenti jas iškraunant, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Z. T., veikdamas bendrininkų grupe su J. K., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas prekes, kurias abu ketino iškrauti iš traukinio vagono (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje trečiajame kelyne, o J. K. nuteistas už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties trečiojo kelyno gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kur jas ketino iškrauti). Tai reiškia, kad šios bylos bendravykdytojams buvo inkriminuotos skirtingos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinamasis aktas, kuriame suformuluotas kaltinimas Z. T., negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus. Be to, nustatyti trūkumai apsunkino Z. T. teisę efektyviai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, neužtikrino jo teisės tiksliai žinoti, kuo yra kaltinamas. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus ir tai sąlygojo kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams. Surašant kaltinamąjį aktą, buvo padaryti BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju laikytini esminiais kaltinamojo akto trūkumais, nes trukdo teismui išnagrinėti bylą ir teisingai nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo Z. T. gynėjo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su nuteistajam inkriminuota nusikalstam veika, kurie susiję su nustatytu BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti neturi įstatyme numatytų galimybių, tačiau privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios, pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis nusikaltimo padarymo aplinkybės, o tai gali padaryti grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos faktinius duomenis, todėl nenustatė paminėtų ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neįvertino jų reikšmės byloje nustatant nusikaltimo įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ydingai surašytas kaltinamasis aktas sutrukdė pirmosios instancijos teismui visapusiškai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priimdamas dėl Z. T. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai lėmė šio teismo priimto sprendimo neteisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius pirmiau nurodytus kaltinamojo akto trūkumus ir abejones dėl nuteistojo Z. T. veiksmų bendrininkaujant su J. K. pasikėsinus neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, negalima teisingai nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo surašytas iš esmės pirmiau aptartų BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai tiesiogiai trukdo teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti pagrįstą teismo nuosprendį. Kadangi pirmiau nurodyti kaltinamojo akto trūkumai skundžiamame teismo nuosprendyje nepašalinti, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla perduodama prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutarus baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, dėl kitų nuteistojo Z. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas pagrįstai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK reikalavimų, nes neinformavęs apie iš esmės keičiamas faktines aplinkybes priėmė nuosprendį dėl bendrų J. K. ir Z. T. veiksmų pasikėsinant įgyti prieš tai J. K. įgytas ir gabentas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. skundžiamu nuosprendžiu nustatė naujas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo būdą ir bendrininkavimo formą), kurios esmingai skiriasi nuo pareikšto kaltinimo, taip buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į gynybą.
Kiekvienam įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuojama teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas, BPK 10 straipsnio 1 dalis). Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai - pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą arba teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
Teismų praktikoje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-112-697/2016 ir kt.). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų”, teismų praktikoje pažymima, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2014, Nr. 2K-8-696/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis – t. y. ar, bendriausia prasme, gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02 ir kt.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 255 ir 256 straipsniuose numatytų reikalavimų, nepranešė bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, jog kaltinime bei prokuroro prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, o būtent, kad bus sprendžiama dėl galimai kitų nei kaltinime bei prokuroro prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nurodytų alternatyvių BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Kaltinamajam ir jo gynėjui nebuvo pranešta apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Skundžiamu nuosprendžiu Z. T. pripažinus kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įgyti akcizais apmokestinamas prekes, padarytą veikiant bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas padarė minėtų BPK nuostatų pažeidimus, tai taip pat nulėmė priimto sprendimo neteisėtumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Nustatyti vieno mėnesio terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.