- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2-997-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00209-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- G. B., B. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų G. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsakovų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlastona“ ieškinį atsakovams G. B. ir B. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vlastona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir B. B. 109 670,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji yra UAB „P.“ (toliau ‒ ir bendrovė), kuriai Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.) iškėlė bankroto bylą, o 2022 m. birželio 7 d. nutartimi (įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.) pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, kreditorė.
3. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo UAB „P.“ akcininkais. Atsakovas G. B. nuo 1999 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 10 d. buvo bendrovės generalinis direktorius, o jo tuometinė sutuoktinė atsakovė B. B. buvo bendrovės komercijos direktorė. Ieškovė, siekdama ginti savo kaip BUAB „P.“ kreditorės teises bei interesus, pareiškė teisme ieškinį atsakovams dėl jų veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme ieškovė nurodė, kad prima facie pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovų elgesys liudija, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovai perleido turimą nekilnojamąjį turtą. Iš Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Nekilnojamo turto registro duomenų (toliau – NTR) matyti, kad atsakovas G. B. turėjo daug įvairaus nekilnojamojo turto, tačiau praėjus vos mėnesiui po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas G. B. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. (dabartinei savo sutuoktinei) neatlygintinai perleido jam priklausiusį jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą itin didelės vertės turtą. Turto vertė pagal NTR duomenis buvo 516 496,27 Eur, o visa perleisto turto nuosavybė įregistruota kaip asmeninė K. B. nuosavybė.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė B. B. taip pat ėmėsi priemonių slėpti savo turtą. Iš NTR duomenų matyti, kad atsakovė B. B. 2023 m. vasario 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo V. M. nekilnojamąjį turtą, kuris vėliau buvo dar kartą perleistas (parduotas) 2023 m. rugpjūčio 21 d.
7. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pažymėjo, kad atsakovai turi kito turto, todėl būtina kuo skubiau apsaugoti ieškovės interesus ir išsaugoti tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo galimybę, pritaikant atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Vlastona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui G. B. bei atsakovei B. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos (109 670,31 Eur), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis (neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų), leidžiant atsiskaityti su ieškove pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus.
9. Vertindamas, ar yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas nusprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
10. Spręsdamas, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovai perleidžia jiems priklausantį turtą, neleidžia tokių veiksmų laikyti sąžiningais ir kelia pagrįstas abejones dėl atsakovų sąžiningumo vykdant jiems galbūt nepalankų teismo sprendimą. Teismas ieškovės prašymą tenkino, įvertinęs, kad ieškovė pateikė pakankamai argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių atsakovų tikėtiną nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovai G. B. ir B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ‒ atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-507-777/2023, kurią inicijavo BUAB „P.“ bankroto administratorius ‒ asmuo, veikiantis visų bendrovės kreditorių vardu. Nurodytoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra keliami tapatūs atsakovų atsakomybės klausimai, kaip ir šioje byloje. Be to, analogišku faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškinius dėl žalos atlyginimo atsakovams yra pareiškę ir bendrovės kreditoriai mažoji bendrija (toliau ‒ MB) „Uderna“ bei UAB „Ladavas“. Nurodytos bylos yra vienarūšės, todėl sujungus jas į vieną bylą, jos būtų išnagrinėtos greičiau, taip užtikrinant civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
12.2. Atsakovams kaip fiziniams asmenims pritaikius tokio masto turto areštą, yra iš esmės apsunkinamas ir suvaržomas jų gyvenimas. Tokios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kai priemonių taikymo reikalingumas nekelia jokių abejonių. Analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas arešto taikymo klausimus analogiškose bylose.
12.3. Atsakovų turto areštas yra perteklinė priemonė, dubliuoja anksčiau atsakovams pritaikytus nuosavybės teisės apribojimus, todėl neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo, protingumo ir proporcingumo principų.
12.4. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovai buvo ir yra sąžiningi. Dovanojimo ir Turto pasidalijimo sutartys yra vienkartiniai dėl atsakovų turto sudaryti sandoriai.
12.5. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi BUAB „P.“ bankrotą pripažino tyčiniu, savaime neįrodo atsakovų nesąžiningumo. Asmenys, kurie būtų atsakingi už BUAB „P.“ tyčinį bankrotą, šios bendrovės tyčinio bankroto byloje nebuvo nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Su atskiruoju skundu apeliantai pateikė papildomus duomenis: MB „Uderna“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo; UAB „Ladavas“ 2022 m. spalio 10 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo; Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį dėl atsakovų santuokos nutraukimo; 2010 m. rugpjūčio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. UAB „P.“ restruktūrizavimo planą; 2015 m. UAB „P.“ restruktūrizavimo plano pakeitimą; kreditorių pritarimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo; VĮ Registrų centro išrašą dėl (duomenys neskelbtini) esančio turto; Žemės sklypo pirkimo‒pardavimo sutartis; žemės sklypo pardavimo skelbimus ir mokėjimą už skelbimus; M. M. sodo namo įsigijimą patvirtinantį VĮ Registrų centro išrašą; Žemės sklypo dovanojimo sutartis; Žemės sklypo ir kelio dalies VĮ Registrų centro išrašą; antstolio pateiktą atsakovų turto aprašą; teismų nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (pradėjimo), restruktūrizavimo plano pakeitimo (pakeitimų patvirtinimo); kreditorių ir administratoriaus pritarimą, teismo leidimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perleidimo; kreditorių susirinkimų protokolus dėl restruktūrizavimo tęsimo (eigos), pritarimo; UAB „P.“ kreditorių sutikimus pakartotiniam bendrovės restruktūrizavimui; UAB „P.“ kreditorių sutikimus bendrovės restruktūrizavimo tęstinumui.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vlastona“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovai atliko konkrečius veiksmus ‒ neatlygintinai perleido jiems nuosavybės teise priklausiusį turtą po to, kad BUAB „P.“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Dėl šios priežasties teismas teisingai nusprendė, kad tokie atsakovų veiksmai kelia pagrįstas abejones dėl jų sąžiningumo.
15.2. Kitų asmenų ieškiniai yra pareikšti ir nagrinėjami kitose bylose, kuriose ieškovė nedalyvauja, o ieškovės interesai yra ginami šioje byloje, kurioje, esant grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovai tiesiogiai neįvardinti atsakingais asmenimis, tačiau būtent jų sudarytais sandoriais ir priimtais sprendimais buvo prisidėta prie bendrovės tyčinio bankroto, o atsakovų turto perleidimo sandorių sudarymo ryšys su teismo nutarties dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimu yra akivaizdus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, užtikrinant teismo sprendimo pagal ieškovės pareikštą atsakovams reikalavimą įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ‒ ieškinio sumos ribose (109 670,31 Eur) areštuotas atsakovų turtas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų (papildomų) įrodymų (ne)priėmimo
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).
18. Atsakovai su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus duomenis (išvardinti šios nutarties 13 punkte). Jais siekiama įrodyti, kad atsakovų veiksmai nėra nesąžiningi, kadangi visas BUAB „P.“ turtas buvo parduotas restruktūrizavimo procese, o sandoriai, kuriais atsakovai perleido savo turto dalį, buvo vienkartiniai ir nepatvirtina siekio paslėpti turtą ar jį perleisti turint tikslą apsunkinti ieškovės reikalavimų įvykdymą.
19. Sprendžiant dėl apeliantų prašymo priimti papildomus duomenis kaip naujus įrodymus pagrįstumo, visų pirma išaiškintina, kad teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus pagrįstumą, riboja įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
20. Susipažinęs su apeliantų pateiktais papildomais duomenimis apie UAB „P.“ restruktūrizavimo procesą ir jo metu priimtus sprendimus dėl bendrovės turto perleidimo, teismas laikosi pozicijos, kad jais (duomenimis) įrodinėjamos aplinkybės nėra sijusios su šioje byloje analizuojamu klausimu (ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Nurodyti duomenys sietini su byloje, pradėtoje pagal ieškovės ieškinį, sprendžiamo ginčo aplinkybių, kuriomis grindžiamas materialusis reikalavimas atsakovams dėl žalos atlyginimo (UAB „P.“ turto perleidimo sandorių tikslingumas, ekonomiškumas ir kt.) vertinimu. Tuo remdamasis, teismas atsisako priimti ir vertinti su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, nes jais įrodinėjamos aplinkybės nesusijusios su šioje apeliacinėje byloje sprendžiamu procesiniu klausimu. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste svarbu įvertinti ne atsakovų turto, kuriam prašoma taikyti disponavimo suvaržymus, įsigijimo aplinkybes, bet turto perleidimo siekiant apsunkinti ar išvengti tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą aplinkybes.
21. Taip pat pažymėtina, kad dalimi teikiamų duomenų apeliantai siekia pagrįsti savo poziciją dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose atsakovams pareikšti reikalavimai dėl nuostolių (ar žalos) atlyginimo BUAB „P.“ ir jos kreditoriams, sujungimo.
22. CPK 136 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši proceso teisės norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
23. Kadangi civilinės bylos, kurias, apeliantų vertinimu, būtų tikslinga sujungti, nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme, o Lietuvos apeliacinis teismas neturi kompetencijos svarstyti ir vertinti apeliantų nurodytų civilinių bylų sujungimo klausimo, tad dėl su šiuo klausimu susijusių apeliantų argumentų nepasisakoma, o papildomai teikiamus duomenis tokiems argumentams pagrįsti atsisakoma priimti.
24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su atskiruoju skundu atsakovų pateikti papildomi duomenys neturi įtakos šioje apeliacinėje byloje tiriamų aplinkybių įvertinimui, todėl šiuos duomenis (žr. nutarties 13 punktą), kaip naujus įrodymus, neturinčius reikšmės procesiniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, atsisakoma priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
26. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
27. Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas atsakovų atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovės pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.
28. Vertindamas ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog BUAB „P.“ bankrotą pripažinus tyčiniu atsakovai neatlygintinai perleido dalį savo turto tretiesiems asmenims, sudaro pakankamą pagrindą sprendimui dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ‒ atsakovų turto areštą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
30. Prieš sprendžiant aktualų procesinį klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teigia, jog kitoje byloje pagal BUAB „P.“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodęs, kad neįrodytas atsakovo nesąžiningumas kaip sąlyga tokioms priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo svarstomas kitoje byloje pareiškus reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo G. B., tačiau teismų nutartys, kuriomis išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020, 40 punktas). Taigi, tik ta aplinkybė, kad byloje pagal BUAB „P.“ ieškinį atsakovui G. B. nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodžius, kad ieškovė nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesaisto šioje byloje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjančio teismo. Analizuojamoje byloje ieškovei UAB „Vlastona“ pareiškus prašymą taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones ir tokį prašymą pagrindus įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
31. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
32. Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
33. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, pagal kurį galima įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017, 18 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018, 17 punktas).
34. Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi BUAB „P.“, kurios akcininkais buvo atsakovai, o atsakovas ‒ dar ir vadovu, bankrotas pripažintas tyčiniu. Nors BUAB „P.“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas savaime nesudaro pagrindo atsakovų laikyti nesąžiningais ir jų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovams žinant ir suprantant, jog bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto pagrindu tiek bendrovė, tiek ir jos kreditoriai gali kelti atsakovų civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo netinkamu bendrovės valdymu klausimą, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti savo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas reikalavimų jiems patenkinimo atveju, mastą.
35. Ieškovės pateikti įrodymai bei VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad 2022 ‒ 2023 m. apeliantai sudarė dalies jiems priklausiusio turto neatlygintinius perleidimo sandorius: B. B. 2023 m. vasario 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido jai priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. B. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dabartinei savo sutuoktinei K. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).
36. Nors atsakovai teigia, kad šie vienkartiniai sandoriai nereiškia jų veiksmų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų veiksmai, kurie buvo nukreipti susijusiems asmenims (K. B. yra atsakovo G. B. sutuoktinė (atsiliepimo į atskirąjį skundą 25 punktas); V. M., kuriai B. B. dovanojimo sutartimi perleido turtą, yra jos sesuo (atsiliepimo į atskirąjį skundą 29 punktas) neatlygintinai perleisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą (iš esmės ‒ vienintelį teisiškai neapsunkintą turtą, nes pagal NTR duomenis kitam atsakovų valdomam nekilnojamam turtui taikomas areštas), yra pakankami padaryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
37. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad visas atsakovų turtas yra areštuotas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kiekvienoje byloje laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos konkretaus ieškovo interesų apsaugai, todėl ta aplinkybė, kad atsakovų turtui jau yra taikomas areštas, siekiant užtikrinti kitų asmenų pareikštų reikalavimų galimo patenkinimo įvykdymą, nelemia ieškovės UAB „Vlastona“ ieškinio reikalavimų užtikrinimo kitokio vertinimo. Be to, skundžiama nutartimi areštas pritaikytas ne tik atsakovų nekilnojamajam, bet ir kitam turtui ar turtinėms teisėms, todėl tas faktas, kad kituose teisminiuose procesuose dėl atsakovų nekilnojamojo turto taikomi disponavimo juo teisės suvaržymai, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą, pagal teismų suformuluotas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktines taisykles pagrįstai nustatė, kad šiuo metu egzistuoja sąlygos tokių priemonių būtinumui, todėl tenkindamas ieškovės prašymą priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsakovų atskirojo skundai argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.