Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-81/2012

2012 m. lapkričio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d. (2011-11-24 2.00 val. veika) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d. (2011-11-24 22.00 val. veika) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d. (2011-11-26 2.00 val. veika) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d., ir subendrinta bausmė, paskirta už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir subendrinta bausme skirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendį ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką LR BK 66 str. pagrindais įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y., siekdamas įbauginti J. K., 2011-11-23 nuo 21.00 val. iki 2011-11-24 2.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, naudojo psichinę prievartą - įjungęs lituoklį į elektros tinklą ir jį įkaitinęs dėjo prie J. K. nugaros, grasindamas išdeginti žodį „kalė“, grasindamas sužaloti J. K., įkaitintą lituoklį ne mažiau kaip 5 kartus dėjo prie jos kojos, tyčia ranka sudavė J. K. vieną smūgį į veido sritį, prispaudęs J. K. prie kėdės ir laikydamas viena ranka už plaukų, kita ranka spaudė kaklą, sudavė ranka ne mažiau 15 smūgių į nugaros sritį, 10 smūgių ranka į galvos sritį, grasino, jog jeigu ji skųsis dėl panaudoto fizinio smurto, tai ją nužudys, spyrė 10 kartų koja į krūtinės sritį, grasino, kad ją išveš į mišką, perpjaus jai gerklę, kad „ją užkas ir niekas jos nesuras“, grasino išmesti iš balkono.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2011-11-24, apie 8.30 val., tame pačiame bute, virtuvėje, ne mažiau 5 kartus spyrė koja J. K. į krūtinės sritį, pagrasino J. K., jog, jeigu ji išeis iš namų, tai jis ją užmuš.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2011-11-24, apie 17.00 val., tame pačiame bute, kambaryje, J. K. tyčia spyrė koja ne mažiau kaip 5 kartus į nugaros sritį, krūtinę.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-11-25, apie 21.00 val., tame pačiame bute, virtuvėje, jis tyčia sudavė J. K. tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, ranka tempė už plaukų, paėmęs už plaukų prispaudė J. K. prie kėdės, o kita ranka sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į nugarą, po to sudavė ranka tiksliai nenustatytą skaičių smūgių J. K. į veidą, galvą, krūtinę, pilvą, grasino, jog ją „išveš, patalpins į rūsį“, balkone sudavė vieną smūgį ranka į veidą, abiem rankomis suspaudęs gerklę tempė J. K. iš balkono į virtuvę, grasino su lenta suduoti smūgį J. K. į galvą, grasino užmušti, išmesti iš balkono, virtuvėje sudavė du smūgius ranka į galvos sritį. Tokiu būdu bendrais veiksmais J. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei taip kėlė nuolatinį stresą bei pagrįstą baimę dėl jos gyvybės, sveikatos, t. y., sistemingai baugindamas J. K. su ja fiziškai susidoroti, naudojo psichinę prievartą.

Be to, jis 2011-11-24, apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavęs J. K. smūgius rankomis ir kojomis į veido, nugaros sritį, panaudojęs psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su ja, pasinaudodamas dėl to palaužtu J. K. pasipriešinimu, lovoje prievarta rankomis pritraukęs J. K. galvą, įvedė lytinį organą jai į burną, prievarta į J. K. lytinius organus kišo lako buteliuką bei savo ranką, tokiu būdu dirgindamas jos lytinius organus, tuo būdu panaudodamas fizinį smurtą tenkino su J. K. savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo.

Be to, jis 2011-11-24, apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavęs J. K. smūgius rankomis ir kojomis į nugaros, krūtinės sritį, panaudojęs psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su ja, pasinaudodamas dėl to palaužtu J. K. pasipriešinimu, lovoje prievarta rankomis pritraukęs jos galvą, įvedė lytinį organą jai į burną, tuo būdu panaudodamas fizinį smurtą tenkino su J. K. savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo.

Be to, jis 2011-11-26, apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavęs J. K. smūgius rankomis ir kojomis į nugaros, krūtinės, galvos sritį, panaudojęs psichinę prievartą - grasinimus fiziškai susidoroti su ja, jėga nutempęs J. K. iki lovos bei į ją įstūmęs, sudavęs jai nemažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės sritį, pasinaudodamas dėl to palaužtu J. K. pasipriešinimu, lovoje prievarta rankomis pritraukęs jos galvą, įvedė lytinį organą jai į burną, tuo būdu panaudodamas fizinį smurtą tenkino su J. K. savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus , teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai nekito, yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo V. M. parodymai ir kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, tačiau iš bylos medžagoje esančių duomenų matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti, jog V. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. lapkričio 23 – 26 dienomis, sistemingai naudodamas fizinį smurtą prieš J. K., tyčia suduodamas jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, kaip galvą, smaugdamas, grasindamas įkaitintu lituokliu, lazda, išsakydamas grasinimus, jog ją sužalos, nužudys, kėlė nuolatinį stresą J. K. bei pagrįstą nukentėjusiosios baimę dėl jos gyvybės ir sveikatos. Nuteistojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, medicininiais išrašais, apžiūrų protokolais bei kita bylos medžiaga.

LR BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis - mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba ne­žymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant ir pan. nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepalie­kantį žymių, tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosrūvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą dėl padarytos LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pritaikė tinkamai. Baudžiamoji atsakomybė dėlLR BK 140 str. kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Nuteistojo V. M. elgesys jau pats savaime rodo, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – nukentėjusiajai sukeliamą fizinį skausmą – ir norėjo taip elgtis. Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė smurtą, patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 987/11(09), kurioje konstatuota, kad J. K. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 8 dienų laikotarpyje, nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai buvo padaryti 31 smūgio poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 39). Ant nukentėjusiosios kūno sužalojimus matė ir teisme patvirtino liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina R. K., nurodžiusi, kad apie V. M. smurtinius veiksmus ir seksualinį prievartavimą dukra jai pasakojo dar prieš jo sulaikymą. Taip pat smurtavimo faktą patvirtina ir policijos pareigūnai A. J. ir R. B., kurie, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, apklausti teisme nurodė aiškiai matę sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Jie taip pat parodė, kad jiems atvykus į butą V. M., tik supratęs, kad pareigūnai pastebėjo, jog nukentėjusiosios nosis kraujuoja, ėmė pasakoti, kad jo sugyventinė nugriuvo balkone, be to, jis trukdė nukentėjusiajai su jais kalbėti. Tai, jog prieš J. K. buvo naudotas fizinis smurtas patvirtinta įrašai medicininiuose dokumentuose, kuriuose nurodoma, kad 2011-11-25 J. K. medikams teigė, kad ją tris dienas vyras mušė ir smaugė. Marijampolės apskrities Moters veiklos centro vadovė A. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jai pasakojo, jog buvo mušama ir prievartaujama sugyventinio. Faktą, jog nuteistasis prieš J. K. balkone naudojo fizinį smurtą patvirtino tai mačiusios ir policiją informavusios liudytojos M. I., D J.. Kaimynė R. M. kelias dienas girdėjo triukšmą V. M. bute, konfliktus, moters šauksmą, moters ir vyro konfliktą balkone. Tai, jog prieš J. K. buvo naudotas fizinis smurtas patvirtino ir nuteistojo draugas liudytojas R. R., nurodęs, jog matė J. K. sumuštą veidą, sutinusias akis 2011-11-27 rytą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji nuo nuteistojo smurto nukenčia nebe pirmą kartą. Tai patvirtinta parodymais liudytojų nukentėjusiosios motinos R. K., buvusios darbdavės J. B. ir Marijampolės apskrities Moters veiklos centro vadovės A. B., kurioms šios aplinkybės buvo žinomos iš pačios nukentėjusiosios.

Nuteistasis, elgdamasis agresyviai, naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai ne tik padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir kėlė J. K. nuolatinį stresą, pagrįstą baimę dėl jos gyvybės, sveikatos ir tokiu būdu sistemingai baugino J. K., panaudodamas psichinę prievartą. Nuteistojo kaltė neginčytinai įrodyta ir dėl nukentėjusiosios terorizavimo (LR BK 145 str. 2 d.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., žmogaus terorizavimas pasireiškia ir sistemingais - ne mažiau 3 kartus pasikartojančiais įvairiais grasinimais, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Vadovaujantis teismų praktika, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Ištyrus bylos medžiagą, konstatuota, kad V. M. suprato, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų sveikatos sužalojimą išsakė taip, jog nukentėjusioji jautė baimę, tikėjo, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir jis tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo. Tai jis atliko ne vien tiesiogiai grasindamas žodžiais, kad ją išveš į mišką, perpjaus jai gerklę, kad „ją užkas ir niekas jos nesuras“, išmes iš balkono, bet ir naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, suduodamas rankomis ir spardydamas kojomis ne mažiau kaip 31 kartą į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas sužaloti nukentėjusiąją itin pavojingu daiktu – įkaitintu elektriniu lituokliu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė, kad nuteistojo grasinimai buvo realūs ir efektyvūs, jie paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, kas patvirtina grasinimo realumą. Darytina išvada, kad V. M. veiksmai pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d., sudėtį.

V. M. pagrįstai nuteistas ir už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 150 str. 1 d., padarymą. LR BK 150 str. 1 d. nurodyta, jog lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Iš nukentėjusiosios J. K. duotų parodymų matyti, jog nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą pasakydama apie tai, tačiau ji bijojo priešintis, buvo grasinta ją užmušti, jos atžvilgiu buvo vartotas psichinis ir fizinis smurtas, taip pat smurtiniai veiksmai buvo atliekami ir seksualinio prievartavimo metu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti išsamiais nukentėjusiosios parodymais, kurių ji laikėsi tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jų nekeitė, tik papildė, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. Apie tai, kad buvo prievartauta oraliniu būdu ji papasakojo savo motinai dar iki nuteistojo sulaikymo, ką teisme patvirtino liudytoja apklausta R. K.. Tai, jog J. K. buvo seksualiai prievartauta, be nukentėjusios parodymų patvirtina ir liudytoja A. B., nurodžiusi, kad nukentėjusioji jai pasakojo apie sugyventinio seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Nors šios trys veikos buvo padarytos dalyvaujant tik nuteistajam ir nukentėjusiajai, teismas laiko jas visiškai įrodytomis. Nukentėjusioji jau pirmojoje apklausoje, atliktoje 2011-11-26, davė parodymus apie jos seksualinį prievartavimą. Šiuos parodymus patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu 2011-12-05. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir akistatos su nuteistuoju metu. Nukentėjusiosios J. K. parodymų nuoseklumas ir logiškumas, jų absoliutus sutapimas su kitais įrodymais byloje, teismui leido vadovautis nukentėjusiosios parodymais ir jų pagrindu padaryti išvadą, kad nuteistasis tris kartus seksualiai prievartavo nukentėjusiąją. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad J. K. jau anksčiau yra buvusi pripažinta nukentėjusiąja kitoje baudžiamojoje byloje dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, neatmeta tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, jog V. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes nori jį pasodinti į kalėjimą, galbūt susirado kitą vyrą, nepagrįsta. Nuteistasis kitų priežasčių nenurodė, o teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nenustatė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių J. K. galėjo siekti apkalbėti ar noreti pakenkti nuteistajam V. M.. Apelianto teiginiai pagrįstai laikytini tik gynybine taktika siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Atmestinas ir nuteistojo V. M. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, kodėl nukentėjusioji nesikreipė į policiją iš karto po nukentėjusiosios nurodyto jos sumušimo ir seksualinio prievartavimo, kai jis išėjo į darbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo parodžiusi, kad į policiją nesikreipė, nes bijojo nuteistojo, kuris ir anksčiau smurtaudavo jos atžvilgiu, be to, grasino, kad ją užmuš, jei ji išeis iš namų ar kam nors skųsis. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo V. M. smurtiniai veiksmai turėjo tęstinį pobūdį, o nukentėjusioji, bijodama jo polinkio į smurtą ir žiaurumą, ilgą laiką tai slėpė. Nors nuvežta į ligoninę 2011-11-25 J. K. medikams sakė, kad ją tris dienas vyras mušė ir smaugė, tą pačią dieną, būdama policijoje, ji atsisakė rašyti pareiškimą, bijodama namuose likusio ir dar nesulaikyto nuteistojo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai paneigia nuteistojo V. M. apeliacinio skundo teiginius, jog jis niekam negrasino, jokio smurto nevartojo, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai atmetė tai patvirtinančius įrodymus. Apylinkės teismas motyvavo, kodėl nesivadovavo nuteistojo parodymais, o vadovavosi nukentėjusiosios bei liudytojų išsamiais ir nuosekliais parodymais, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad teismo sprendimas buvo priimtas išskirtinai tik dėl nukentėjusiosios parodymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 150 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.