Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorėms Daivai Armalienei ir Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Telšiuose, a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas,

1) 1988 m. sausio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2002 m. spalio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 500 Lt (145 Eur) vertės turto konfiskavimu;

5) 2003 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

6) 2006 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

7) 2009 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams;

8) 2014 m. spalio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

9) 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių,

10) 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų;

11) 2020 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 40 dienų;

12) 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi subendrinta, ir paskirta galutinė bausmė Laisvės atėmimas 8 mėnesiams 40 dienų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesnius Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

E. A. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą –

2022 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 10.20 val. iki 13.21 val., gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), teritorijoje, Š. R. melagingai nurodydamas, kad jo banko sąskaita yra užblokuota ir kad jam reikalingi Š. R. asmens duomenys, kad į Š. R. banko sąskaitą jam darbdavys galėtų pravesti pinigus, ir už tai jam pažadėdamas sumokėti 400 Eur atlygį, Š. R. juo patikėjus bei jam pateikus savo asmens duomenis, neteisėtai panaudojo Š. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – Š. R. vardu 2019 m. rugpjūčio 30 d. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). bei Š. R. veido atvaizdą, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, iš kompiuterinės sistemos IP adresu(duomenys neskelbtini) išmaniuoju įrenginiu, be nukentėjusiojo Š. R. sutikimo, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. Š. R. asmeninio profilio UAB „Credit Servise“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt ir inicijavo finansinę operaciją, Š. R. vardu pateikdamas paraišką 3 000 Eur kredito sumai, ko pasėkoje 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „Credit Servise“ Š. R. vardu sudarė paskolos vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur kredito sumai, kuri buvo pervesta į Š. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, bei tą pačią dieną melagingai pranešdamas Š. R., kad darbdavys į jo banko sąskaitą pervedė 3 000 Eur, ir Š. R. 2022 m. gruodžio 16 d., 18.17 val., bankomate H730/HB, esančiame adresu(duomenys neskelbtini). išėmus 1 400 Eur ir juos jam atidavus, 2022 m. gruodžio 17 d., 9.18 val., jo nurodymu Š. R. pervedus 1 000 Eur į B. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)., 2022 m. gruodžio 19 d. jo nurodymu Š. R. 200 Eur perdavus jo sugyventinei R. M. bei 400 Eur sumokėjus kaip sutartą atlygį Š. R., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Credit Servise“ priklausantį turtą – 3 000 Eur.

II. Irodymai

E. A., apklaustas kaip kaltinamasis nurodė, kad padaręs nusikalstamas veikas prisipažįsta iš dalies, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis visiškai neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad iš vivus.lt buvo paimtas kreditas, kad buvo pervesti pinigai, kad buvo jam pinigai perduoti, kad buvo pervesti jo sugyventinės R. M. sūnui B. L., tačiau nepripažįsta, kad savavališkai prisijungė į vivus.lt, nes nukentėjusysis buvo kartu su juo, viską matė ir turėjo suprasti. Tuo metu jam buvo reikalingi pinigai darbams atlikti, medžiagoms pirkti. Jis pats negalėjo paimti kredito, nes jo sąskaitos užblokuotos, pinigus būtų iš karto nuskaitę. Sugyventinės R. M. paklausė, ar ji gali paklausti Š. R., gal jis sutiktų už užmokestį leisti jam persivesti pinigus. Su Š. R. buvo susitikęs du kartus, paaiškino, kad norėtų iš finansinės įstaigos persivesti 3 000 Eur ir kad sumokės už tai 400 Eur. Jis sutiko, pinigai buvo pervesti tą pačią dieną. Paskui išgrynino, jam padavė, kiek dienos limitas leido, litus jo prašymu pervedė į B. L. sąskaitą. Š. R. sakė, kad ims pinigus iš kredito įstaigos, kad ims kreditą jo vardu gal nepasakė. Jam viskas turėjo būti aišku iš kur tie pinigai jau tada, kai pradėjo pildyti, nes reikėjo padaryti 1 cento pavedimą. Jis sutiko, tai užtruko kelias minutes. Kai „vivus.lt“ sutiko suteikti paskolą, ten reikėjo tik surašyti viską ir užpildyti. Kartu būdami mašinoje viską užpildė Š. vardu, Š. naudojasi Smart ID programėle. Paėmė jo telefoną ir užpildė, o jis šalia sėdėjo. Paskui reikėjo asmens nuotrauką nusiųsti dėl tapatybės patvirtinimo, tai nuėjo pas ūkininką į kambariuką, nufotografavo Š. ir nusiuntė nuotrauką. Taip patvirtino tapatybę, kad kreditą ima Š. R.. Paskui pasiskambino Š., klausė, ar pinigai jau pervesti. Už kelių dienų nuo paėmimo grąžino. Jei būtų norėjęs jį apgauti, galėjo imti maksimumą 9 000 Eur ar 10 000 Eur ir negrąžinti. Nenorėjo nieko apgauti ir žadėjo grąžinti. Pinigus grąžino po to, kai Š. R. po kelių dienų atvažiavo su draugu vakare su policija. Š. R. davė 400 Eur, paliko sąskaitoje. Pats Š. R. tikrino savo telefone, ar įkrito pinigai. Jis pats paskambino ir pasakė, kad pinigai jau yra. Nuvažiavo į bankomatą ir kiek leido, tiek išėmė, o likusius pinigus paprašė, kad pervestų B. L.. Pripažįsta, kad kreditą paėmė Š. R. vardu, bet jis turėjo žinoti, nes pasakė, kad iš finansinės įstaigos. Jeigu ateina į el. paštą, kad reikia sumokėti 1 centą, ten matosi, kam turi pervesti, kad patvirtinti tą sąskaitą, matoma, iš kur pinigai įkrenta. Banko jis neapgavo, Š. R. vardu neprisistatė, nes prisistatyti nereikia, tik prisijungti. Jis jungėsi ne iš savo telefono, Š. R. sėdėjo šalia, sutarė dėl atlygio. Telefono iš jo nepavogė, jis sėdėjo šalia, viską matė, žinojo, siuntė jo nuotrauką. Nepripažįsta, kad pasinaudojo neteisėtai Š. R. telefonu, nes jis viską matė, žinojo, niekas nepatyrė finansinės žalos. Naudojosi savo elektroniniu paštu, į kurį gavo pranešimą apie paskolą. Kiek buvo sutaręs, tiek grąžino tai kredito įstaigai, tiek ir Š. R. sumokėjo atlygį. Visas operacijas darė jis, tačiau Š. R. sėdėjo šalia ir turėjo viską matyti. Visą sumą grąžino iš karto, nenorėjo apgauti. Dirba oficialiai, yra rangovai, turi individualią veiklą, važinėja į komandiruotes į Klaipėdą. Skolų turi iš senų laikų, bet jau 2 metus moka. Suma antstoliams buvo didelė, dėl to užblokuota sąskaita. Savo kaltės neįžvelgia, nes tą paskolą paėmė ir ją grąžino. Sugyventinei R. M. nieko neaiškino, iš kokios kredito įstaigos ims, Š. R. nepasakė, o jis neklausė, kas ta finansinė įstaiga. Yra įsitikinęs, kad Š. R. suprato, kad imama paskola. Sutarė, kad savaitės bėgyje grąžins paskolą. Sakė, kad ims 3 000 Eur, savaitės bėgyje grąžino, pervedė į vivus.lt sąskaitą 3 000 Eur su palūkanomis. Po pervedimo su Š. R. nebesusitiko, nes jis buvo jau parašęs pareiškimą. Kai atvyko policija, tada pinigų dar nebuvo pervedęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. A. neprisipažino padaręs kaltinime nurodytas veikas, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis Š. R. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56-57).

2023 m. sausio 18 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 100-103).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Vertindamas įrodymus, teismas pripažįsta, kad E. A. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo Š. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą, UAB „Credit Servise“ priklausantį turtą – 3 000 Eur. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo Š. R. ir liudytojų M. K., R. M., B. L. parodymai. Liudytojas M. K. patvirtino, kad kaltinamasis ir jam siūlė analogišku būdu užsidirbti keletą šimtų eurų, prašydamas leisti, kad į jo sąskaitą būtų parvesti iš Klaipėdoje esančios statybų bendrovės kaltinamajam nesumokėti pinigai, nurodydamas, kad į savo sąskaitą negali tų pinigų gauti, nes yra įsiskolinęs valstybei. Liudytojai R. M. patvirtino, kad gavo grynų pinigų iš nukentėjusiojo ir juos atidavė kaltinamajam, o liudytojas B. L. patvirtino, kad į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis taip pat atidavė kaltinamajam. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis apgaule paėmė kreditą nukentėjusiojo vardu ir apie tai, kad bus imamas kreditas, nukentėjusiajam nesakė. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis bandė įtikinti teismą, jog jis nukentėjusiajam sakė, kad pinigai bus pervesti iš kredito įstaigos, tačiau iš kokios konkrečiai, gal ir nenurodė, tačiau 2023 m. vasario 1 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu kaltinamasis tvirtino atvirkščiai – nurodė, jog nukentėjusiajam sakė, kad pinigai bus pervesti iš „vivus“, tačiau kad bus pervedami iš kredito bendrovės gal ir nesakė (2 t., b. l. 70), taigi, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, tekdamas paaiškinimus teisme, susipainiojo ir nurodė paminėtas skirtingas aplinkybes. Kaltinamasis neneigė, kad iki kredito pervedimo į nukentėjusiojo sąskaitą visi elektroniniai laiškai iš kredito bendrovės ateidavo į jo elektroninį paštą, kas patvirtina, jog nukentėjusysis galėjo ir nesuprasti bei než-inoti, jog jo vardu imama paskola. Teismas sprendžia, kad įrodymų visetas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir neabejoja, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, 2K-68-942/2016 ir kt.).

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, dėl ko laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tris baigtines nusikalstamas veikas, veikdamas vieninga tyčia, veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį.

Teismas sutinka su prokurorės pasiūlyta kaltinamajam bausmės rūšimi – laisvės atėmimo bausme, nes kaltinamasis analogiškas nusikalstamas veikas padarė ne pirmą kartą, ydingo savo elgesio nevertina kritiškai, kaltina nukentėjusįjį, išvadų nedaro. Teismo įsitikinimu, bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. A. paskiriant kiek didesnės nei sankcijoje nustatytas vidurkis, trukmės laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną iš veikų, jas subendrinant apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatytina galutinė bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Ši teisė gali būti realizuojama pareiškiant civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nukentėjusysis Š. R. pateikė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodė, kad po tokių įvykių blogai jautėsi, galvojo, kad jam reikės mokėti paskolą net 3 metus.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tenkinti nukentėjusiojo ieškinį pagrindo nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam buvo pasakęs, kad pinigai į kaltinamojo sąskaitą negali būti pervesti, nes turi įsiskolinimą valstybei, antstoliams. Nukentėjusysis, žinodamas tai, siekė padėti kaltinamajam elgtis nesąžiningai, padėti išvengti skolų mokėjimo. Už paslaugą nukentėjusysis gavo 400 Eur. Šiuos pinigus jis atidavė kaltinamajam E. A., tikėdamasis jo padedamas paprasčiau įgyti teisę vairuoti. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ir pats nukentėjusysis nesielgė sąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiojo blogą būklę, sužinojus, kad yra apgautas – nepateikta įrodymų, kad kreipėsi į specialistus ar gydytojus dėl pablogėjusios savijautos, sveikatos, nerimo ir pan., todėl jo civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 fotonuotraukos, laikomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 65-67), vaizdo įrašas „VIDEO-2023-01-17-11-28-31“, įkeltas ir laikomas baudžiamosios bylos IBPS (1 t., b. l. 125-126), 2022 m. gruodžio 16 d. nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), laikoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 141-153), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VII. Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis Š. R. pateikė teismui įrodymus, kad jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 000 Eur (1 t., b. l. 58, 2 t., b. l. 143).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020 ir kt.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K- 347-976/2018, 2K-225-303/2019, 2K-7-628/2020 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato atstovavimo trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metamas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nukentėjusiojo Š. R. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš kaltinamojo E. A. priteisti nukentėjusiajam Š. R. 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato, atstovavusio byloje, pagalbai apmokėti.

3 fotonuotraukas, laikomas baudžiamojoje byloje, vaizdo įrašą „VIDEO-2023-01-17-11-28-31“, įkeltą ir laikomą baudžiamosios bylos IBPS, 2022 m. gruodžio 16 d. nuotoliniu būdu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl ne-tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.