Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.5. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog jos pagamintos durys atitinka (duomenys neskelbtini) kolegijos keltus reikalavimus dėl atsparumo drėgmei, todėl tenkinti ieškinį nebuvo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (duomenys neskelbtini) kolegijos (užsakovės) užsakymu vykdė remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš užsakovės reikalavimų pagal projektą buvo durų sumontavimas dušinių ir sanitarinių mazgų patalpose. Techninės specifikacijos išraše iš projekto, kuris elektroniniu laišku 2018 m. sausio 24 d. išsiųstas ieškovei, buvo nurodyta, kad turi būti sumontuotos „drėgmei atsparios durys“. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove, iš jos užsakė 20 vienetų vidaus durų, prekės buvo pateiktos atsakovei. 2018 m. kovo 2 d. buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2276 Eur sumai, kurią atsakovė pasirašė, patvirtindama, kad prekes gavo. Atsakovei taip pat buvo parduota po 20 vienetų rankenų ir cilindrų durims už bendrą 155 Eur sumą. Išrašyta 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaita – faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė pasirašė, patvirtindama, kad prekes gavo.

Dėl ginčo esmės

12. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2276 Eur sumos atsakovė ieškovei nesumokėjo. Atsakovė teigia, kad ieškovė pateikė netinkamos kokybės daiktą, t. y. nepateikė drėgmei atsparių durų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl netinkamos durų kokybės, joms neatitinkant drėgnumo atsparumo, tarp bylos šalių kilo 2018 m. birželio mėnesį, tuo tarpu atsakovė iki pat 2018 m. birželio mėnesio nesikreipė nei raštu, nei žodžiu į ieškovę dėl netinkamos durų kokybės.

13. Byloje pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, kad ieškovė E. R. firma „Elemūras“ ir atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ bendradarbiauja apie porą metų, pagal šalių nusistovėjusią bendravimo praktiką susitarimai tarp šalių vykdavo susirašinėjant elektroniniu paštu ir derinant klausimus telefonu, todėl ne visada būdavo sudaromos rašytinės užsakymų sutartys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, jog užsakymo suformavimas vyksta atsakovei pateikus užklausimą ieškovei dėl reikalingų durų, o ieškovei atsižvelgiant į užsakymo turinį, pateikiant turimų durų pasiūlymus, jeigu atsakovei tinka pasiūlymas, ieškovė pateikia lokalinę sąmatą, kurią atsakovei patvirtinus laikoma, kad užsakymas patvirtintas.

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių parodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisingai nustatė, kad ginčo atveju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, šalys bendradarbiavo pagal jų nusistovėjusią bendravimo praktiką elektroniniu paštu. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė netinkamai remiasi ieškovės E. R. firma „Elemūras“ ir atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2018 m. vasario 26 d. sudaryta ilgalaike gamybos, pardavimo ir paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo gaminius pagaminti ir /ar darbus atlikti per sutarties priede arba lokalinėje sąmatoje numatytą terminą, o atsakovė pagal sutarties priedą arba lokalinę sąmatą pagamintus gaminius bei atliktus darbus priimti ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 4.1 punktas). Pažymėtina, kad minėta sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo susitarta dėl ginčo durų gamybos. Sutarties 1 punkte numatyta, kad sutartis – ši sutartis su visais priedais, sutartį keičiančiais ar papildančiais susitarimais ir kitais dokumentais, šalių pasirašytais tiek sutarties sudarymo metu, tiek po jos sudarymo.

15. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad net tuo atveju, jeigu šios bylos šalims būtų taikoma 2018 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių bylos šalių parodymus, kad susitarimas dėl ginčo durų buvo sudarytas ne žodžiu, neįrodė, kad į minėtą sutartį buvo įtrauktas ir susitarimas dėl ginčo durų), joje nėra ieškovės (kaip rangovės) įsipareigojimo pagaminti gaminius vien pagal apeliantės užsakymą, o yra aiški nuoroda į tai, kas yra gaminiai: „Gaminiai – šios sutarties prasme yra šios sutarties priede arba pagal šią sutartį sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti daiktai, atitinkantys sutarties priede arba sąmatoje įvardintus požymius“ (sutarties 1 punktas), ir „Gaminiai sukomplektuojami (komplektacija ir kitos specifikacijos) pagal asmeninius užsakovo pageidavimus, kurie užfiksuojami sutarties priede arba lokalinėje sąmatoje, pasirašant ir patvirtinant sutarties priedą ar sąmatą užsakovo įgaliotų asmenų.“ (sutarties 2.1 punktas). Iš minėtų sutarties nuostatų darytina išvada, kad tik tada, kai abi šalys suderina ir pasirašo sutarties priedą ar sąmatą, šie dokumentai įgyja šalims privalomąją galią. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodo, kad tik dėl šalių sutarties priede arba lokalinėje sąmatoje nurodytų sutartų gaminių sudaromi užsakymai pagal apeliantės pageidavimą bei gaminami ieškovės (rangovės). Teisėjų kolegija sprendžia, kad visa kita informacija, iki sutarties priede ar lokalinėje sąmatoje įtvirtinto susitarimo dėl gaminių, yra tik derybų stadija, t. y. pasiūlymai, kurie arba bus priimti ieškovės, arba atmesti.

16. Byloje šalys patvirtino faktą, kad ginčo durų užsakymas buvo derinamas tarp ieškovės atstovų ir užsakymo metu atsakovės direktorės pareigas einančios A. R.. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atstovai patvirtino, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir A. R., apklaustos byloje kaip liudytojos, parodymais, kuriais nustatyta: 1) A. R. užsakinėjo duris iš ieškovės; 2) A. R. ieškovei pateikė užsakymą dėl reikalingų durų kiekio ir jų medžiagiškumo kaip ir (duomenys neskelbtini) (kaip ir kito objekto, kuriame ieškovė atsakovės užsakymu teikė duris); 3) iš ieškovės gavo jai tinkantį komercinį pasiūlymą, todėl atliko užsakymą.

17. Bylos dokumentais (elektroninio susirašinėjimo medžiaga) nustatyta, kad atsakovės buvusi direktorė A. R. elektroniniu laišku patvirtino ieškovės komercinį pasiūlymą ir pakartojo užsakymo specifiškumą – „dėl durų medžiagiškumo kaip (duomenys neskelbtini)“.

18. Tarp šalių kyla ginčas dėl sąvokos „medžiagiškumas kaip ir (duomenys neskelbtini)“ traktavimo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai minėtos sąvokos neaiškino lingvistine prasme, o sprendime rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė ir liudytoja A. R. vienodai suprato medžiagiškumo sąvoką. Pažymi, kad sąvoka „medžiagiškumas“ turėtų būti suprantama kaip durų spalva, vyriai, rankenos, durų apdaila ir pan.).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

20. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė sutarčių aiškinimo taisykles, aptarė šiuo klausimu kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018).

21. Nagrinėjamos bylos atveju šalių supratimas, ką apima sąvoka „medžiagiškumas kaip ir (duomenys neskelbtini)“ išsiskyrė: 1) ieškovė šią sąvoką vertina taip, kad turėjo būti pagamintos tokios pačios durys, kaip ir objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vidaus durys Norma 1 su MDF užpildu, t. y. sąvoka medžiagiškumas, apima durų, rankenų spalvą, durų užpildus, medžiagas ir kt.; 2) atsakovės nuomone, sąvoka turėtų būti suprantama kaip durų spalva, vyriai, rankenos, durų apdaila ir pan., bet neapima durų užpildo, nenusako savybių dėl atsparumo drėgmei; 3) liudytoja A. R. medžiagiškumo sąvoką suprato kaip durų komponentų visumą, į kurią įeina durų spalva, jų padengimas bei užpildas.

22. Pažymėtina, kad vartotojų teisių apsaugos tarnyba, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimą, yra konstatavusi, kad durys kaip statybos produktas deklaruojamos pagal privalomą LST EN 14351-1:2006+A1:2010 „Išorės įėjimo durys (išskyrus atsparias ugniai ir sandarias dūmams)“ ES standartą ir šis standartas yra darnusis, t. y. gamintojas ir platintojas turi vykdyti visas prievoles numatytas Reglamente (ES) Nr. 305/2011 prieš išleisdamas gaminį į rinką. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja, jog įmonės, gaminančios statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų laikančios galios atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti kokybės sertifikatuose. Statybos gaminiai – pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir įrenginių dalys). Lietuvių kalbos žodyne medžiagiškumo sąvoka apibūdinama kaip atitinkanti medžiagos prigimtį. Durų medžiaga – pjautinė mediena, fanera, medienos drožlės ar pluošto plokštės, metalas (plienas, aliuminis), plastikas, stiklas ir kt.

23. Taigi, esant aptartai situacijai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės buvusi direktorė A. R. vykdė ginčo užsakymą, kad ji ir ieškovė vienodai suprato medžiagiškumo sąvoką. Kadangi byloje nustatyti šalių, sudariusių žodinę sutartį dėl ginčo durų, tikrieji ketinimai, pirmosios instancijos teismas pagristai rėmėsi jais, o ne lingvistine sąvokos samprata.

24. Apeliantė nurodo, kad teismas pripažino, kad prie atsakovės pateikto užsakymo buvo pridėta ir techninio projekto ištrauka, kuri patvirtina jog atsakovei buvo reikalingos sustiprintos konstrukcijos atsparios drėgmei skydinės durys, todėl turėtų būti suprantama, kad durys turi būti visiškai atsparios drėgmei, t. y. jų atsparumas turėtų būti 100 procentų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis lokaline sąmata (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovei buvo pateiktos vidaus durys Norma 1 su MDF užpildu, t. y., tokios pačios, kaip ir aukščiau minėtame objekte – (duomenys neskelbtini), užsakymo turiniu, pagristai sprendė, kad ieškovė šią užsakymo dalį įvykdė būtent taip, kaip ir buvo nurodyta atsakovės.

26. Byloje sprendžiant klausimą, ar užsakyme buvo aiškiai nurodyta užsakymo sąlyga, kad durys turi būti drėgmei atsparios, pirmosios instancijos teisme nustatytos šios aplinkybės: 1) prie atsakovės pateikto užsakymo buvo pridėta ir techninio projekto ištrauka, iš kurios matyti, kad reikalingos sustiprintos konstrukcijos atsparios drėgmei skydinės durys (drėgmės atsparumo procentas nebuvo nurodytas); 2) ieškovė negamina ir neprekiauja visiškai (100 proc.) atspariomis drėgmei durimis, ji nurodė, kad tokios durys yra bent kelis kartus brangesnės nei ieškovės teikiamos durys, taip pat nurodė, kad skydinėms durims naudojamas klijuotas medinis skydas, kuris gali būti faneruotas įvairių medžių lukštu arba dažytas įvairių spalvų dažais, kad skydinės durys taip pat atsparios drėgmei, tačiau drėgmės atsparumo procentas yra mažesnis nei visiškai drėgmei atsparių durų; 3) teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė, kad žinojo, jog visiškai drėgmei atsparios durys turi būti dengtos vandeniui atsparia medžiaga – aukšto slėgio laminatu arba būti pvz. plastikinės; kad aplinkybė, jog ieškovė tokiomis durimis neprekiauja, jai buvo žinoma prieš darant užsakymą; kad ieškovei siųstame techniniame projekte trūko informacijos apie durų atsparumą drėgmei, nebuvo nurodytas drėgmės atsparumo procentas, kas ir sąlygojo būtent tokio užsakymo atlikimą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) kolegijai turėjo pateikti atsparias drėgmei duris. Apeliantė nurodo, kad yra ji yra įsipareigojusi (duomenys neskelbtini) kolegijai pakeisti reikalavimų neatitinkančias duris (rašytinių įrodymų byloje nepateikė). 2018 m. birželio 23 d. atitikties deklaracijoje apeliantė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ prisiėmė atsakomybę ir deklaravo, kad ginčo durys yra atsparios drėgmei. Pažymėtina, kad būtent atsakovė prisiėmė atsakomybę (duomenys neskelbtini) kolegijai pateikti atsparias drėgmei duris.

28. Pirmosios instancijos teismas darė pagristą išvadą, jog iš užsakymo priedų matyti, kad durys turi būti drėgmei atsparios, tačiau aplinkybė, jog liudytoja A. R. kreipėsi į ieškovę dėl durų užsakymo, žinodama, kad ieškovė neprekiauja 100 procentų drėgmei atspariomis durimis, patvirtino užsakymą, gerai suprasdama, koks užsakomų durų medžiagiškumas ir nemanė, kad tokių durų atsparumas drėgmei neatitiks užsakovo projekto reikalavimų, parodo, atsakovės, tuo metu atstovaujamos A. R., tikrąją valią įsigyti būtent tokias duris, kurios buvo pagamintos ir perduotos atsakovei pagal šalių suderintą susitarimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos A. R. parodymais, kadangi ji nurodė turinti patirtį formuojant durų užsakymus, nusimanė apie durų medžiagiškumą, savybes, ne vieną kartą bendradarbiavusi su ieškove. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvusi atsakovės direktorė prisiėmė riziką už mažesnę kainą įsigydama duris.

29. Pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog atsakovė pateikė tik fragmentą iš projekto (Techninės specifikacijos), pavadindama jį užsakymu 2018-01-22, atsakovės ir (duomenys neskelbtini) kolegijos sutarties visos sąlygos ieškovei nebuvo žinomos, fragmente įvardintos „drėgmei atsparios durys“, nenurodant santykinio drėgnumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame fragmente matosi sąlyga, jog „prieš pradėdamas durų gamybą Rangovas privalo gauti Užsakovo patvirtinimą“, taigi, kaip pagristai nurodė ieškovė, atsakovė turėjo gauti (duomenys neskelbtini) kolegijos patvirtinimą, ir ši sąlyga lietė tik atsakovę, o ne ieškovę.

30. Atsakovė mano, kad „drėgmei atsparios durys“ turėtų būti suprantamos kaip durys, kurios „turi būti visiškai atsparios drėgmei, t. y. jų atsparumas turėtų būti 100 procentų“. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovė iki žodinės sutarties sudarymo žinojo aplinkybę, kad ieškovės siūlomos pagaminti durys nėra 100 procentų atsparios drėgmei. Į atsakovės pasiūlymą, kitaip vadinamą 2018-01-22 užsakymu, ieškovė pateikė savo pasiūlymą dėl kitokių durų – Norma1 pagaminimo. Pasiūlymas atsakovei tiko, ir ji jį pasirašė. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent atsakovė iki žodinės sutarties sudarymo du kartus el. laiškais patvirtino, kad durų medžiagiškumas kaip (duomenys neskelbtini) objekte. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad patvirtindama ieškovės pasiūlymą ir pasirinkdama duris tokio medžiagiškumo kaip (duomenys neskelbtini), o tai buvo durys Norma 1, atsakovė aiškiai nurodė, kokias duris užsako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad verslininkas, užsakydamas duris tokias pat, kaip anksčiau užsakytos, kurios nebuvo 100 procentų atsparios drėgmei, turėtų aiškiai pažymėti, kad durys turi būti visiškai atsparios drėgmei. Ši tinkamo informavimo pareiga (pažymėtina, kad abi šalys verslininkai) tenka atsakovei, o ne ieškovei. Prekę perkantis asmuo turi nurodyti visas jam reikalingas prekės savybes. Ieškovė būtų atsakinga tik tuo atveju, jei ji, turėdama aiškų nurodymą pagaminti drėgmei 100 procentų atspariais duris, būtų pagaminus duris, kurios nėra atsparios drėgmei.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas vien liudytojos buvusios atsakovės direktorės A. R. parodymais, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visus byloje esančius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog atsakovė tokias pat kaip ginčo duris, t. y. Norma1, iš ieškovės užsisakė 13 kartų, ieškovė atsakovę buvo informavusi susirašinėjant dėl (duomenys neskelbtini) apie tai, kad „durys nėra klasifikuojamos kaip drėgmei atsparios“, byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė iš pradžių kreipėsi su užsakymu, pateikdama techninę specifikaciją durims su pilnaviduriu užpildu, tačiau vėliau išsirinko ir patvirtino užsakymą durims su nurodomu užpildu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie durų Norma1 savybes. Kaip jau minėta, A. R. nurodė, kad turinti patirtį formuojant durų užsakymus, nusimanė apie durų medžiagiškumą, savybes, ne vieną kartą bendradarbiavusi su ieškove.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dabartiniai A. R. ir atsakovės santykiai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Byloje nenustatyta, kad A. R. byloje būtų davusi melagingus parodymus, tuo labiau, kad jos parodymus atitinka ir bylos medžiaga.

33. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino ieškovės ieškinį ir jos naudai iš atsakovės priteisė 2431 Eur skolą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teisėjų kolegija priteisia šias išlaidas ieškovės naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“, juridinio asmens kodas 302351346, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. R. firmos „Elemūras“, juridinio asmens kodas 141191243, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.