Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „DK Electronics“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10062-752/2025 pagal ieškovės individualios įmonės „DK Electronics“ patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „DK Electronics“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę R. K. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei: kompiuterį (planšetę) „Samsung Galaxy Tab A T595, 10,5“, 4G; orkaitę AEG BPS351160M; indukcinę kaitlentę; šaldytuvą „Snaigė“; automobilį „Lexus RX450h“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimą bei raktelius, priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė prašymą dėl nagrinėjamos bylos bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1742-1191/2025 dėl santuokos nutraukimo sujungimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025 pareiškė reikalavimus nutraukti ieškovei atstovaujančio D. K. ir atsakovės sudarytą santuoką, padalyti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti IĮ „DK Electronics“ bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi, tarp D. K. ir R. K. yra kilęs ginčas dėl dalijamo santuokinio turto balanso sudarymo, įskaitant ir dėl IĮ „DK Electronics“, kuri yra ieškovė nagrinėjamoje byloje. Todėl mano, kad yra tikslinga nagrinėjamą bylą sujungti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama santuokos nutraukimo civiline byla Nr. e2-1742-1191/2025.

3. Ieškovė su prašymu dėl bylų sujungimo nesutinka, prašo jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl bylų sujungimo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1742-1191/2025 šalys, ieškinių dalykas ir reikalavimų pagrindas skiriasi. Prašomos sujungti bylos nėra vienarūšės, ginčai kilę iš skirtingų teisinių santykių, bylose bus nagrinėjamos ir vertinamos iš esmės skirtingos aplinkybės.

5. Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas ieškovės reikalavimas atsakovei dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei neteisėtai valdomą jos turtą, o civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025 bus sprendžiamas santuokoje įgyto turto, jo padalijimo, įskaitant ir IĮ „DK Electronics“, ir įmonės valdomo turto teisinio režimo ir padalijimo klausimas. Įvertinęs tai, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nusprendė, kad nėra galimybės nagrinėti civilinės bylos dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kol nėra išspręstas reikalaujamo grąžinti turto teisinio režimo klausimas, t. y. kol nėra nustatyta, kad reikalaujamas grąžinti turtas (ar jo dalis) atsakovei nepriklauso. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pripažino, kad yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atsakovė santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą arba pripažinti ją IĮ „DK Electronics“ bendraturte, arba išmokėti jai kompensaciją, paliekant D. K. vieninteliu IĮ „DK Electronics“ savininku. Reikalavimo, susijusio su IĮ „DK Electronics“ turtu, ar reikalavimo pripažinti IĮ „DK Electronics“ turtą asmenine nuosavybe ar bendrąja jos ir D. K. nuosavybe atsakovė nėra pareiškusi. Ieškovės turtas, dėl kurio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra pareikštas ieškinys šioje byloje, nėra įtrauktas į tarp sutuoktinių dalytino turto balansą. Pažymi, kad pasikeitus bet kurios įmonės, net ir IĮ „DK Electronics“, savininkui ar vadovui įmonės turto teisinis režimas išlieka nepakitęs.

6.2. D. K. nėra šios civilinės bylos šalis ir IĮ „DK Electronics“ ginčijamo turto nuosavybės klausimai santuokos nutraukimo byloje apskritai nėra sprendžiami. Todėl teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025, neturės jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės netrukdo išspręsti bylą.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia vieninteliu motyvu, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą (toliau – IĮĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Turtas, dėl kurio pareikštas reikalavimas šioje byloje, įgytas santuokos metu. Santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiami santuokoje įgyto turto, jo padalijimo, taip pat ir IĮ „DK Electronics“ bei jos valdomo turto teisinio režimo ir padalijimo klausimai.

7.2. Santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1742-1191/2025 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti IĮ „DK Electronics“ bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalyti lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienai šaliai arba „DK Electronics“ priteisti atsakovui, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 50 000 Eur kompensaciją, padalyti santuokoje įgytą turtą. Santuokoje įgyto turto, jo padalijimo, įskaitant ir IĮ „DK Electronics“, ir įmonės valdomo turto teisinio režimo ir padalijimo klausimas neišspręstas.

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį, be kitų reikalavimų, prašo sujungti šią bylą su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1742-1191/2025 dėl santuokos nutraukimo.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl civilinės bylos sustabdymo instituto taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad civilinės bylos Nr. e2-1742-1191/2025 išsprendimas neturės jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

14. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162 ³ straipsnis). CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

15. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas klausimą, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad, kol nėra išspręstas reikalaujamo grąžinti turto teisinio režimo klausimas, t. y. kol nėra nustatyta, kad reikalaujamas ieškovės grąžinti turtas (ar jo dalis) atsakovei nepriklauso, nėra galimybės nagrinėti civilinės bylos dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, todėl nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025.

18. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas ir teigia, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti IĮ „DK Electronics“ turtą asmenine nuosavybe ar bendrąja jos ir D. K. nuosavybe, ginčijamas turtas nėra įtrauktas į tarp sutuoktinių dalytino turto balansą. Pažymi, kad pasikeitus bet kurios įmonės savininkui ar vadovui įmonės turto teisinis režimas išlieka nepakitęs, įmonės turtas ir toliau išlieka įmonės turtu.

19. Teismo pažymėtina, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (IĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal IĮĮ 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis), ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (IĮĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

21. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

22. Pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiamas ir IĮ „DK Electronics“ ir jos valdomo turto teisinio režimo ir padalijimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, visas kilnojamasis turtas, dėl kurio pareikštas reikalavimas šioje byloje, yra įgytas santuokoje įmonės vardu, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, tikėtina, pasisakys ir dėl šio turto teisinio režimo, nesvarbu, ar jis yra įtrauktas į tarp sutuoktinių dalytino turto balansą ir ar yra pareikštas reikalavimas dėl ginčijamo turto.

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką akivaizdu, kad civilinės bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu. Tik išsprendus IĮ „DK Electronics“ ir jos valdomo turto teisinio režimo ir padalijimo klausimus, bus galima spręsti, ar apeliantė pagrįstai prašo išreikalauti ginčijamą turtą iš svetimo neteisėto valdymo, vertinant tai, kad reiškiant vindikacinį ieškinį, be kitų aplinkybių, reikia įrodyti, kad apeliantė turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei ir turi ieškinio pareiškimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

24. Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje bus vertinama, ar ginčijamas turtas, įgytas santuokoje individualios įmonės vardu, yra tik individualios įmonės turtas ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1742-1191/2025 būtų konstatuota, kad reikalaujamas grąžinti turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tikėtina, būtų vertinama, ar apeliantė iš viso turi teisę pareikšti vindikacinį ieškinį. Taigi, tam, kad būtų galima priimti sprendimą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, pirmiausia reikia nustatyti, ar ginčijamas turtas priklauso nuosavybės teise apeliantei. Šios aplinkybės ir bus nagrinėjamos ir vertinamos civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025.

25. Atsižvelgiant į tai, kad tik santuokos nutraukimo byloje galės būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su reikalaujamo grąžinti turto teisiniu režimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teisme esant nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-1742-1191/2025, ji visų pirma ir turi būti išnagrinėta, o joje priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės neabejotinai turės esminės reikšmės ir nagrinėjamos (sustabdytos) bylos baigčiai. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1742-1191/2025, neturės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės yra pakankamos bylai išnagrinėti.

26. Be kitų argumentų, apeliantė nurodo, kad šiuo metu neturi jokių galimybių naudotis automobiliu „Lexus RX450h“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė paliko automobilį stovėti po atviru dangumi, negali pasirūpinti jo priežiūra, būtinu remontu, dėl ko turtas praranda savo vertę. Kuo ilgiau tęsis procesas šioje byloje, tuo didesnių nuostolių bus patiriama dėl neeksploatuojamo ir neprižiūrimo automobilio.

27. Pažymėtina, kad CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bylos sustabdymas užvilkina bylos nagrinėjimą, tačiau priimant procesinį sprendimą atsižvelgtina ir į teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisingumo principus, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo nuspręsti, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas nepažeidžia proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų (CPK 7 straipsnis), nes yra tikslinga civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei nurodžius, kad ji negali pasirūpinti automobilio priežiūra, esant tokiai situacijai, siūlytina šalims išnaudoti visas galimybes išspręsti kilusį ginčą dėl transporto priemonės taikiai, kol bus priimti konkretūs sprendimai dėl ginčo esmės. Tokiu būdu būtų užtikrinamas ir racionalumo, ir proceso ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Dėl kitų argumentų, kurie neturi įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių pagrindu teisingai aiškino ir taikė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.