- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- eA2-12728-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39099-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Kategorijos
- 2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9055-592/2015, suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus m. apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9055-592/2015, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu už akių Nr. e2-9055-592/2015 tenkino ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu visiškai dėl 7 167,20 € pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo pagal šalių 2014-02-02 sudarytą prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį. Šis sprendimas dėl formalių priežasčių apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-03-10 sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl procesas turi būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovo išrašytas sąskaitas-faktūras, kurios neturi jokios galios. Šios PVM sąskaitos-faktūros įformintos neteisingai ir nesilaikant sutarties. Dėl šių sąskaitų galiojimo, pareiškėjas kreipėsi į VMI ir 2017-01-11 gavo raštą Nr. (13.4.-38-2) R-212, kuris sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. VMI nurodė, kad ieškovo sąskaitos-faktūros neatitinka įstatyme nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo manymu, šis neturi pagrindo atsiskaityti pagal tokias sąskaitas-faktūras, o procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas ir ieškinys atmestas. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog apie šias aplinkybes sužinojo iš VMI 2017-01-11 rašto, todėl nepraleido 3 mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Prašymas netenkinamas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus svarbu išsiaiškinti ir ar nėra praleistas CPK 368 str. nustatytas prašymo padavimo terminas, ar nėra pagrindo šio termino atnaujinti.
Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir termino praleidimo klausimas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, ar terminas buvo praleistas tikrai dėl svarbių priežasčių. Proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė bylą išspręsti kitaip, nors prieš tai byla buvo išnagrinėta teisingai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu už akių Nr. e2-9055-592/2015 tenkino ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus pareiškėjo (atsakovo) atžvilgiu visiškai dėl 7 167,20 € pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo pagal šalių 2014-02-02 sudarytą prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį bei šios sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. 2015-04-10 atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-10 nutartimi Nr. e2S-1549-798/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2015-11-24 ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismui susipažinus su atsakovo 2015-04-03 prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš jo matyti, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) jau tuomet savo prašyme teismui buvo nurodęs, kad ieškovo teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka visų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tas pačias aplinkybes pareiškėjas nurodo ir 2017-02-10 prašyme dėl proceso atnaujinimo, dar papildomai pateikdamas VMI prie LR FM 2017-01-11 raštą Nr. (13.4.-38-2) R-212. Teismui susipažinus su šiuo raštu, iš jo neaišku, kokios konkrečios sąskaitos-faktūros buvo pateiktos vertinimui mokesčių inspekcijai, be to mokesčių inspekcija atsakovui nurodė, jog PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodyti visi privalomi PVM sąskaitai-faktūrai nustatyti rekvizitai, tačiau tai nereiškia, jog ūkinė operacija neįvyko ir paslaugos nebuvo suteiktos, ar tuo labiau kad šios sąskaitos-faktūros yra neteisėtos. Tokiu būdu daroma išvada, kad jau 2015-04-10 (teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) atsakovui buvo žinomos šios aplinkybės, jog neva PVM sąskaitos-faktūros galimai gali neatitikti visų įstatymo reikalavimų, tačiau pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė tik 2017-02-10 (t.y. praėjus beveik dviem metams po sprendimo už akių peržiūrėjimo), t.y. praleidęs 3 mėnesių terminą tokį prašymą pateikti ir kurio neprašo atnaujinti, todėl jau vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Atsakovas (pareiškėjas) motyvuoja, jog apie šias aplinkybes (apie neva, jog ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų) sužinojo tik 2017-01-11, tačiau kaip matyti, apie tai pareiškėjas jau buvo nurodęs teismui 2015-04-10 prašyme, taip pat prašymas įvertinti sąskaitas-faktūras VMI pateiktas tik 2016-11-15 (t.y. pradėjus dar metams nuo anksčiau paduoto prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), tuo labiau iš pateikto rašto net neaišku nei kokios konkrečios PVM sąskaitos-faktūros buvo vertinamos, bei pati mokesčių inspekcija pareiškėjui nurodė, jog vertinant PVM sąskaitų faktūrų išrašymo teisėtumą, pirmiausia reikėtų nustatyti, ar buvo įvykusi ūkinė operacija, t.y. ar paslaugos buvo suteiktos. Tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyti visi privalomi PVM sąskaitai faktūrai nustatyti rekvizitai, dar nereiškia, kad ūkinė operacija neįvyko ir paslaugos nebuvo suteiktos. Tokiu būdu šis raštas nepaneigia, kad ūkinė operacija neįvyko ir paslaugos nebuvo suteiktos ar šios sąskaitos-faktūros yra neteisėtos kaip pareiškime nurodo pareiškėjas (jeigu net vertinant, kad mokesčių inspekcijai buvo pateiktos šios bylos sąskaitos-faktūros, nors kaip minėta, tokių duomenų byloje nėra).
Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šis terminas yra atnaujinamasis, todėl praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 str.). Šiuo atveju šį terminą pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs, nurodomos aplinkybės apie neva nepraleistą terminą yra nepagrįstos, šio termino pareiškėjas neprašo atnaujinti, todėl šis prašymas yra atmetamas.
Dėl prašymo pagrįstumo. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas prašyme nurodė tik šį teisinį pagrindą, tačiau iš prašymo faktinio pagrindo matyti, kad prašymas grindžiamas ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – gavus raštą iš VMI).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant neabejotiniems proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo sprendimo nepagrįstumą iš esmės argumentuoja VMI prie LR FM 2017-01-11 raštu Nr. (13.4.-38-2) R-212, tačiau kaip minėta, iš pateikto rašto net neaišku nei kokios konkrečios PVM sąskaitos-faktūros buvo vertinamos (neatmestina galimybė, jog tai galėjo būti vertinamos ir net ne šios bylos sąskaitos-faktūros, nes tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė), bei pati mokesčių inspekcija šiame rašte pareiškėjui nurodė, jog vertinant PVM sąskaitų faktūrų išrašymo teisėtumą, pirmiausia reikėtų nustatyti, ar buvo įvykusi ūkinė operacija, t.y. ar paslaugos buvo suteiktos. Būtent šias aplinkybes ir nagrinėjo teismas, o atsakovas savalaikiai galėjo teikti teismui atsiliepimą, kitus įrodymus, argumentus ir t.t., t.y. nuginčyti ieškovo nurodomas aplinkybes (tačiau to nedarė ir neįrodinėjo). Visos šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, kurias šalys turėjo įrodinėti bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyti visi privalomi PVM sąskaitai faktūrai nustatyti rekvizitai, dar nereiškia, kad ūkinė operacija neįvyko ir paslaugos nebuvo suteiktos, ar tuo labiau, kad šios sąskaitos-faktūros yra neteisėtos. Tokiu būdu, daroma išvada, kad pateiktas net ir vertinant, kad VMI vertino šios bylos sąskaitas-faktūras, neįrodo atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ginčo teismo sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, esminių klaidų ir esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta, t.y. nėra neabejotinų proceso atnaujinimo pagrindų.
Proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė bylą išspręsti kitaip, nors prieš tai byla buvo išnagrinėta teisingai. Pažymėtina, kad ir apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai ne kartą savo nutartyse yra pažymėję, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo (kurio nors pareiškėjas nenurodo, bet faktiškai taip pat remiasi), pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (kaip pareiškėjas motyvuoja naujom aplinkybėm paaiškėjusiom VMI rašte) yra galimas tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos (pvz. Šiaulių apygardos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. eA2-703-372/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). Nagrinėjamu atveju iš esmės pareiškėjas galėjo kreiptis į atitinkamas tarnybas ir galėjo gauti tuos pačius duomenimis, bei vėliau atitinkamai įrodinėti šias aplinkybes (nes kaip ir pati VMI paminėjo pareiškėjui, vien tai, kad sąskaita-faktūra turi rekvizitų trūkumų nedaro jos neteisėta, ir nepaneigia, jog ūkinė operacija neįvyko ar paslaugos nebuvo suteiktos – tai yra įrodinėjimo dalykas). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Ta aplinkybė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, šalis gavo papildomą įrodymą, kuris nebuvo įvertintas, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti, tuo labiau, kaip nagrinėjamu atveju pažymėta, pats pateiktas raštas nėra visiškai informatyvus ir įrodantis byloje aplinkybes dėl ko gali būti pripažinta, jog teismo sprendime buvo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pareiškėjo prašymas negalėtų būti patenkintas, net ir atnaujinus praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, todėl pareiškimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-12728-155/2017.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.