- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2074-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00750-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybei bei UAB „Ukmergės butų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Ukmergės rajono savivaldybei bei UAB „Ukmergės butų ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lesto“, kurios teises ir pareigas perėmė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. P. 96,67 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2000 m. vasario 10 d. sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartį Nr. 275439-6, pagal kurią tiekė elektros energiją atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, atsakovas atsiskaitydavo tik už bute suvartotą elektros energiją, tačiau nemokėjo už namo bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją, todėl susidarė 96,67 Eur skola už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. Ieškovės teigimu, atsakovas turi prievolę įgyvendinti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse numatytas elektros energijos buitinio vartotojo pareigas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė visiškai, nesutiko pakeisti atsakovą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad prašomas priteisti mokestis nenustatytas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškovės reikalavimai iš Tiekimo-vartojimo sutarties negali būti kildinami, o ieškovas turi būti pripažintas netinkama ginčo šalimi. Atsakovas nėra buto savininkas, o tik buto nuomininkas, todėl atsiskaityti turi ne ieškovui, o savivaldybės paskirtam administratoriui.
3. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ 1996 m. kovo 6 d. su atsakovu sudarė terminuotą nuomos sutartį, kuria jam buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nutarimuose nustatytu laiku. Pasak trečiojo asmens, UAB „Ukmergės butų ūkis“ Ukmergės rajone esančiuose ir savivaldybei priklausančiuose gyvenamuosiuose namuose mokesčių už bendro naudojimo patalpų sunaudotą elektros energiją neskaičiuoja. Šiuos mokesčius apskaičiuoja ir paskirsto proporcingai gyvenamųjų būstų plotams AB „Lesto“ pagal sutartis su gyventojais. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią praktiką, mano, jog užmokestis už bendrojo naudojimo objektuose sunaudotą elektros energiją iš atsakovo turi būti priteistas ieškovei.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, teismas nurodė, jog nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl nuomininko ir nuomotojo (buvusio būsto savininko ir teisėto valdytojo skolos susidarymo laikotarpiu) tarpusavio atsiskaitymo. Teismas nustatė, kad gyvenamąsias patalpas šiame bendrabutyje administruoja, eksploatuoja ir prižiūri Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta įmonė - UAB „Ukmergės butų ūkis“. Pažymėjo, kad ieškovui buvo paiūlyta pakeisti atsakovą kitu atsakovu UAB „Ukmergės butų ūkis“, tačiau ieškovas nutarė, kad atsakovas R. P. yra tinkama šalis. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ukmergės būtų ūkis“ paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad administratoriaus pareiga (Ukmergės rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai) yra rinkti mėnesinius mokesčius ir įmokas, tvarkyti mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą, rinkti mokesčius už namo bendrojo naudojamo patalpoms suteiktas paslaugas, vadovaudamasis su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, pagal nustatytus tarifus, teismas ieškinį atmetė, kadangi R. P. yra netinkamas atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovei žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pagal 2010-02-11 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - EETNT), 132.17 punktą numatyta, kad jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (...), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais - nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. EETNT 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys, esant EETNT nustatytoms sąlygoms, gali būti sudaromos ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taip pat EETNT 97 punkte nurodyta, kad už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios elektros energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Pasisakydama dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 išaiškinimų, ieškovė nurodė, jog savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t.y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Atsakovas teisėtai nuomos teise valdo savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) ir turi galiojančią 2000-02-16 elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartį Nr. 275439-6, todėl teigia, kad kompleksiškai aiškinant EETNT 20, 97 ir 100 punktų nuostatas, prievolė atsiskaityti už namo bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją perėjo atsakovui R. P.. Pasak apeliantės, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis ir privalo apmokėti už bendroms namo reikmėms patiektą elektros energiją. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
6.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad R. P. yra netinkamas atsakovas, kadangi ieškovę ir atsakovą R. P. sieja elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Pažymėjo, kad administratorius UAB „Ukmergės butų ūkis“ mokesčių už bendro naudojimo patalpų sunaudotą elektros energiją neskaičiuoja. Ieškovė ir paskirtasis administratorius UAB „Ukmergės butų ūkis“ nėra sudarę paslaugų sutarties dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučiuose ir/ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo ir surinkimo, todėl ieškovė pati, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtinta įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, bei sutartimis su gyventojais apskaičiuodavo ir paskirstydavo įmokas už bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. P. ir tretieji asmenys Ukmergės rajono savivaldybė bei UAB „Ukmergės butų ūkis“ atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei. Pagal 1996 m. kovo 6 d. Terminuotą nuomos sutartį UAB „Ukmergės butų ūkis“ atsakovui išnuomojo minėtą gyvenamąją patalpą (butą). 2000 m. vasario 16 d. AB „Lietuvos energija“ filialas Utenos elektros tinklai (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) su atsakovu R. P. pasirašė Elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartį Nr. 275439-6, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovui sutartyje numatytame objekte, t.y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namui, kuriame yra šis butas, nustatytas turto administravimas, administratoriumi pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-18 įsakymą Nr. 13-667 paskirta UAB „Ukmergės butų ūkis“. Kadangi už laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. patiektą elektros energiją bendro naudojimo patalpose (tenkančią atsakovo naudojamo buto daliai) susidarė 96,67 Eur įsiskolinimas, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama šią skolą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. yra netinkamas atsakovas, nes būtent jis yra elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis, turi galiojančią elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, ir pagal pagal EETNT 20, 97, 100 punktų nuostatas, prievolė atsiskaityti už namo bendroms reikmėms sunaudotą energiją perėjo atsakovui; 2) UAB „Ukmergės butų ūkis“ mokesčių už elektros energijos sunaudojimą bendrojo naudojimo patalpose neskaičiuoja; tokius mokesčius apskaičiuoja ir paskirsto ieškovė proporcingai gyvenamųjų būstų plotams pagal sutartis su gyventojais.
10. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. LR Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) (...), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.
11. Taigi, pagal bendrą taisyklę, mokesčius už namo bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją, privalo mokėti buto ar kitų patalpų savininkai. Tačiau minėtų taisyklių 20 punktas leidžia operatoriams ar tiekėjams elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, kurios išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuota, jog pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.
12. Pagal EETNT 100 punktą, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
13. Apeliantė akcentuoja, kad šiuo atveju, atsakovas teisėtai valdo savivaldybei priklausantį butą ir turi galiojančią 2000-02-16 Elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartį Nr. 275439-6, todėl būtent atsakovas yra elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis, privalantis apmokėti bendrosioms namo reikmėms patiektą elektros energiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2000 m. vasario 10 d. sudarytoje sutartyje yra aiškiai apibūdintas objektas, dėl kurio susitarta, t.y. nurodyta, jog tiekėjas tiekia elektros energiją, o vartotojas ją vartoja būtent bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, šios sutarties 4.1 punkte aiškiai įtvirtina atsakovo pareiga atsiskaityti su tiekėju pagal elektros energijos skaitiklių rodmenis, o ne pagal apelianto nurodomą LR Ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika. Apeliacinės instancijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovui sudarius sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui, pagal EETNT atsakovui perėjo ir pareiga atsiskaityti su ieškovu už namo bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją, t.y. kad ieškovę ir atsakovą sieja elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai ir dėl namo bendrų patalpų. Atsakovo pareiga atsiskaityti už namo bendroms patalpoms tiekiamą elektros energiją tiesiogiai su tiekėju nenumatyta ir atsakovo su UAB „Ukmergės butų ūkis“ sudarytoje terminuotoje nuomos sutartyje.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą elektros energiją, pagrįstai atmetė ieškinį atsakovo R. P. atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad tai nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti ir už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau, kaip teisingai akcentuota skundžiamame teismo sprendime, nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai.
15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ su ieškove būtų sudariusi sutartį dėl elektros energijos pirkimo, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo daugiabučio namo administratoriaus pareigos rinkti mėnesinius mokesčius už bendro naudojimo patalpoms suteiktas paslaugas ir kt., įtaką sprendžiant klausimą dėl tinkamo atsakovo.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.