Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, uždrausta bendrauti su H. V.. 2014 m. gegužės 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždrausta be kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. Š. pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. 2018 m. rugsėjo 28 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atlikus bausmę.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirta 30 (trisdešimties) BBND, t. y. 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 (dvidešimties) BBND, t. y. 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) bauda, teistumas neišnykęs. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose gauta byla (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su kaltinamuoju aktu, kurioje D. Š. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

kaltinamas pagal BK182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. pagamino netikrą dokumentą ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. iš anksto žinodamas, kad vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini) filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), gaus apgaule, t. y. pagal suklastotus netikrus dokumentus, tyčia ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-03-05, žinodamas, kad jis nėra sudaręs 2018-02-15 darbo sutarties su (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis nuo 2018-02-15 priimamas dirbti gręžėju, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, nes (duomenys neskelbtini)niekada nedirbo. Šį suklastotą netikrą dokumentą kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jam pateiktu netikru M. B. banko, reg. (duomenys neskelbtini), išrašu už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-01-28, kuriame nurodytos tariamai gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini), nors jis (duomenys neskelbtini)niekada nedirbo ir pinigų negavo, pateikė mokumui įvertinti 2019-03-05 (duomenys neskelbtini) pašto „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pildant paraišką (duomenys neskelbtini) 12 000 eurų kreditui gauti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019-03-05 (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) filialu, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir šios sutarties pagrindu 2019-03-06 (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo D. Š. 10 000 eurų kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kurią laikotarpyje nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08 jis išgrynino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų bankomatuose ir perdavė jos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sau palikdamas grynais 4 000 Eur, kredito negrąžino ir tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) filialui padarė 10 000 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nenori atskleisti asmenų, nes tai gali pakenkti jo sveikatai ir jie gali jį susirasti. Jie jam pasiūlė, jis tuo metu neturėjo darbo, neturėjo iš ko gyventi, valgyti, jie pasiūlė, jis sutiko. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apibūdino tą asmenį, tvirtina savo parodymus. „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje pateikė dokumentus tokius, kokius jam davė. Sutarties nematė, jis padėjo parašą ant darbo sutarties, ir viskas. Buvo pateikta jo banko sąskaita ir darbo sutartis. Sąskaitą atidarė „(duomenys neskelbtini) banke“ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jokių dokumentų iš užsienio jis nepateikė. Sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ banko neatidarinėjo, nes jis net nebuvęs užsienyje. Jam kokius dokumentus pateikė, tokius ir jis pateikė. Kai jis nuėjo, jam paskolos iš karto nedavė, nes jis turėjo įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“. Jis sumokėjo įsiskolinimą per 100 eurų ir tada davė paskolą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kai jį išbraukė iš skolininkų sąrašo, jie davė jam pasirašyti po darbo sutartimi. Jis suprato, kad pateiks suklastotus dokumentus paskolai gauti. Gavo 10 000 eurų paskolą. Jam padavė 4 000 eurų, o likusius pasiliko sau, nes sakė, kad reikia sumokėti už dokumentus. Jis pats nuėmė pinigus grynais iš bankomato, gyvai. Pinigus nuėmė „(duomenys neskelbtini)“. Kai ėmė pinigus, buvo vienas. Vaizdo įraše matosi žmogus, bet jis nesusijęs su byla, jis tik jį atvežė. Tuos 4 000 eurų išleido gyvenimui, išsinuomojo butą. Buvo trys asmenys, vienas vairuotojas, vienas šiaip sėdėjo, o kitas telefonu kalbėjo ir viską darė. Tas, kuris kalbėjo telefonu ir viską darė, tai tas pats jaunuolis, kurį apibūdino. Nurodė vieną, nes tie kiti du nieko nedarė. Tą asmenį, kuris pasiūlė paimti paskolą, pažinojo iš „(duomenys neskelbtini)“ tardymo izoliatoriaus. „(duomenys neskelbtini)“ tardymo izoliatoriuje buvo nuo „(duomenys neskelbtini)“ m. kovo mėnesio. Nieko daugiau nenori komentuoti apie tą asmenį. Yra dirbantis ir galėtų civilinį ieškinį sumokėti per 2 metus. Pripažįsta visą pareikštą civilinį ieškinį 13 000 eurų. Jo atlyginimas per mėnesį apie 1200 eurų, kurį grynais sumoka tie, kas užsako darbus. Dviejų metų laikotarpiu niekur nedirbo ir negalėjo atlyginti žalos. Dirbo įmonėje, tačiau neturėjo pajamų. Turi sutartį dabar su vienu užsakovu ir gauna pajamas. Nenori nurodyti to asmens, nes nenori problemų. Turi skolų, daugiausia baudos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo parodymais teisiamajame posėdyje, kuriais pripažino padaręs nusikaltimus, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2020-06-04 įtariamasis D. Š. parodė, kad jis neserga psichinėmis ar priklausomybių ligomis. Gali paaiškinti, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuri aprašyta 2020-06-04 jam pareikštame pranešime apie įtarimą iš dalies, nes jis neklastojo dokumentų, kurie buvo panaudoti imant kreditą iš „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį gali paaiškinti, kad „(duomenys neskelbtini)“ metais jis buvo sulaikytas ir įkalintas „(duomenys neskelbtini)“ tardymo izoliatoriuje, o vėliau buvo nuteistas ir atlikinėjo bausmę pataisos namuose. „(duomenys neskelbtini)“ tardymo izoliatoriuje jis susipažino su vienu asmeniu, kuris taip pat buvo uždarytas ir kalėjo kitoje kameroje. Su juo susibendravo kalbėdamas per sieną, pro langą, taip susipažino. Žino tik, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“. Su juo buvo pasikeitęs telefono numerių kontaktais. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis su juo susiskambino, bendravo su juo savo asmeniniais reikalais. Gali būti, kad 2019 metų vasario mėnesį susitiko su tuo „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra apie 28 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė paimti kreditą iš banko (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad padarys dokumentus, jog jis dirba J. K.. Pats jis niekada nebuvo ir juo labiau nedirbo J. K.. Jis D. Š. pasakė, kad jis turės pateikti paraišką 12 000 Eur kreditui paimti, o gaus 10 000 eurų. Iš jų sakė reiks 6 000 eurų atiduoti jam, nes jis 1 000 eurų sumokės žmogui, kuris pagamina netikrus dokumentus, o sau galės pasiimti 4 000 eurų. Jam tuo metu labai reikėjo pinigų, todėl sutiko paimti kreditą savo vardu. Suprato, kad be klastotų dokumentų kredito iš (duomenys neskelbtini)o nebūtų gavęs. Kredito paraišką būtų pateikę jau kitą dieną, tačiau jis turėjau skolą „(duomenys neskelbtini)“ salone už paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir kredito nebūtų gavęs. Skola buvo apie 100 eurų. Tuomet tas jaunuolis jam davė 100 eurų, kuriuos jis sumokėjo mokėjimo terminale ir taip padengė skolą. Po skolos sumokėjimo turėjo praeiti apie savaitė laiko, kol jis bus pašalintas iš skolininkų sąrašų. Po kelių dienų (savaitės) jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Bendravo telefonu, šiuo metu to telefono neturi ir jaunuolio telefono nebeturi. Susitiko su juo (duomenys neskelbtini), jis buvo vienas, atvažiavo baltos spalvos 4 (duomenys neskelbtini), keturių durų. Su savimi jaunuolis turėjo jo vardu paruoštus dokumentus, kurie buvo surašyti užsienio kalba. Tuose dokumentuose jis nepasirašinėjo. Sėdint automobilyje tas jaunuolis juos visus nufotografavo ir užpildęs paraišką paskolai gauti kažkur nusiuntė. Netrukus po to jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), pašto terminalą, kur jie turėjo tuos dokumentus. Ten jam nereikėjo nieko aiškinti, tik pasirašė pašto darbuotojos atspausdintuose paskolos dokumentuose. Banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ jis buvo atsidaręs panašiai prieš savaitę laiko iki paskolos gavimo, tada, kai sumokėjo 100 eurų už telefono skolą. Netrukus po to, kai pasirašė paskolos paraiškos dokumentus minėtame pašto terminale, jis grįžo pas tą jaunuolį į automobilį, kur jis laukė. Su tuo jaunuoliu, jo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Nors jis turėjo pasilikęs jo visus banko dokumentus ir mokėjimo kortelę, tačiau reikėjo nueiti į banką padidinti pinigų nuėmimo limitą. Tuo metu, kai nuvyko į (duomenys neskelbtini), jis jam užsakė vieną kambarį viešbutyje. Šiuo metu jo pavadinimo, nei vietos neprisimena. Permiegojo tą naktį viešbutyje, o ryte jaunuolis atvažiavo, ir jie nuvyko iki AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kur jis nuėjo į banko skyrių ir pateikė pageidavimą, dėl pinigų limito padidinimo. Banke buvo vienas. Netrukus po to AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate jis paėmė visą išduodamą grynųjų pinigų sumą. Kokia ji tiksliai buvo, pamena, kad tikrai ne 10 000 eurų, nes dalį, gal iki 1 000 eurų, buvo nuskaityti. Paėmęs grynuosius, jis iš karto atsiskaičiavo jam žadėtus 4 000 eurų, o likusius neskaičiavęs padavė tam jaunuoliui. Po to karto jis to jaunuolio nebematė. Nepažįsta Ž. P. ir D. K., apie jų paimtus kreditus iš to paties banko (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ketina atlyginti padarytą žalą (b. l. 49-52, t.2 ).

2020-06-05 įtariamasis D. Š. papildomai parodė, kad pagal 2020-06-05 dienos jam patikslinta įtarimą, papildomai gali paaiškinti, kad jis pasilieka prie pirminių savo parodymų ir matydamas naujas aplinkybes šiandienos pranešime apie įtarimą gali papildomai paaiškinti, kad pirmą kartą, kai jam nedavė kredito dėl 100 eurų skolos (duomenys neskelbtini), tai tą kartą jis buvo gavęs įtarime paminėtus suklastotus dokumentus ir juos pateikė K. P. pašto punkte, tik tuomet sužinojo, kad kredito neduoda dėl jo skolos. Taip pat patikslina aplinkybę dėl pinigų nuėmimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Tai gali būti, kad du pirmus pinigų nuėmimus atliko 2019-03-06 iš ties (duomenys neskelbtini), o po to paaiškėjo, kad dienos limitas yra išnaudotas, todėl 2019-03-07 ryte kreipėsi į banko filialą (duomenys neskelbtini)dėl limito padidinimo. Padidinus limitą, pinigus per kelis kartus nuėmė (duomenys neskelbtini) miesto bankomatuose. Įvykis buvo seniai, berods dėl šiandien patikslintų aplinkybių neklysta (b. l. 56-57, t. 2).

2020-10-07 įtariamasis D. Š. papildomai parodė, kad jis pasilieka prie savo pirminių parodymų, jų nekeičia, papildomai paaiškinti nieko neturi. Baigus ikiteisminį tyrimą su bylos medžiaga susipažinti nepageidauja. Kaltinamąjį aktą prašo atsiųsti jam elektroniniu pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68, t. 2 ).

2019-05-27 liudytoja B. S. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)skyriuje. Jos nuolatinė darbo vieta yra pašto padalinys „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp kitų jos pareigų yra ir asmenų, norinčių iš (duomenys neskelbtini)filialo gauti kreditą, priėmimas ir aptarnavimas. Kai toks asmuo atvyksta, pirmiausiai patikrinama jo tapatybė, paprašant pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei asmuo nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), suvedus duomenis iš (duomenys neskelbtini)sistemą, iš karto matosi duomenys apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas. Jei asmuo teigia dirbantis užsienyje, jis privalo pateikti darbdavio pažymą apie gaunamas pajamas. Tada asmens tapatybės dokumentas ir užsieniečio darbdavio pateikta pažyma skanuojami ir išsiunčiami (duomenys neskelbtini). Ji šių duomenų tikrumo netikrina ir neprivalo to daryti, tai vertina pats bankas. Ji D. Š., D. K. ir Ž. P. nepažįsta. Ji tik atsimena, kad 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje jos darbo vietoje, norėdamas gauti vartojimo kreditą, lankėsi jaunuolis, pateikęs Ž. P. asmens tapatybės dokumentą ir pažymą apie darbą užsienyje. Pažyma buvo surašyta jai nežinoma kalba. Kiek atsimena, jaunuolis buvo atėjęs vienas. Jis elgėsi visiškai ramiai ir natūraliai, nesijaudino. Apie minėtų asmenų gyvenimo būdą ir aplinką, jų šeimas ir gimines jai niekas nežinoma. Daugiau papasakoti negali (b.l. 121-123, t. 1).

Iš 2019-05-29 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas leido susipažinti su 2019-03-06-2019-03-08 AB (duomenys neskelbtini) bankas vaizdo įrašais (b.l. 149, t. 1).

Iš 2019-05-31 AB (duomenys neskelbtini) banko rašto matyti, kad pateikti D. Š. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)panaudojimo įrašai nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08 (b.l. 153, t. 1).

Iš 2019-08-09 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bankomatų vaizdo medžiagos įrašai. Paleidus vaizdo įrašą matomi (duomenys neskelbtini) 2019-03-06 (duomenys neskelbtini) ir laiko rodymo tikras. Vaizdas prasideda 09:55:07-matoma patalpa su bankomatu ir savitarnos kompiuteriu. Patalpa tuščia. 09:55:17 į patalpą įeina du jaunuoliai: pirmas einantis vilki juoda trumpa striuke, užsidėjęs kapišoną (gobtuvą), mūvi pilkos spalvos džinsus. Veido nesimato. Liekno kūno sudėjimo. Už jo eina sportiškesnės išvaizdos jaunuolis 20-25 metų amžiaus, trumpai kirptais plaukais. Vilki pilkos spalvos bliuzoną su kapišonu (gobtuvu), ant viršaus apsivilkęs juodos spalvos liemenę, mūvi mėlynos spalvos džinsus. 09:55:18 jaunuoliai prieina prie bankomato. Vaikinas su juoda striuke 9:56 atlieka operacijas, vaikinas su liemene stovi šalia iš kairės pusės ir stebi bankomato ekraną. 09:57:10 ir 09:57:11 matomi pinigai išdavimo angoje, toks vaizdas fiksuojamas iki 09:59:13. 09:59:47 juoda striuke vilkintis jaunuolis į rankas paima pinigus. 09:59:47 sportiniu bliuzonu su liemene vilkintis jaunuolis nueina nuo bankomato ir išeina iš patalpos. Prie bankomato likęs juoda striuke vilkintis jaunuolis dar atlieka kelias operacijas ir 10:00:08 nueina nuo bankomato ir išeina iš patalpos. Padarytos trys fotonuotraukos (b. l. 154-156, t. 1 ).

Iš 2019-05-13 (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad pateikta 2019-03-05 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta D. Š. vardu dėl 10 000 Eur kredito gavimo. Taip pat pateikta 2018-02-15 D. Š., gyv(duomenys neskelbtini)darbo sutartis su įmonė (duomenys neskelbtini)., esančia (duomenys neskelbtini) bei D. Š. M. B. sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-02-28 (b. l. 37-115, t.1).

Iš 2019-05-16 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas leido susipažinti su D. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB (duomenys neskelbtini) banke už laikotarpį nuo sąskaitos atidarymo iki 9019-05-16 (b. l. 135-138, t.1).

Iš 2019-05-20 AB (duomenys neskelbtini) bankas pateiktos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2019-02-25 iki 2019-05-16 matyti, kad 2019-03-06 (duomenys neskelbtini) pervedė D. Š. 10 000 Eur pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir D. Š. laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-08 banke ir bankomatuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gautą kreditą išgrynino ir 1029,79 Eur 2019-03-07 nuo sąskaitos nurašė antstolė E. R. (b.l. 139-145, t. 1).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo D. Š. visiškas prisipažinimas, liudytojos B. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai, banko sąskaitos išrašas, objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad D. Š. pagamino netikrą dokumentą, apgaule įgijo svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) filialas padarė 10 000 Eur turtinę žalą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. Š. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). D. Š. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam D. Š. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

D. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teistas (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu būdamas nepilnametis, buvo panaikintas bausmės vykdymas ir jis buvo siųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. Š. už nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos mažesnės nei sankcijos mediana.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes buvo teistas, būdamas nepilnametis, sprendžia, kad yra pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, nustatant įpareigojimus, užtikrinančius žalos atlyginimą ir leidžiančius šalinti kaltinamojo elgesį įtakojančius kriminogeninius veiksnius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai – veikos padarytos tuo pačiu metu, siekiant to paties rezultato, esant vieningai tyčiai.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas D. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-06-03 iki 2020-06-05 (2 t., b. l. 32-34, 38-40, 80-82).

D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (tokia negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 13084,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 97-100). Ieškinyje nurodė, kad D. Š. paskambinęs telefonu užpildė paraišką 12000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti D. Š. (duomenys neskelbtini) pateikė 2018-02-15 darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) C. L. ir M. B. banko sąskaitos išrašą. D. Š. fiziškai atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo D. Š. 10000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Pasirašytose Vartojimo kredito sutartyse buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)D. Š. neatliko nei vieno mokėjimo. 2020-07-05 sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, iš D. Š. prašoma priteisti 13084,58 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro: 10000 Eur - negrąžinta kredito dalis; 390 Eur - sutarties sudarymo mokestis; 2442,58 Eur - palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 252 Eur - sutarties administravimo mokestis pagal grafiką. Taip pat (duomenys neskelbtini) prašė priteisti penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo.

Aptartos aplinkybės, ištirta bylos medžiaga bei teisminė praktika rodo, kad (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti penkių procentų procesines palūkanas, teismas remiasi aktualia teismų praktika, būtent – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Vadinasi, civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) penkių procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos būtent nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, 75 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. Š. nustatyti laisvės atėmimą 8 mėnesiams, kurios vykdymą atidėti 2 metams, nustatant šiuos įpareigojimus:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą;

- neišeiti iš namų nuo 21.00 val iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-06-03 iki 2020-06-05.

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 13084,58 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. Š. priteisti 13084,58 Eur civilinio ieškovo naudai bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) AB (duomenys neskelbtini) bankas duomenys - palikti saugoti prie bylos medžiagos; 2) CD plokštelė, 1 vnt - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.